Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui A. D. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

17. ieškinys atmestinas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

18. Byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 24 d., apie 13.05 val., L. Asanavičiūtės gatvėje, Vilniuje, ties namu Nr. 44 atsakovas A. D., vairuodamas automobilį „Chrysler“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamojoje dalyje ne pėsčiųjų perėjoje partrenkė ir sužalojo pėsčiąjį A. Š., kuris (duomenys neskelbtini) Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dėl patirtų sužalojimų mirė. Dėl eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje požymių. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje (skundo Nr. IBPS-V-2558508), kuria buvo atmestas A. Š. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria paliktas galioti prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, be kita ko, konstatuota, kad eismo įvykis įvyko dėl paties A. Š. neatsargių veiksmų bei jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas teisėtai ir pagrįstai, įsitikinus, jog egzistuoja ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas, numatytas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (nutarties 15 punktas, ikiteisminio tyrimo medžiagos 129–132 l.). Ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašo atsakovui kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti iš jo 3 516 Eur nuostolių atlyginimą (eismo įvykio metu žuvusiojo sutuoktinio A. Š. kapavietės įrengimo, šarvojimo, laidojimo, paminklo pastatymo išlaidas).

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų

19. CK 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis – asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda be kaltės, t. y. didesnio pavojaus šaltinio valdytojas gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs buvus force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybes arba nukentėjusiojo tyčią ar didelį neatsargumą.

20. Kita vertus, didesnio pavojaus šaltinio kaltės prezumpcija neatleidžia ieškovo nuo pareigos įrodinėti visas kitas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nagrinėjamu atveju didesnio pavojaus šaltinio valdytojo veiksmų (neveikimo) neteisėtumą (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo (CK 6.247 straipsnis). Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

21. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovas A. D. 2019 m. sausio 10 d. paaiškino, jog 2018 m. gruodžio 24 d., apie 13 val., vairuodamas automobilį „Chrysler“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo L. Asanavičiūtės gatvės antra eismo juosta D. Gerbutavičiaus g. link. Jo judėjimo greitis buvo apie 30-40 km/h, nes buvo tik įsukęs į L. Asanavičiūtės g. ir daugiau neįsibėgėjo. Be to, snigo, važiuojamoji dalis buvo padengta šlapiu sniegu, buvo slidu. Atsakovui prasilenkus su priešpriešais važiavusiais lengvaisiais automobiliais, iš už jų į atsakovo važiavimo juostą spartesniu tempu įžengė pėsčiasis. Atstumas nuo vairuojamo automobilio iki pėsčiojo, kai tik atsakovas jį pamatė, buvo apie 5 m. Iki perėjos nuo atsakovo automobilio buvo ne mažesnis nei 15 m atstumas (ikiteisminio tyrimo medžiagos 40 l.). Analogiškus paaiškinimus atsakovas davė ir 2018 m. gruodžio 24 d., iš karto po eismo įvykio (ikiteisminio tyrimo medžiagos 41 l.).

22. Ikiteisminio tyrimo metu Liudytojas V. T. 2018 m. gruodžio 28 d. paaiškino, jog matė, kaip pėsčiasis nesustodamas priėjo kelio vidurį ir nei pristabdęs, nei pasižiūrėjęs į dešinę, tiesiog įžengė į priešingos krypties eismo dalį tiesiai po jam iš dešinės atvažiuojančio automobilio ratais (ikiteisminio tyrimo medžiagos 17 l.). Liudytoja O. B. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 9 d. paaiškino, jog pėsčiasis buvo 15-20 m atstumu iki perėjos, tuo metu pėstiesiems, stovėjusiems prie reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, degė raudonas šviesoforo signalas ir niekas iš pėsčiųjų nėjo (ikiteisminio tyrimo medžiagos 19 l.).

23. Taigi remiantis ikiteisminio tyrimo metu apklaustų atsakovo ir liudytojų parodymais, taip pat teismo posėdžio metu nagrinėjamoje byloje duotais atsakovo parodymais, kurie iš esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu atsakovo duotais parodymais, nustatyta, jog A. Š. kelio važiuojamąją dalį kirto ne pėsčiųjų perėjoje (maždaug 10–15 m atstumu nuo jos), pėstiesiems degant raudonam šviesoforo signalui ir neįsitikinęs, jog tai daryti saugu. Tokiais savo veiksmais nukentėjusysis A. Š. pažeidė eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – Kelių eismo taisyklės), 42 punktą, kuriame numatyta: „Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. Kai matomumo zonoje perėjos ar sankryžos nėra, leidžiama eiti stačiu kampu į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad eiti saugu“, taip pat 43 punktą, numatantį, jog vietose, kur eismas reguliuojamas, pėstieji privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalais, 44 punktą, numatantį, jog įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu.

24. Ir priešingai, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti atsakovo neteisėtus veiksmus. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. liepos 31 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1433(19) nurodyta, jog prieš pat stabdymo pėdsakų susidarymą automobilis „Chrysler“ važiavo, tikėtina, ne mažesniu kaip 29 km/val. greičiu. Nustatyti, kokiu greičiu judėjo automobilis „Chrysler“ sąlyčio su pėsčiuoju metu, negalima (antra išvada). Minėtoje specialisto išvadoje Nr. 11-1433(19) taip pat nurodoma, kad jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Chrysler“ vairuotojas A. D., važiuodamas 29–30–40–50 km/val. greičiu, turėjo objektyvią galimybę pamatyti per kelio važiuojamąją dalį judantį pėsčiąjį A. Š., jo vairuojamam automobiliui, esant atitinkamai didesniu kaip 20,5–21,2–32,1–44,9 metrų atstumu iki pėsčiojo partrenkimo vietos, tai tokiu atveju jis intensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo (šešta išvada). A. D. stabdė vairuojamą transporto priemonę ir automobilis judėjo intensyvaus stabdymo režimu (paliekant ratų stabdymo pėdsakus) (septinta išvada).

25. Remiantis nuosekliais atsakovo paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant šią bylą, nustatyta, jog atsakovas prieš susidūrimą su nukentėjusiuoju važiavo apie 29–40 km/h greičiu. Esant tokiam greičiui, remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. liepos 31 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1433(19) (ikiteisminio tyrimo medžiagos 91–98 l.) nurodytu stabdymo keliu esant 29 km/h greičiui, t. y. atstumu, kurio reikia, kad tokiu greičiu važiuojanti transporto priemonė būtų sustabdyta ją intensyviai stabdant, atsakovas būtų turėjęs techninę galimybę sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir išvengti susidūrimo tik tuo atveju, jeigu pėsčiasis būtų ne mažesniu kaip 20,5 m atstumu nuo transporto priemonės. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakovas pėsčiąjį A. Š. pamatė likus apie 5 m iki transporto priemonės. Todėl, teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas negalėjo išvengti susidūrimo su pėsčiuoju A. Š.. Pažymėtina, kad analogiškai šios aplinkybės buvo įvertintos ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties (skundo Nr. IBPS-V-2558508), kuria buvo atmestas A. Š. skundas, 18 punkte, teismui pažymėjus, jog važiuojant 29 km/h greičiu, sustabdymui reikalingas mažiausias atstumas yra apie 20,5 m, kai šiuo atveju užfiksuotos 4,5 m slydimo žymės. Ieškovės atstovo argumentai, jog vasarą važiuojant 30 km/h greičiu, galima iš karto sustabdyti mašiną (stabdymo kelias – apie pusė metro), nėra pagrįsti jokiais įrodymais, taip pat vertintini kaip nesusiję su nagrinėjama byla, kadangi ginčo atveju eismo įvykis kilo žiemą, o ne vasarą.

26. Negalima sutikti su ieškove, jog vien faktas, kad atsakovui nepavyko išvengti susidūrimo, patvirtina aplinkybę, jog atsakovas pasirinko netinkamą greitį, nesant jokių kitų tai pagrindžiančių įrodymų. Kaip minėta, atsakovas leistino greičio neviršijo, važiavo mažesniu nei maksimalus leistinu greičiu, nenustatyta aplinkybių, kad atsakovo vairuojama transporto priemonė būtų buvusi techniškai netvarkinga. Atsakovas, pamatęs pėsčiąjį, bandė stabdyti transporto priemonę ir siekė išvengti susidūrimo, tačiau to nepavyko padaryti dėl objektyvių aplinkybių, t. y. fakto, jog atsakovas pastebėjo pėsčiąjį likus per mažam atstumui, kad transporto priemonė galėtų būti sustabdyta. Pėsčiojo A. Š. išėjimas į kelio važiuojamąją dalį sudarė netikėtą staigią kliūtį, kurios atsakovas protingai negalėjo numatyti, nes pėsčiasis kelią kirto ne pėsčiųjų perėjoje, pėstiesiems degant raudonam šviesoforo signalui.

27. Todėl nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, kurių nesant, atitinkamai negalima išvada ir apie kitų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. žalos ir priežastinio ryšio, egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas, įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje kilo specialiųjų žinių poreikis, 2021 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžio metu išaiškino ieškovei tenkančią pareigą įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas ir pasiūlė apsvarstyti galimybę prašyti teismą skirti teismo ekspertizę, tačiau ieškovė šia galimybe nepasinaudojo.

28. Ieškovės atstovas prašė teismą nagrinėjant šią bylą atsižvelgti į kasacinio teismo suformuluotus precedentus keliose bylose, tačiau precedento galią turi tik tokie kasacinio teismo išaiškinimai, kurie buvo pateikti iš esmės vienodose arba labai panašiose situacijose. Ieškovės atstovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2010 buvo nustatyta, jog artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kurioje šviesoforas dirbo geltono mirksinčio signalo režimu, nuteistoji nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir partrenkė perėja ėjusias pėsčiąsias, kurių viena mirė. Tačiau šiuo atveju pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes pėsčiųjų perėja buvo reguliuojama – pėstiesiems degė raudonas šviesoforo signalas, pėsčiųjų perėjoje nebuvo, todėl, teismo vertinimu, atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, jog ne pėsčiųjų perėjoje, atsakovui degant žaliam šviesoforo signalui, į gatvę išeis nukentėjusysis A. Š.. Todėl nurodytoje byloje pateikti kasacinio teismo išaiškinimai šiuo atveju nėra aktualūs.

29. Ieškovės atstovas nepagrįstai remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387-511/2016, nes nurodytoje baudžiamojoje byloje buvo nustatytos kitokios faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje: nuteistasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir aplenkęs kitą automobilį, grįždamas į savo eismo juostą, atsitrenkė į priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusį dviratininką, kuris dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų mirė. Toje byloje teismai nustatė, jog kaltinamasis pamatyti priekyje aplenkto automobilio važiavusį dviratininką turėjo galimybę iš ne mažiau kaip iš 85 metrų atstumo. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių – kad atsakovas pamatė A. Š. tokiu atstumu, kuris jam leistų laiku sustabdyti automobilį – ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis).

30. Ieškovės atstovo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014 buvo nagrinėjama taip pat kitokia faktinė situacija – sprendžiamas ieškinys, kuriuo prašyta priteisti solidariai iš ieškovą sunkiai sužalojusių bendrininkų bei jų užvaldyto šaunamojo ginklo savininko kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Todėl ji šioje byloje negali būti laikoma precedentu.

Dėl galimybės nagrinėjamoje byloje taikyti CK 6.282 straipsnio 2 dalį

31. Ieškovės atstovas nagrinėjamoje byloje akcentavo būtinybę tenkinti ieškinį CK 6.282 straipsnio 2 dalies pagrindu. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. CK 6.282 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas, yra specialioji norma – išimtis iš šio straipsnio 1 dalies.

32. Kaip teisingai savo atsiliepime į ieškinį nurodė trečiasis asmuo, teismų praktikoje pažymima, kad pagal CK 6.282 straipsnio 2 dalį neatsižvelgiama į nukentėjusio asmens kaltę išieškant dėl maitintojo netekimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas, esant tik mišriai atsakomybei, t. y. nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens kaltei (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1040-794/2018). Nors padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, kaip teisingai pažymėjo ieškovės atstovas, už padarytą žalą atsako ir nesant jo kaltės (CK 6.270 straipsnio 1 dalis), teismas, įvertinęs žuvusiojo veiksmus (grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus), kurie tiesiogiai nulėmė įvykusį nelaimingą atsitikimą, ir tai, kad atsakovas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, neturėjo galimybės išvengti susidūrimo su nukentėjusiuoju, konstatuoja nesant pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovės nurodytas laidojimo išlaidas. Remiantis sisteminiu teisės normų aiškinimu ir atsižvelgus į tai, kad atsakomybė CK 6.270 straipsnio pagrindu kyla tik esant visoms šiame straipsnyje įtvirtintoms civilinės atsakomybės sąlygoms, nesant nustatytų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo spręsti žalos atlyginimo (ne)mažinimo klausimą, nes atsakovui civilinė atsakomybė apskritai nekyla.

33. Nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys atmestinas. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas atmesti ieškinį, atsakė į esminius ieškinio argumentus, o kiti ieškovės argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovo atstovas pateikė teismui prašymą priteisti atsakovo šioje byloje patirtas išlaidas: 2 420 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 1 210 Eur už susipažinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir tripliko parengimą, 284,30 Eur už pasirengimą 2021 m. lapkričio 3 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame, 142,15 Eur už pasirengimą 2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame, iš viso 4 056,45 Eur, ir pridėjo jų dydį pagrindžiančius dokumentus (el. b. l. 42–43, 84–85, 106–107, 123–124).

35. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neturi viršyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d., toliau – Rekomendacijos), nurodytų dydžių.

36. Pažymėtina ir tai, kad Rekomendacijose nustatyti maksimalūs, o ne vidutiniai rekomenduotini dydžiai už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą. Rekomendacijų 2 punkte reglamentuota, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai gali būti mažinami atsižvelgus Rekomendacijose nurodytus kriterijus.

37. Nors nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog atsakovo prašomos priteisti teisinių paslaugų išlaidos viršytų Rekomendacijose nustatytus dydžius, tačiau įvertinus, jog nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, palyginti nedidelės apimties, nereikalavo specialių žinių, atsižvelgus į tai, jog atsakovo prašomos priteisti teisinių paslaugų išlaidos didesnės už ginčo sumą, kuri yra 3 516 Eur, teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų 3 000 Eur dydžio išlaidų už teisines paslaugas priteisimas atsakovui iš ieškovės (Rekomendacijų 2 punktas). Trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi (teisinių paslaugų) išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.