Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-06-07 · Civilinė byla Nr. e2A-357-653/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-07
Bylos Nr.
e2A-357-653/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-39093-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas
UAB „Girios slėnis“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių, Verkių regioninių parkų direkcijai
Trečiasis asmuo
Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, AB DNB banku
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-357-653/2016Proceso Nr.2-68-3-39093-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Girios slėnis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovams UAB „Girios slėnis“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijai, su trečiaisiais asmenimis Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, AB DNB banku dėl leidimo statyti naują statinį panaikinimo bei statybos padarinių pašalinimo

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė:

panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojui UAB „Girios slėnis" išduotą 2012-06-27 leidimą statyti naują (-ius) statinį (-ius) Nr. 420/11-2587;

įpareigoti atsakovą UAB „Girios slėnis" per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžianti dokumentą perstatyti pradėtą statyti dvibutį gyvenamąjį namą žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriam buvo išduotas 2012-06-27 leidimas statyti naują (-ius) statinį (-ius) Nr. 420/11-2587, taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius;

per teismo nustatytą terminą atsakovui UAB „Girios slėnis" neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovą UAB „Girios slėnis" per 3 mėnesius UAB „Girios slėnis" lėšomis nugriauti pradėtą statyti dvibutį gyvenamąjį namą žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriam buvo išduotas 2012-06-27 leidimas statyti naują (-ius) statinį (-ius) Nr. 420/11-2587, ir sutvarkyti statybvietę;

teismo sprendime nurodyti, kad atsakovui UAB „Girios slėnis" neįvykdžius nurodytų veiksmų per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę nugriauti pradėtą statyti dvibutį gyvenamąjį namą žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriam buvo išduotas 2012-06-27 leidimas statyti naują (-ius) statinį (-ius) Nr. 420/11-2587, ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo UAB „Girios slėnis".

Šalies argumentai

Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Trečiasis asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareikštu ieškiniu sutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: teismas nusprendė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statytojui UAB „Girios Slėnis", išduotą 2012-06-27 leidimą statyti naują (-ius) statinį (-ius) Nr. 420/11-2587; įpareigoti atsakovą UAB „Girios slėnis", per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti pradėtą statyti dvibutį gyvenamąjį namą žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriam buvo išduotas 2012-06-27 leidimas statyti naują (-his) statinį (-ius) Nr. 420/11-2587, taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; per teismo nustatytą terminą UAB „Girios slėnis" neatlikus nurodytų veiksmų, įpareigoti atsakovą UAB „Girios slėnis", per tris mėnesius savo lėšomis nugriauti pradėtą statyti dvibutį gyvenamąjį namą žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriam buvo išduotas 2012-06-27 leidimas statyti naują (-ius) statinį (-ius) Nr. 420/11-2587, ir sutvarkyti statybvietę; atsakovui UAB „Girios slėnis" neįvykdžius nurodytų veiksmų per nustatytą terminą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius į.k. 288600210, turi teisę nugriauti pradėtą statyti dvibutį gyvenamąjį namą žemės sklype kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriam buvo išduotas 2012-06-27 leidimas statyti naują (-ius) statinį (-ius) Nr. 420/11-2587, ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo UAB „Girios slėnis".

Taip pat teismas nusprendė priteisti iš atsakovo UAB „Girios slėnis“ 347,54 Eur išlaidų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos į.k. 188724381, naudai; priteisti iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į.k. 188601845, Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos į.k. 124191547, lygiomis dalimis 41,70 Eur bei 41,70 Eur žyminio mokesčio iš UAB „Girios slėnis“ valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūra reikalavo inicijuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-06-27 UAB „Girios slėnis“ išduoto leidimo Nr. 420/11-2587, pripažinimą negaliojančiu ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo.

Šiuo leidimu buvo leista UAB „Girios slėnisstatyti naują statinį, kuriuo paskirtis - 7.2 gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (namai), kategorija-neypatingas, butų skaičius- 2 vnt., bendras plotas -1500,80 kv.m., naudingasis plotas-1035 kv,.m., statybinis tūris-4803 m3, statybos vietoje-(duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini)dvibučio gyvenamojo namo (7.2.) (duomenys neskelbtini), statybos projekto, Nr. 2011 pagrindu.

UAB „Girios slėnis“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei šiame žemės sklype pastatas-dvibutis gyvenamasis namas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 kv.m. bendro ploto, 1035 kv.m. naudingo ploto, 4803 kub.m. tūrio. Šis žemės sklypas yra su Pavilnių regioninio parko specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis: nacionaliniai ir regioniniai parkai, kraštovaizdžio draustiniai. Anksčiau toje vietoje buvo gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas: 71,38 kv.m., tūris: 227 m³; ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas: 14 kv.m.; ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas: 14 kv.m.; kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas: 8 kv.m.; lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas: 17 kv.m.; ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas: 11 kv.m.; ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas: 14 kv.m.; garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užstatytas plotas: 24 kv.m.. Visas pagalbiniais statiniais užstatytas plotas buvo 123 kv.m., tačiau sklype anksčiau buvę pastatai nugriauti, leidimo nugriauti Nr. GN/6/07-0016 (t. 1 b.l. 107).

2013-11-08 surašytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktas Nr. SPA-2099, 2013-11-11 d. - Statybą leidžiančio dokumento parengimo ir išdavimo atitikties teisės aktų reikalavimams patikrinimo aktas Nr. LDIPA-00-131111-00228, kuriame buvo konstatuota, jog projekte nėra prašymo išduoti leidimą statyti naują (-us-) statinį (-us-); teritorijų planavimo dokumento, brėžinio ištraukos iš patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ir įgaliotos institucijos sprendimo apie šio dokumento patvirtinimą; savivaldybė nurodė ne visus subjektus, kurie privalėjo patikrinti projektą; projektą netikrino ir nepritarė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM, Valstybinė darbo inspekcija, todėl padaryta patikrinimo išvadą, jog ginčo projektas parengtas ir išduotas nesilaikant Statybos įstatymo [4.2] 23 str., Reglamento [4.7] nuostatų, t.y. Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 1 p., 23 str. 15 d. 1.2.7 p., 20 str. 3 d., STR 1.07.01:2010 „Statyba leidžiantys dokumentai: 17 p., 1 priedo, 9 priedo 1,2,7 p.p., STR 1.05.06:2010 :Statinio projektavimas“ 7.2.5.8. papunkčio, 25.8 p.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento sąlygų sąvado skyrius 2009-10-07 surašė statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus Nr. AUR-141, kurių 3 p., 4 p., 7 p. numatė, kad leidžiamas pavienis užstatymas. Draudžiama statyti naujus statinius, didinti jų tūrį šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau 50 m. nuo šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, vadovautis Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos išduotomis specialiosiomis projektavimo sąlygomis bei aprobuotais projektiniais pasiūlymais. Maksimalus viso sklypo užstatymas – iki 19 procentų. Projektas turi atitikti higienos, gaisrinės saugos, statinio saugos, saugomų teritorijų reikalavimus.

Teismas nustatė, kad ginčo statinys yra neypatingas, kas ir nurodyta ginčo leidime (t. 2 b.l. 17, 36), todėl jo statybai reikalingas statybos projektas (Statybos įstatymo 2 str. 3, 6, 94 d., 20 str. 1 d.), kuris rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis (Statybos įstatymo 20 str. 3 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. Dl-708 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" 7.1 p.).

Teismas atmetė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės argumentą, kad įstatymo nustatytoms institucijoms ir subjektams pritarus statybos projektui, savivaldybė turėjo išduoti atsakovui UAB „Girios slėnis“ leidimą statyti naują statinį, nepagrįsta, nes būtent atsakovas Vilniaus miesto savivaldybe jai STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 9 priede suteiktų teisių ribose turėjo pareigą prieš išduodant ginčo leidimą statyti naują neypatingą statinį patikrinti ar projektas parengtas ir suderintas, nepažeidžiant galiojančių teisės normų.

Atsakovui UAB “Girios slėnis” nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kuriuo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra Pavilnių regioninio parko teritorijoje, Iškartų kraštovaizdžio draustinyje, kuriame yra specialiosios žemės naudojimo sąlygos: nacionaliniai ir regioniniai parkai, kraštovaizdžio draustiniai. LR Vyriausybės 2009-05-27 nutarimu Nr. 518 „Dėl Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ 1 p., 2.3. p. buvo patvirtintas Pavilnių regioninio parko ir jo zonų ribų planas, nustatant, kad Iškartų kraštovaizdžio draustinio tikslas yra išsaugoti didžiąsias erozines vėduokles, pasižyminčias ypač raiškiu reljefu, tradicine raguvų dugnuose išsidėsčiusių agrarinių naudmenų ir sodybų mozaika, miškingomis atragių juostomis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-06-22 įsakymu Nr. Dl -341 buvo patvirtintas Pavilnių regioninio parko tvarkymo planas, kuriame atsakovui UAB „Girios slėnis“ nuosavybės teise priklausantis ginčo žemės sklypas yra teritorijoje, kuri yra sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje – GAi, todėl naujos statybos šiame žemės sklype turi tam tikrus apribojimus. Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sutartiniuose ženkluose nurodyta, kad „visose kraštovaizdžio tvarkymo zonose esamose sodybose ir kitose užstatymo teritorijose, galima vykdyti statybos darbus tik nustatyta tvarka parengus detaliuosius planus, techninius projektus", o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 27.2 p. numato, kad šiose zonose išlaikomas esamas vizualinis gyvenviečių pobūdis, nekeičiamas užstatymo intensyvumas, plotas, nedidinamas aukštingumas, nesodinami želdiniai, galintys užstoti ar trukdantys apžvelgti saugomus objektus ar kompleksus; didinamas kraštovaizdžio erdvinės struktūros raiškumas, ypač šiuo požiūriu reikšmingose vizualinės apsaugos teritorijose; saugomas natūralus reljefo raiškumas ir pobūdis. Be to, Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. numato, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.

Teritorija, kurioje yra žemės sklypas, pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą iki 2015 metų, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 (http://www.vilnius.lt/index.php71184380174), priskirta neurbanizuojamų teritorijų funkcinei zonai, kurioje nenumatomas naujų urbanistinių vienetų kūrimas: nauja statyba galima tik esamose namų valdose bei konversijos iš taršios veiklos srities į netarsią atveju. Namų valdos neskaidomos. Maksimalus užstatymo intensyvumas namų valdose - 0,2, bet neviršijant 300 kv. m. sklypo užstatymo ploto.

Teismas konstatavo, kad projektuojamas pastatas -500 kv.m. (Techninės specifikacijos) (t.1 b.l. 145) Bendrieji statinio rodikliai nurodyti byloje (t. 2 b.l. 12, 15-16) ir yra žymiai didesni, nesuderinami su Pavilnių regioninio parko tvarkymo plane bei Bendrajame plane nustatytais apribojimais, todėl ginčo statybai turėjo būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo būtų keičiamas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas-detalusis planas, nepažeidžiant aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir teisės aktų reikalavimų. Konkrečiai, Bendrajame plane nustatytas galimas maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,2, o statoma 0,4; Bendrajame plane nurodyta neviršyti 300 kv.m. užstatomo ploto, statoma - 500 kv.m.; buvęs gyvenamasis namas - 1 aukšto, statomas - 2 aukštu su mansarda ir požeminiu aukštu; buvusio gyvenamojo namo bendrasis plotas - 71,38 kv.m., tūris 227 m³ , o statomas 1500,80 kv.m. bendro ploto, 4803 m³ tūrio gyvenamasis pastatas. Detalusis planas turėjo būti rengiamas, nes buvo keičiami privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p.). Be to, Detalieji planai gali būti rengiami ir kitais atvejais, kai tai nustato įstatymai ar kiti teisės aktai (šio Įstatymo 22 str. 2 d.), tačiau nagrinėjamu atveju detalusis planas nebuvo rengtas, o Pagrindo taikyti Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d., kai detalieji planai nerengiami, nėra.

Taip pat teismas nustatė, kad ginčo projektas nėra suderintas nei su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos nei su LR Valstybine darbo inspekcija (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" 9 priedo 2 p., 7 p., 7.1 p.), t.y. pritarė ne visi subjektai, su kuriais statytojas turėjo statybos projektą suderinti, o Vilniaus savivaldybės administracija šių aplinkybių netikrino.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ginčo statinys neatitinka Bendrojo plano, statybas Pavilnių regioniniame parke reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (viršijami sklypo užstatymo rodikliai, projektuojamo pastato bendro ploto, aukščio, tūrio parametrai lyginant su buvusios sodybos statiniais), ginčo sklypui nėra parengtas detalusis planas su nustatytu sklypo tvarkymo ir naudojimo režimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas (atsakovas UAB „Girios slėnis“) apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Nurodė, kad teismas netinkamai taikė CK 6.253 str., 6.282 str. 1 d. nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės netaikymą, taip pat netinkamai taikė CK 6.245-249 str. nuostatas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą; teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles; teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

Teismas nepasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių apie detaliojo plano būtinumą. Nėra ginčo dėl to, kad ginčo statinys statomas buvusios sodybos teritorijoje, jis buvo statomas neviršijant 1998-12-30 Vilniaus miesto valdybos sprendimo Nr. 2522V nustatyto maksimalaus užstatymo tankumo – 20 proc.

Ginčo leidimu buvo leista statyti naują statinį, kurio paskirtis – gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (namai). Žemės naudojimo paskirtis – gyvenamosios teritorijoje, todėl nesant esminių naudojimo pakeitimų bei nekeičiant užstatymo tankio, nebuvo įstatymų nustatyto pagrindo detaliajam planui rengti.

STR „Statyba leidžiantys dokumentai“ yra numatytos institucijos, kurios turi patikrinti statybos projektų atitiktį Statybos įstatymo reikalavimams. Šios institucijos nenustatė jokių pažeidimų, nepateikė nepritarimo projektui, todėl tokiu būdu pritarė projektui, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijoje buvo tik patikrinti ar privalomi sutikimai buvo gauti. Be to, teismas nevertino ar šie pažeidimai yra esminiai ir tik formalūs.

UAB „Girios slėnis“ kaltės dėl nuginčyto statybos leidimo nustatyta nebuvo, todėl neteisėtos statybos griovimas negali būti vykdomas apelianto lėšomis. Taip pat teismas nevertino apelianto finansinės padėties.

Teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto 41,70 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai. Kadangi teismas atmetė ieškovo teiginį, jog kalvos šlaito statumas yra didesnis kaip 15 laipsnių, todėl negalėjo priteisti iš atsakovo minėto žyminio mokesčio bei 347,54 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu už inžinierinio topografinio plano bei nuolydžių matavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame iš dalies sutiko su apeliacinius skundu - prašė sprendimą panaikinti dalyje dėl statybos leidimo panaikinimo.

Nurodė, kad teismas neįvertino šio atsakovo atsilipime į ieškinį nurodytų argumentų, rėmėsi tik ieškovo argumentais, todėl buvo pažeistas CPK 270 str. 4 d. reikalavimas. Atsakovų kaltės klausimas nebuvo nagrinėjamas, o žalos atlyginimo klausimas galėtų būti tik kitos civilinės bylos dalyku.

Kitoje dalyje su apeliaciniu skundu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo kaltės klausimas šioje byloje nebuvo aktualus. Be to, UAB „Girios slėnis“ atsiliepime į ieškinį nepasisakė iš kokių asmenų turi būti išieškomos išlaidos. Net jei teismas ir pripažintų, kad dėl statybos leidimo yra kalta Vilniaus miesto savivaldybės administracija, turėtų būti konstatuota ir projekto vadovo bei atsakovo kaltė.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas procesiniuose dokumentuose nereiškė jokių nesutikimo argumentų dėl ieškinio dalyko, neprašė jo patikslinti, nereiškė priešieškinio ar pan., todėl teismas negalėjo peržengti bylos nagrinėjimo ribų.

Trečiasis asmuo Valstybinės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad jeigu apeliantas būtų vykdęs esamos sodybos pastatų statybos darbus nekeičiant užstatymo intensyvumo, pastatų ploto, nedidinant pastatų aukštingumo , detaliojo plano rengti nereikėtų. Dėl apelianto argumento apie statybos padarinių pašalinimą vadovaujasi teismų praktika – LAT 2013-04-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-196/2013.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliantas 2016-06-06 pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą vėlesnei datai vykstant deryboms dėl taikos sutarties sudarymo. Prašymas atmestinas, atsižvelgus į tai, kad atsakovui jau buvo suteikta tokia galimybė ne tik pirmosios instancijos, bet ir apeliacinės instancijos teisme (analogiški atsakovų prašymai buvo patenkinti 2016-03-10 ir 2016-03-31 nutartimis).

Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, nustatant aplinkybę ar statybos leidimas buvo išduotas teisėtai, taip pat dėl atsakovo UAB „Girios slėnis“ prievolės savo sąskaita pašalinti neteisėtus statybos padarinius. Be to, apeliantas nesutiko dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Priešingai nei nurodė apeliantas, pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, pagrindžiančius teismo išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju detaliojo plano rengimas buvo būtinas, tuo atmesdamas atsakovų argumentus.

Pažymėtina, kad apeliantas neginčija aplinkybių, kad ginčo pastato statybos vyksta Pavilnių regioninio parko konservacinio funkcinio prioriteto zonoje, t.y. valstybės saugomoje teritorijoje, sugriežtinto vizualinio reguliavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje GAi, kurioje teisės aktai numato specialius statybos reikalavimus, tame tarpe draudžiama viršyti maksimalų užstatymo intensyvumą (nustatytas intensyvumas – 0,2, statoma 0,4), užstatymo plotą (300 kv.m., o statoma 500 kv.m.), didinti aukštingumą (buvęs namas 1 aukščio, statomas – 2 aukštų su mansarda ir požeminiu aukštu). Apeliantas nenurodė argumentų, paneigiančių nustatytus prieštaravimus specialųjį statybos režimą nustatantiems teisės aktams (Pavilnių regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams, Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 27.2 p. nuostatoms, Bendrojo plano sprendiniams).

Pagal ginčo leidimo išdavimo metu galiojančią Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. redakciją detalusis planas turėjo būti parengtas, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kaip buvo aukščiu minėta, tam tikri minėti privalomieji reikalavimai buvo pažeisti, todėl detalusis planas turėjo būti rengiamas. Vien tai, kad nebuvo pažeistas užstatymo tankumas, minėtų neatitikimų nepašalina.

Taip pat apeliantas neginčija aplinkybės, jog iš esmės skiriasi buvusio ir statomo namo rodikliai. Įvertinus buvusio statinio ir pastatyto statinio bendrojo ploto, tūrio, aukščio skirtumus (buvusio statinio bendras plotas – 71,28 kv.m., tūris – 227 kub. m., aukštis 2,50 m., statomo – 15000,80 kv.m., 4803 kub.m., 10,50 m.) apelianto argumentai, kad šiuo atveju jis vykdė buvusios sodybos atstatymo darbus, atmestini kaip neįrodyti, todėl šiuo atveju negalėjo būti taikomas Teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 3 d. 7 p.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog statybos projektas buvo pateiktas visoms būtinoms institucijoms tam, kad būtų atliktas šio projekto patikrinimas pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, jog toks tikrinimas buvo atliktas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog projektas buvo patikrintas ir nebuvo nustatyti pažeidimai. Teisės normos, numatančios būtinybę suderinti projektą su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos bei su LR Valstybine darbo inspekcija yra imperatyvūs, todėl nustatytas pažeidimas negali būti pripažintas neesminiu ar formaliu.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai ir jį panaikino.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kalto ar keleto kaltų asmenų, kaltės laipsnio ar jos dalies nustatymas toje pat byloje, kaip ir reikalavimo nugriauti statinį, užtęstų bylos nagrinėjimą, o lėšų išreikalavimas griovėjui pagal teismo sprendimą sudarytų neaiškumų vykdant teismo sprendimą dėl statinio nugriovimo. Išlaidų neteisėtai statybai nugriauti priteisimas kaip žalos iš kaltų asmenų gali būti savarankiškos (atskiros) bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2013). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas klausimo dėl kaltų asmenų visiškai nesprendė, o šių aplinkybių nustatymas bylai jau esant apeliacinės instancijos teisme akivaizdžiai užvilkintų šios bylos išnagrinėjimą, be to, toks reikalavimas šioje byloje nebuvo pareikštas. Kaip buvo minėta, pagal Statybos įstatymo 28¹ str. 4 d. teismas turi teisę įpareigoti užsakovą (statytoją) ar kitą Statybos įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. nurodytą asmenį savo lėšomis nugriauti statinį, o vėliau kitoje byloje spręsti dėl griovimui išleistų lėšų prisiteisimo, todėl apelianto, kuris gali būti nekaltas dėl neteisėtos statybos, interesų tai iš esmės nepažeidžia, nes nepaneigiama jo teisė kompensuoti griovimo išlaidas.

Taigi, apelianto nurodyta aplinkybė apie jo kaltę dėl nuginčyto statybos leidimo nėra susijusi su šios bylos dalyku, neatleidžia nuo įstatyme numatytos pareigos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, todėl neturi įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas suteikė galimybę apeliantui pertvarkyti projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti pradėtą statyti dvibutį gyvenamąjį namą taip, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, ir tik šio reikalavimo neįvykdžius atsirastų kita prievolė – statinio nugriovimas.

Apelianto nurodyta aplinkybė apie jo turtinę padėtį neturi įtakos nei šios bylos išsprendimui, nei neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo parinkimui pagal Statybos įstatymą, tuo labiau, kad, kaip buvo minėta, atsakovui nebuvo pritaikytas išimtinai tik griežčiausias padarinių pašalinimo būdas.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Kadangi ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl teismas pagrįstai priteisė 41,70 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.), be to, šio žyminio mokesčio dydis nepriklauso nuo to ar visos ieškovo nurodytos aplinkybės buvo byloje konstatuotos. Tačiau teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams, jog 347,54 Eur išlaidų už inžinierinio topografinio plano bei nuolydžių matavimus buvo nepagrįstai priteistos iš apelianto. Kadangi teismas atmetė ieškovo nurodytą aplinkybę dėl šlaitų nuolydžių ir dėl to šiuo aspektu nenustatė teisės aktų pažeidimo, darytina išvada, kad atsakovas negali būti atsakingas už kitos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šiomis ieškovo neįrodytomis aplinkybėmis. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 93 str. 4 d. ir nepriteisti iš atsakovo minėtų bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismo sprendimo rezoliucinė dalis tik tikslintina, nepriteisiant iš atsakovo UAB „Girios slėnis“ 347,54 Eur išlaidų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl esminių argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, kurioje priteista iš atsakovo UAB „Girios slėnis“ 347,54 Eur išlaidų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos į.k. 188724381, naudai, ir prašymą dėl šių išlaidų priteisimo atmesti.

Teisėjai Jelena ŠiškinaTatjana Žukauskienė Virginijus Kairevičius