Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-01-30 · Byla Nr. eE2-731-848/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-30
Bylos Nr.
eE2-731-848/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13219-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Kriaučiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Aer liber“
Atsakovas
Ryanair DAC, Dublin Office
Advokatai
Lina Šikšniū
Kategorijos
  • 2.6.26pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.6.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eE2-731-848/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13219-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.6.3.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė,sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai E. M.,atsakovės atstovei advokatei Linai Šikšniūtei-Vaitiekūnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aer liber“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC, Dublin Office dėl skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Aer liber“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti jai iš atsakovės Ryanair DAC, Dublin Office (toliau – atsakovės) 4 800 Eur kompensaciją, palūkanas pagal įstatymą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. vežėjas Ryanair atšaukė skrydžius Nr. (duomenys neskelbtini) (Girona-Kaunas) ir (duomenys neskelbtini) (Kaunas-Girona). Sutinkamai su Reglamentu Nr. 261/2004 kiekvieno keleivio vardu buvo pateiktas prašymas vežėjui išmokėti bendrai 4 800 Eur kompensaciją. Vežėjas atsisakė išmokėti argumentuodamas, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių. Ispanijos Civilinės aviacijos administracija atlikusi tyrimą nustatė, kad skrydis buvo atšauktas ne dėl ypatingų aplinkybių. Reikalavimo teises keleiviai perleido ieškovei.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Ieškovės teigimu visi pagrindai dėl kompensacijos priteisimo yra, prašė ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ji buvo priversta atšaukti skrydžius (duomenys neskelbtini) GRO-KUN (Žirona (Barselona)-Kaunas) bei (duomenys neskelbtini) KUN-GRO (Kaunas-Žirona (Barselona) dėl ypatingų priežasčių, kurių ji kontroliuoti negalėjo, kadangi įgula dalyvavo sankcionuotame 2018 m. rugsėjo 28 d. streike. Kaip nurodyta skrydžių kontrolės analitiko

Karl Singleton paaiškinime elektroniniame laiške, 2018 m. rugsėjo 28 dieną Ryanair buvo priversta atšaukti skrydžius dėl planuoto įgulų streiko Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje bei Belgijoje. Ryanair atšaukė tą dieną 197 skrydžius. Skrydžiai buvo atšaukti dėl ypatingų aplinkybių - dėl 9 Profesinių sąjungų 6 valstybėse organizuoto streiko. Streike dalyvavo Vokietijos VC, Italijos Uiltrasporti ir FILT - CGIL, Portugalijos SNPVAC, Belgijos CNE/LBC, Ispanijos SITCPLA ir USO, Nyderlandų VNV ir FVN profesinės sąjungos. Šių profesinių sąjungų lakūnai ir įgulų nariai, dirbantys Ryanair Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Ispanijoje bei Portugalijoje nusprendė prisijungti prie streiko ir nedirbti. Šias aplinkybes patvirtina Independent portalo pranešimas bei Ryanair viešai išplatintas pranešimas. Kaip nurodyta skrydžių kontrolės analitiko Karl Singleton paaiškinime dėl atšauktų skrydžių, ginčo skrydžiai buvo atšaukti 2018 rugsėjo 25 dieną ir visiems keleiviams buvo išsiųsti pranešimai apie skrydžio atšaukimą, buvo siūloma nemokamai pakeisti skrydį arba grąžinti bilieto kainą. Prie atsiliepimo pateikti mokėjimo pranešimai patvirtina, jog atsakovė grąžino už bilietus sumokėtas sumas keleiviams, kurių bilietų užsakymo numeriai yra B7S6WB

(V. J., S. J., K. K., E. J.) ir S5PDTK

(I. R., V. R., A. R.). Atsakovė taip pat išsiuntė pranešimus apie pinigų grąžinimą. Keleiviams, kurių užsakymo numeriai DQVGNC

(L. N., D. V.) ir DRRWVP (G. M., R. M.,

E. E., D. M.) buvo perkelti į kitus skrydžius: DQVGNC skrydis pakeistas į 2018 m. rugsėjo 27 d., o DRRWVP pakeistas į tos pačios dienos kitą skrydį. Susirašinėjimo su keleiviais lentelės patvirtina, jog visiems keleiviams buvo išsiųsti pranešimai apie skrydžio atšaukimą bei pinigų sumokėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovė taip pat savo atsiliepime nurodė, kad keleiviai nesikreipė tiesiogiai į atsakovę dėl kompensacijos išmokėjimo, tuo pažeisdami Bendrąsias vežimo sąlygas ir nuostatas. Taip pat pažeidė Bendrųjų sąlygų 15.4 punktą, numatantį draudimą perleisti reikalavimo teisę į kompensacijas pagal Reglamentą Nr. 261/2004, todėl ieškinys turi būti atmestas.

Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškinys, vadovaujantis atsakovės bendrųjų vežimo sąlygų 2.4 punktu, kuriame numatyta, kad bet kokie ginčai, kilę iš vežimo sutarties ar su ja susiję, yra nagrinėjami Airijos teismuose, todėl ieškinys teismingas Airijos Respublikos teismui. Prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį atmesti.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės. CPK 782 straipsnis įpareigoja teismą savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Šiame straipsnyje expressis verbis nurodyta, kad, jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, jog byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, kurios buveinė yra Lietuvos Respublikoje, pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams dėl 4 800 Eur skolos priteisimo pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą iš atsakovės, kurios buveinė yra Airijos Respublikoje. Ieškinys dėl skolos priteisimo atsakovei buvo priimtas nagrinėti.

Atsakovė 2019 m. lapkričio 7 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl jurisdikcijos ir taikytinos teisės, kuriuose nurodė, kad ieškinys teismingas Airijos Respublikos teismui. Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė ar daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016). Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas). Šis teisės aktas pakeitė 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 44/2001. Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Tačiau Reglamento 1215/2012 16 punkte numatyta, kad jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose.

Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte numatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr., pvz., 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C-204/08). Jungiamojo skrydžio atveju tokio skrydžio įvykdymo vieta, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrą įtrauką, yra antrąjį skrydį vykdančio lėktuvo atvykimo vieta, kaip viena iš pagrindinių paslaugų teikimo vietų, dėl kurių sudaryta oro vežimo sutartis. Kadangi ši vieta pakankamai susijusi su ginčo esminiais elementais ir dėl to užtikrina glaudų ryšį, kurio siekiama Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkte ir Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte išdėstytomis specialios jurisdikcijos taisyklėmis, tarp oro vežimo sutarties ir jurisdikciją turinčio teismo, ji atitinka glaudaus ryšio principą (žr., pvz., 2018 m. kovo 7 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. C-274/16, C-447/16, C-448/16).

Nagrinėjamu atveju skrydį vykdžiusio lėktuvo atvykimo vieta yra Lietuva, t. y. Lietuva, Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto taikymo prasme, laikytina prievolės įvykdymo vieta, todėl konstatuotina, kad ieškinys teismingas Kauno apylinkės teismui, tokios pozicijos laikosi ir Kauno apygardos teismas (2020 m. sausio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-80-264/2020).

Dėl ieškovės sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės.

CK 6.102 straipsnyje nurodyti atvejai, kuriais draudžiama perleisti reikalavimą: draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas; draudžiama perleisti reikalavimą teisėjui, prokurorui ar advokatui, kurie dėl šio reikalavimo iškeltoje byloje atlieka savo tarnybines pareigas; draudžiama perleisti reikalavimą, kuris neatsiejamai susijęs su kreditoriaus asmeniu (reikalavimą išlaikyti, reikalavimą atlyginti žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo ir t. t.).

Šioje byloje ieškovė, nereiškia atskiro reikalavimo dėl ieškovės Reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Ieškovei perleisti reikalavimai dėl kompensacijos, numatytos Reglamento Nr. 261/2004, sumokėjimo skrydžio atšaukimo atveju. Byloje nėra ginčijama tai, kad skrydis, kurį turėjo vykdyti atsakovė kaip vežėja, neįvyko. Todėl atsirado Reglamente Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies „c“ punkte nurodytos aplinkybės, kurioms esant keleiviai turi teisę kreiptis į atsakovę (vežėją) dėl kompensacijos išmokėjimo (Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalis). Taigi darytina išvada, kad ieškovė perleido realiai egzistuojantį reikalavimą, kurio atžvilgiu galimas išieškojimas.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad keleivio reikalavimas į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 yra susijęs su ieškovės kaip keleivių asmenimis, kad keleivių asmenys šiuo atveju turi esminės reikšmės atsakovei. Keleivių teisė reikalauti kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atsirado ne dėl kiekvieno iš jų asmeninių savybių ar konkrečios kilusios žalos atlyginimo jiems. Tai standartinis reikalavimas, kurį turi teisę reikšti bet kuris keleivis, kurio skrydis buvo atšauktas vežėjo, nesant ypatingų skrydžio atšaukimo aplinkybių. Todėl konstatuojama, kad nėra akivaizdžių Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimo pagrindų dėl sutarčių neatitikties CK 6.101 straipsnio 5 daliai, 6.102 straipsnio 3 daliai.

Dėl kompensacijos priteisimo. Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad keleiviai D. M., E. E., R. M., G. M., A. R., V. R., I. R., L. N., V. J., S. J., E. J., K. K. (toliau – keleiviai) įsigijo 2018 m. rugsėjo 28 d. turėjusio įvykti skrydžio Žirona – Kaunas, skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) ir skrydžio Kaunas – Žirona, skrydžio Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo skrydžiai), bilietus (e. b. l. 21–29).

2019 m. liepos 25 d. keleiviai perleido savo reikalavimo į kompensaciją teises ieškovei (e. b. l. 17-20).

2019 m. liepos 17 d. Ispanijos Civilinės aviacijos administracija atsakyme dėl skundo nurodė, jog, oro linijų bendrovės nurodytas streikas negali būti laikomas ypatinga aplinkybe, kadangi jį sukėlė pačios aviakompanijos darbuotojai ir todėl oro vežėjas turi mokėti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (e. b. l. 13-14).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar perėmusiai reikalavimo teisę iš keleivių ieškovei priklauso teisė į kompensaciją pagal 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004) 7 straipsnyje įtvirtintus nuostolių kompensavimo dydžius dėl 2018 m. rugsėjo 28 d. turėjusių vykti skrydžių Nr. (duomenys neskelbtini) (Žirona-Kaunas) ir (duomenys neskelbtini) (Kaunas-Žirona), tačiau atsakovės (vežėjos) atšauktų.

Reglamentas Nr. 261/2004 nustato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Jame nustatytos prievolės tenka skrydį vykdančiam ar ketinančiam vykdyti oro vežėjui. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (2 straipsnio 6 punktas) skrydį vykdantis oro vežėjas – tai oro vežėjas, vykdantis arba ketinantis vykdyti skrydį pagal sutartį su keleiviu arba kito su keleiviu sutartį sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu. Reglamentas Nr. 261/2004 (3 straipsnio 1 dalis) taikomas: a) keleiviams, išvykstantiems iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis; b) keleiviams, vykstantiems iš trečiojoje šalyje esančio oro uosto į oro uostą, esantį valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma sutartis, nebent jie gautų lengvatų ar kompensaciją ir toje trečiojoje šalyje jiems būtų suteikta pagalba, jei atitinkamą skrydį vykdantis oro vežėjas yra Bendrijos oro vežėjas. Reglamentas Nr. 261/2004 (7 straipsnis) įtvirtina apribotą kompensaciją, kurios esmė yra standartinės, visiems keleiviams vienodas žalos atlyginimas, kurį atitinkamai keleiviai patiria dėl prarasto laiko ir kurį dėl laiko negrįžtamumo galima atlyginti tik kompensacija. Ši priemonė leidžia užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas sujungtose bylose Nr. C-581/10 ir C-629/10).

Nagrinėjamojoje byloje abu keleiviai turėjo skristi iš Žironos (Ispanija) į Kauną (Lietuva), ir Kauno (Lietuva) į Žironą (Ispanija), todėl konstatuojama, kad bylos nagrinėjimui taikomos Reglamento Nr. 261/2004 nuostatos, numatančios keleivių teisę į kompensaciją už atšauktus skrydžius.

Reglamentas Nr. 261/2004 (5 straipsnis) reguliuoja skrydžio atšaukimo atvejus. Atšaukus skrydį atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, nebent: i) jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiausiai prieš dvi savaites iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko; ii) jiems buvo pranešta apie atšaukimą ne daugiau kaip prieš dvi savaites ir ne mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip dviem valandomis anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip keturiomis valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką; iii) jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktas).

Byloje nebuvo ginčijama, kad ginčo skrydis buvo atšauktas mažiausiai prieš dvi savaites, kad keleiviams buvo pranešta apie atšaukimą ne daugiau kaip prieš dvi savaites ir ne mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko bei buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip dviem valandomis anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip keturiomis valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką.

Oro vežėjas neprivalo mokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos tuo atveju, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis). Reglamente Nr. 261/2004 yra nurodyti šie pavyzdiniai ypatingų aplinkybių atsiradimą galintys nulemti įvykiai – politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui. Tokiems įvykiams, lemiantiems ypatingų aplinkybių susidarymą, priskiriamas oro eismo valdymo sprendimas, priimtas tam tikrą dieną dėl tam tikro orlaivio, dėl kurio skrydis ilgam atidedamas, atidedamas iki kitos dienos arba atšaukiamas vienas ar daugiau to orlaivio skrydžių, nors atitinkamas oro vežėjas ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad išvengtų vėlavimų ar atšaukimų (Reglamento Nr. 261/2004 15 konstatuojamoji dalis). Tačiau pagal Teisingumo Teismo išaiškinimus nebūtinai visos su nurodytais įvykiais susijusios aplinkybės yra atleidimo nuo Reglamente Nr. 261/2004 numatytos pareigos sumokėti kompensaciją keleiviams pagrindai. Aplinkybės gali būti laikomos „ypatingomis“ Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies prasme, tik jeigu jos susijusios su įvykiu, kuris, kaip ir išvardintieji Reglamento Nr. 261/2004 14 konstatuojamojoje dalyje, nėra būdingas normaliai oro vežėjo veiklai ir kurio nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. 2018 m. balandžio 17 d. sprendime sujungtose bylose Krusemann ir kt. (C-195/17), Neufeldt ir kt. (C-197/17) ir kt. Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad „ypatingomis aplinkybėmis“, kaip jos suprantamos pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, gali būti laikomi tie įvykiai, kurie atitinka dvi sąlygas – dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai oro vežėjo veiklai ir kurių jis realiai negali kontroliuoti. Tokios aplinkybės gali susidaryti dėl streikų, turinčių įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklai, tačiau jos nebūtinai automatiškai yra atleidimo nuo Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos mokėti kompensaciją pagrindai ir kiekvienu atveju reikia vertinti ar jos atitinka nurodytas dvi kartu egzistuojančias sąlygas. Siekdamas išvengti pareigos mokėti kompensaciją vežėjas gali remtis streiku, kaip oro erdvės apribojimu, tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad toks ribojimas atsirado dėl įvykių, kurie nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis negalėjo numatyti.

Atsakovė nurodo, ji buvo priversta atšaukti skrydžius (duomenys neskelbtini) GRO-KUN (Žirona (Barselona)-Kaunas) bei (duomenys neskelbtini) KUN-GRO (Kaunas-Žirona (Barselona) dėl ypatingų priežasčių, kurių ji kontroliuoti negalėjo, kadangi įgula dalyvavo sankcionuotame 2018 m. rugsėjo 28 d. streike. Kaip nurodyta skrydžių kontrolės analitiko Karl Singleton paaiškinime elektroniniame laiške, 2018 m. rugsėjo 28 dieną Ryanair buvo priversta atšaukti skrydžius dėl planuoto įgulų streiko Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje bei Belgijoje. Ryanair atšaukė tą dieną 197 skrydžius. Skrydžiai buvo atšaukti dėl ypatingų aplinkybių - dėl 9 Profesinių sąjungų 6 valstybėse organizuoto streiko. Streike dalyvavo Vokietijos VC, Italijos Uiltrasporti ir FILT - CGIL, Portugalijos SNPVAC, Belgijos CNE/LBC, Ispanijos SITCPLA ir USO, Nyderlandų VNV ir FVN profesinės sąjungos. Šių profesinių sąjungų lakūnai ir įgulų nariai, dirbantys Ryanair Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Ispanijoje bei Portugalijoje nusprendė prisijungti prie streiko ir nedirbti. Tačiau 2019 m. liepos 17 d. Civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA) atsakyme dėl skundo nurodė, jog, oro linijų bendrovės nurodytas streikas negali būti laikomas ypatinga aplinkybe, kadangi jį sukėlė pačios aviakompanijos darbuotojai ir todėl oro vežėjas turi mokėti kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004, todėl atsakovės argumentas dėl ypatingų skrydžio atšaukimo aplinkybių laikomas neįrodytu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Be to, vykdydamos savo veiklą oro transporto bendrovės dažnai susiduria su tam tikrais streikais (oro erdvės apribojimais), todėl šiuos apribojimus galima priskirti įprastai vežėjo veiklos rizikai, net jei atsakovė nesitikėjo minėto streiko ir negalėjo jo kontroliuoti.

Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės nurodytą aplinkybę, jog skrydžiai iš Žironos į Kauną, ir iš Kauno į Žironą negalėjo įvykti suplanuotą dieną ir buvo atšaukti būtent dėl streiko, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo išaiškinimus Reglamento Nr. 261/2004 taikymo klausimais, daroma išvada, kad atsakovės nurodytas streikas (oro erdvės laikinas apribojimas) savaime negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog ginčo skrydžiai atidėti dėl susidariusių ypatingų aplinkybių (CPK 185 straipsnis).

Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 (7 straipsnis) keleiviai gauna 400 Eur visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju. Byloje nekilo ginčas, kad ginčo skrydis patenka į šias ribas. Atsakovei neįrodžius, kad ginčo skrydžio atšaukimas buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių, ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas visiškai – iš atsakovės ieškovei priteisiama 4 800 Eur kompensacija (Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies „c“ punktas, 7 straipsnio 1 dalies „b“ punktas, CPK 185 straipsnis).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovei priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1 342,20 Eur (108,00 Eur žyminis mokestis ir 1 234,19 Eur už advokato paslaugas, e. b. l. 142–143, II tomas, 60–62) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas; 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistas 2020 m. sausio 13 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės Ryanair DAC, Dublin Office (juridinio asmens kodas 104547, buveinė Airside Business Park, Swords, Dubline, Airijoje) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Aer Liber“ (juridinio asmens kodas 304685405, buveinė Krivūlės g. 1C–61, Vilniuje, Lietuvoje) 4 800 (keturių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) kompensaciją, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 800 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 342,20 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė