Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-636-474/2015 pagal O. K. ir A. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-06-09 civilinėje byloje Nr. 2-636-474/2015 nutraukė A. K. ir O. K. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei padalino jų turtą, taip pat ir kitos paskirties 2,0188 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko A. K.. Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-03-28 nutartimi atnaujintas procesas Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-636-474/2015 pagal O. K. ir A. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-05-25 nutartimi atmetė pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus, pareiškimą dėl teismo sprendimo pakeitimo. Priteisė iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos O. K. 300 EUR jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius prieštarauja buvusių sutuoktinių tarpusavio susitarimu nustatytam turto padalijimui ir jo teisiniam statusui po santuokos nutraukimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2008-09-29 sutartį A. K. nuosavybės teise įgijo 2,0188 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais visus turtinius įsipareigojimus valstybei pagal 2007-11-09 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6458. Minėtam žemės sklypui 2012-02-01 įregistruota priverstinė hipoteka. Pareiškėjo atstovė nurodo, kad A. K. žemės sklypą įgijo santuokos metu, todėl pagal sutartį buvę sutuoktiniai turėtų atsakyti solidariai. O. K. 2015-04-07, kreipdamasi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo nurodė aplinkybes, kad rengiant procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo, jai tapo žinoma, kad jos turtui buvo taikytas apribojimas. Nurodė, kad jai nėra žinoma apie A. K. turimus kreditorinius įsipareigojimus. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė patvirtino aplinkybes, kad O. K. dėl sutarties sąlygų nesiderėjo, sutikimo ar vėlesnio pritarimo sandorio sudarymui nedavė. Byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo tik iš skolininko A. K.. Tokios aplinkybės tik patvirtina pareiškėjo tikrąjį ketinimą skolą (nuostolius), kylančią iš prievolinių teisinių santykių, prisiteisti vienasmeniškai iš A. K., kaip pagrindinio skolininko, nelaikant O. K. (buvusios sutuoktinės) solidaria skolininke šiuose teisiniuose santykiuose. Dėl šių priežasčių A. K. prievolė valstybei yra asmeninio pobūdžio, todėl prievolė nėra ir negali būti vertinama kaip solidari abiejų buvusių sutuoktinių skola. Teismo vertinimu, nėra pagrindo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-09 sprendimą dėl pareiškėjų 2015 m. gegužės 15 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalies dėl 2,0188 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statuso.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-05-25 nutartį ir pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-09 sprendimą dėl pareiškėjų 2015-05-15 sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalies dėl 1.8 punkto, pripažįstant O. K. solidaria skolininke su A. K.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sklypas įgytas A. K. asmeninės nuosavybės teise nepagrįsta, kadangi ginčo sklypas įgytas santuokos metu. Aplinkybė, jog sklypas viešajame registre įregistruotas A. K. vardu nepaneigia turto buvimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektu, kadangi sutuoktinių turto registracija viešajame registre atlieka tik teisių išviešinimo funkciją. Priverstinės hipotekos lakšto 3 punkte nurodyta, kad įkeičiamo daikto, žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, savininkai A. K. ir O. K.. Kas aiškiai rodo, kad minėtas žemės sklypas su statiniais įsigytas santuokos metu yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.Antstolė V. D., vykdydama Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-05 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-190-588/2015, areštavo visą sutuoktiniams A. K. ir O. K. priklausantį turtą, todėl teigti, kad O. K. nežinojo apie įgytą žemės sklypą, nustatytą priverstinę hipoteką, išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.0004/15/00229 abiems sutuoktiniams, prieštarauja rašytiniams įrodymams.O. K. prašomos priteisti 300 EUR bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai per didelės, kadangi jos patirtos dėl pačių pareiškėjų netinkamo pareigų atlikimo, bei pareiškėjos O. K. atstovo netinkamo procesinių veiksmų atlikimo neįtraukiant į procesą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo O. K. prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2017-05-25 nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai: Žemės sklypą A. K. įsigijo asmeninėn nuosavybėn ir jį naudojo asmeninių poreikių tenkinimui. O. K. dėl turto įsigijimo sąlygų nesiderėjo, sutikimo ar vėlesnio pritarimo sandorio sudarymui nedavė, todėl iš sandorio kylanti prievolė laikytina asmenine A. K. prievole. Pareiškėja neįrodė, kad žemės sklypo pirkimo sutartis buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti ir atitiko abiejų sutuoktinių interesus, todėl nėra jokio teisinio pagrindo O. K. pripažinti solidaria skolininke su A. K..Nebuvo pažeista Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip kreditorės teisė išreikalauti (išieškoti) iš skolininkų A. K. ir O. K. turto, tuo atveju, jei pardavus įkeistą daiktą varžytinėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos dar sutuoktiniams K. nenutraukus santuokos kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo tik iš skolininko A. K. ir pagal jos pareiškimą Palangos miesto apylinkės teismas 2015-01-05 priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-190-588/2015 išieškoti iš A. K. skolą. O. K. į šią bylą įtraukta nebuvo.Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą pateikė suėjus senaties terminui, todėl prašymas turėjo būti atmestas.Prašymu pareiškėja nekėlė reikalavimo prievoles pagal ginčo sutartį pripažinti bendromis buvusių sutuoktinių prievolėmis. Faktas, kad santuokos metu buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, nesukuria bendros - solidarios sutuoktinių prievolės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl teismo sprendimo pakeitimo, atnaujinus procesą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-06-09 civilinėje byloje Nr. 2-636-474/2015 nutraukė A. K. ir O. K. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei padalino jų turtą, taip pat ir kitos paskirties 2,0188 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko A. K.. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-03-28 nutartimi atnaujino procesą Kretingos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-636-474/2015 pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo pareiškėjas reiškė reikalavimą, kurį patikslino teismo posėdžio metu, netvirtinti A. K. ir O. K. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dalies dėl žemės sklypo 2,0188 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paliekant minėtą turtą bendrąja jungtine pareiškėjų nuosavybe, pripažįstant O. K. solidaria skolininke. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo atmetė.Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia atsako į atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentą, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas teismui suėjus senaties terminui. Pareiškėjos O. K. vertinimu, apeliantas apie priimtą teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu žinojo 2015 metų rugpjūčio mėnesį, kai buvo išsiųstas antstolės patvarkymas dėl turto arešto, todėl naikinamasis trijų mėnesių senaties terminas yra pasibaigęs.Pažymėtina, kad, atnaujinus procesą, tiek bylą pakartotinai nagrinėjantis teismas, tiek aukštesnės instancijos teismai, tikrindami teismo priimtų CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Šioje byloje proceso atnaujinimo klausimas buvo išspręstas Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-03-28 įsiteisėjusia nutartimi, todėl vadovaujantis formuojama teismų praktika, nepasisako dėl termino tokiam prašymui pateikti ir pagrindo procesui atnaujinti buvimo.Atskirajame skunde apeliantas aplinkybę, jog įsipareigojimai kylantys iš 2,0188 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties turi būti pripažinti solidariąja buvusių sutuoktinių prievole, o žemės sklypas pripažintinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, grindžia tuo, jog ginčo sklypas įgytas santuokos metu, sklypo viešajame registre įregistravimas A. K. vardu nepaneigia turto buvimo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektu, priverstinės hipotekos lakšte žemės sklypo savininkais nurodyti A. K. ir O. K., O. K. žinojo apie įgytą žemės sklypą, nustatytą priverstinę hipoteką, išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.0004/15/00229, kadangi antstolė V. D., vykdydama Palangos miesto apylinkės teismo 2015-01-05 teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-190-588/2015, areštavo visą sutuoktiniams priklausantį turtą. Šioje byloje nustatyta, kad sutuoktinių A. K., O. K. santuoka buvo nutraukta Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-06-09 sprendimu bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 1.8 punktu sutuoktiniai susitarė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė A. K. nuosavybė, 3.2 punktu sutuoktiniai sutarė, kad prievolės kreditoriui – valstybei yra asmeninė A. K. prievolė, kurią jis įsipareigoja vykdyti asmeniškai. Kreditorius Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius, kuris nebuvo informuotas apie santuokos nutraukimą, nebuvo įtraukimas į santuokos nutraukimo bylą, atnaujinus procesą nesutinka su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktais, susijusiais su turto (žemės sklypo) padalijimu, jo teisiniu režimu bei prievolės pobūdžiu kreditoriui. CPK 381 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) arba vieno sutuoktinio pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (CK 3.55 straipsnis) nagrinėjamas ypatingąja teisena. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, tiek kartu su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tiek vieno sutuoktinio ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir duomenys, patvirtinantys, kad kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, taip pat dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Taigi sutuoktiniai nutraukti santuoką supaprastinto proceso tvarka, kaip yra nagrinėjamu atveju, gali tik tuo atveju, jeigu prašymas nutraukti santuoką ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka CK ir CPK normų reikalavimus, t. y. neprieštarauja viešajai tvarkai ir nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Toks teisinis reglamentavimas užtikrina santuokos nutraukimo padarinių išsprendimą visa apimtimi ir visišką teisinės taikos tarp sutuoktinių atkūrimą. Jeigu kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių (pvz., ar jų prievolė solidarioji ar ne, bendra ar asmeninė sutuoktinio prievolė), o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos (iš abiejų ar vieno kurio sutuoktinio, dėl skolos dydžio ar jos sąlygų). Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (pripažįsta prievole asmenine, solidariąja, pasibaigusia ar kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, sprendžiant, dėl prievolės pagal 2008-09-29 (santuokos metu) sudarytą sutartį tarp UAB „Lazridis“ ir A. K., kuria A. K. nusipirko 2,0188 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei perėmė visus turtinius UAB „Lazridis“ įsipareigojimus valstybei pagal valstybinės žemės 2007-11-09 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 6458, pobūdžio (asmeninė ar bendra (solidari)), reikalinga ištirti ir įvertinti sandorio sudarymo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog prievolė yra asmeninė A. K. prievolė įvertino tai, kad sutuoktinė nedalyvavo sutarties sudaryme, nesitarė dėl jos sąlygų, minėtos sutarties vėliau nepatvirtino. Išvadą, kad sandoris nebuvo sudarytas šeimos interesams patenkinti, pirmosios instancijos teismas padarė, tik atsižvelgęs į O. K. atstovo paaiškinimus, jog jai nėra žinoma apie sandorio sudarymą bei į tai, jog nėra pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad sandoris sudarytas šeimos interesais. Tačiau pirmosios instancijos teismas, būdamas aktyvus šeimos bylose, netyrė aplinkybių, neišreikalavo įrodymų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą, kokiam interesui patenkinti – šeimos ar asmeniniam, santuokos metu buvo sudarytas ginčo sandoris. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant nustatyti prievolės pobūdį reikalinga surinkti įrodymus, pagrindžiančius, kokiam tikslui santuokos metu buvo sudarytas žemės sklypo pirkimo sandoris, kokia veikla jame buvo atliekama, kokiam tikslui buvo panaudotos galimai iš įgyto žemės sklypo gautos piniginės lėšos. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog prievolė pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra asmeninė, grindžiama dar ir tuo, jog Palangos miesto apylinkės teismas 2015-01-05 priėmė teismo įsakymą dėl skolos priteisimo minėtos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu tik iš A. K.. Pažymėtina, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apeliantas nesutiko su sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių punktu, kuriuo žemės sklypas po santuokos nutraukimo tapo A. K. asmenine nuosavybe. Apeliantas prašė pripažinti, jog turtas yra įgytas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apie santuokoje įgyto turto teisinį režimą nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494).Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nenustačius visų reikšmingų aplinkybių bei neįvertinus įrodymų, susijusių su ginčo sandorio sudarymo aplinkybėmis, tai yra, neišsiaiškinus, ar ginčijamas sandoris nebuvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti, bei neišsprendus dėl santuokoje įgyto turto (žemės sklypo) teisinio režimo, buvo neatskleista bylos esmė, todėl nėra pagrindo padaryti išvadai, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, dėl kurių buvo atnaujintas procesas šioje byloje atitinka kreditorių interesus, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes ankščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą nutartį naikinti, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės. Išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių, kreditoriaus teisės ir teisėti interesai.Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis neatskleidus bylos esmės naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atskirajame skunde apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodydamas, kad O. K. prašomos priteisti 300 EUR bylinėjimosi išlaidos yra ženkliai per didelės, kadangi jos patirtos dėl pačių pareiškėjų netinkamo pareigų atlikimo, bei pareiškėjos O. K. atstovo netinkamo procesinių veiksmų atlikimo neįtraukiant į procesą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus.Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumento dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Taip pat nespręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį ir bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-636-474/2015 pagal O. K. ir A. K. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.