Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Samantai Luganeckaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B., A. B. ieškinį atsakovui V. S., trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai patikslintu ieškiniu prašė leisti be atsakovo V. S. sutikimo vykdyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) s., Rietavo sav., atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra procedūrą, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suderinimą, įteisinimą ir naujai suformuotų žemės sklypų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre pagal Š. V. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2023 m. lapkričio 8 d. parengtą žemės sklypo atidalijimo schemą, pagal kurią atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams A. B. ir V. B. atitektų ir būtų formuojamas asmeninės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bendrai 17.3359 ha ploto žemės sklypas, schemoje pažymėtas indeksu 1, Lietuvos Respublikai - 1.0568 ha ploto (pareiškime klaidingai 1,0658) žemės sklypas, schemoje pažymėtas indeksu 2, atsakovui V. S. - 6.1300 ha (pareiškime 6,1310) ploto žemės sklypas, schemoje pažymėtas indeksu 3, taip pat ieškovams A. B. ir V. B. bei atitenkančiame atidalijimo procese žemės sklypuose nustatomas 6 metrų pločio 0.2274 ha bendro ploto neatlygintinis kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, schemoje pažymėtas indeksu S; priteisti ieškovams iš atsakovo V. S. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso miškų ūkio paskirties 24.5227 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) s., Rietavo sav. Ieškovui V. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 14795/245227 žemės sklypo dalys, ieškovei A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 9864/245227 žemės sklypo dalys, abiem ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 117500/245227 žemės sklypo dalys, dėl ko bendrai abiem ieškovams pagal jų turimas dalis bendrojoje nuosavybėje asmeninės ir jungtinės nuosavybės teise priklauso 173359/245227 žemės sklypo dalys. Trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai priklauso 10568/245227 žemės sklypo dalys. Atsakovui V. S. atitinkamai nuosavybės teise priklauso likusios 25700/245227 žemės sklypo dalys.

Nurodytame miškų ūkio paskirties žemės sklype ūkinė veikla yra vykdyta seniai. Dėl laiko ir buvusių meteorologinių sąlygų miške yra atsiradę nemažai sausuolių, išvartų, nemaža dalis medynų yra pasiekę reikiamą brandą (amžių), dėl ko sanitariniais ir ekonominiais tikslais yra būtini miško kirtimo ir tvarkymo darbai. Kadangi žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovams, bet kokia ūkinė veikla bet kurioje žemės sklypo dalyje yra galima tik visų bendraturčių sutarimu. Naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. Ieškovams nepavyko su atsakovu susitarti dėl ūkinės veiklos miške ar naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Platesnės apimties ūkinės veiklos miško žemės sklype vykdymui teisės aktai nustato specialius reikalavimus, pagal kuriuos būtinas teisės aktų nustatyta tvarka parengtas miškotvarkos projektas, šį suderinus leidimas kirsti mišką, kurie yra rengiami visam žemės sklypui, visam jo plotui, dėl ko kiekvienu atveju net ir nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką yra būtinas papildomas visų žemės sklypo bendrasavininkių pritarimas ūkinės veiklos miške vykdymui, o kilę ginčai yra sprendžiami teismuose ta pačia, kaip ir nustatant naudojimąsi bendru daiktu, tvarka. Dėl šios priežasties žinant atsakovo poziciją bei siekiant išvengti neabejotinai kilsiančių ateityje teisminių procesų, susijusių su miškotvarkos projekto derinimu, leidimų kirti mišką išdavimu, ieškovai nusprendė atsidalinti jiems asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiančias dalis iš bendros su kitais bendrasavininkais nuosavybės. Ieškovų užsakymu buvo parengta žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schema, pagal kurią atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės bendrasavininkiams priklausančias dalis ieškovams asmeninės ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise bendrai atitektų ir būtų formuojamas 17.3359 ha ploto žemės sklypas, schemoje pažymėtas indeksu 1, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai - 1.0568 ha ploto žemės sklypas, schemoje pažymėtas indeksu 2, o atsakovui V. S. - 6.1300 ha ploto žemės sklypas, schemoje pažymėtas indeksu 3, taip pat ieškovams atitenkančiame atidalijimo procese žemės sklypuose būtų nustatomas 6 metrų pločio 0.2274 ha bendro ploto neatlygintinis kelio servitutas, schemoje pažymėtas indeksu S, skirtas patekti ūkinės veiklos vykdymui į Lietuvos Respublikai atidalijant formuojamą žemės sklypą.

Be atsakovo sutikimo ieškovai neturi galimybių vykdyti jiems priklausančių žemės sklypo dalių atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naujų sklypų formavimo, jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūros (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 16 dalis, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 5 dalis, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. Nr. 3D-452/D1 - 513 įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 66 punktas), dėl ko įgyvendinti nuosavybės teisę į bendrai su kitais bendrasavininkiais priklausantį žemės sklypą, siekiant atsidalinti jiems priklausančią dalį, ieškovai gali tik kreipdamiesi į teismą su atitinkamu reikalavimu. Remdamiesi CK 4.80 straipsnio 1 dalimi, numatančia kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir esant atsakovo nesutikimui dėl ieškovams priklausančių žemės sklypo dalių atidalijimo, prašė leisti ieškovams be atsakovo sutikimo vykdyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra procedūrą.

Ieškovas, jo atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu neprieštaravo, jog miškų ūkio paskirties žemės sklypas tarp bendrasavininkų būtų padalintas į tris dalis. Pateikė preliminarią schemą, kurioje nurodytas galimas ir kitas privažiavimas prie atsakovui tenkančios žemės sklypo dalies.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė neprieštaravo, jog ieškovams būtų leista vykdyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra procedūrą pagal ieškovų pateiktą schemą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl ginčo esmės

Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 24,5227 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Rietavo sav. Ieškovui V. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 14795/245227 dalys žemės sklypo, ieškovei A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 9864/245227 dalys žemės sklypo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ieškovams V. B. ir A. B. priklauso 117500/245227 dalys žemės sklypo, bendrai abiejų ieškovo valdoma 173359/245227 žemės sklypo. Atsakovui V. S. priklauso 25700/245227 dalys žemės sklypo. Trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai priklauso 10568/245227 žemės sklypo (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl bendraturčių teisės be vieno iš bendraturčių sutikimo įgyvendinti žemės sklypo atidalijimo projektą. Ieškovai siekia atidalinti jiems nuosavybės teise priklausančias turto dalis pertvarkant žemės sklypą į tris atskirus sklypus. Ieškiniu taip pat prašoma suteikti teisę be atsakovo sutikimo užbaigti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą įregistruojant atidalytus žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre. Tokie bendraturčių teisiniai santykiai reguliuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatymu bei poįstatyminiais teisės aktais, taip pat CK normomis, reglamentuojančiomis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas).

Lietuvos Respublikos žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka. Remiantis Taisyklių 66 punktu, parengtam ir suderintam projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai). Tuo atveju, kai nėra bendraturčių raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Taisyklių 66 punktas nustato dvi alternatyvias galimybes vertinti bendraturčių interesus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procese. Bendraturčių (žemės sklypo savininkų) pritarimas parengtam projektui turi būti išreikštas raštu. Tuo atveju, jei ne visi žemės sklypo savininkai pritaria parengtam projektui raštu, šis klausimas gali būti išspręstas teismine tvarka. Taigi, žemės sklypo atidalijimas, kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, yra galimas teismo sprendimu pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, ieškovai, nesant atsakovo sutikimo, negali teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti žemės sklypo pertvarkymo, todėl ieškovai pagrįstai reikalauja suteikti jiems teisę ieškinyje nurodomiems veiksmams atlikti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai, siekdami atidalinti jiems nuosavybės teise priklausančias turto dalis pertvarkant žemės sklypą, atliko veiksmus, numatytus minėtuose teisės aktuose. Ieškovų užsakymu buvo parengta žemės sklypo atidalijimo schema (atliko Š. V.), kuri buvo pateikta Nacionalinei žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui. Skyriaus specialistė atlikusi faktinių duomenų patikrinimą, nustatė, kad V. B. pasiūlyta sklypo padalinimo schema gali būti naudojama sprendžiant sklypo dalių atidalinimo bedrasavininkams klausimą.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

Nagrinėjamo ginčo kontekste akcentuotina ir įrodinėjimo svarba bei pagrindiniai jo aspektai civiliniame procese. Pažymėtina, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis). Įrodinėjimo tikslas iš esmės yra teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas V. S. šiame teismo procese neteikė jokių argumentų, dėl kurių ieškovų siekiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas galėtų būti laikomas pažeidžiančiu jo teises, nei priešieškiniu nagrinėjamoje byloje, nei atskiru ieškiniu jokioje kitoje byloje atsakovas nėra pareiškęs reikalavimų dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl teismas vertina tik siūlomo atidalijimo varianto techninį priimtinumą, atitiktis bendraturčių dalims, ar nepažeidžiamos kitų asmenų teisės.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai pateikė žemės sklypo atidalijimo schemą, pagal kurią ieškovams atitektų ir būtų formuojamas asmeninės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bendrai 17.3359 ha ploto žemės sklypas, schemoje pažymėtas indeksu 1, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai - 1.0568 ha ploto žemės sklypas, schemoje pažymėtas indeksu 2, atsakovui V. S. - 6.1300 ha ploto žemės sklypas, schemoje pažymėtas indeksu 3, taip pat ieškovams atitenkančiame atidalijimo procese žemės sklype nustatomas 6 metrų pločio 0.2274 ha bendro ploto neatlygintinis kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, schemoje pažymėtas indeksu S.

Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas pagal savo esmę yra dalus daiktas, dėl ko kliūčių vykdyti atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra nėra. Teismo nustatyta, kad byloje nėra ginčo dėl sklypo dalių ploto, žemės sklypo plotas nustatytas, atlikus kadastrinius matavimus, ieškovų paruošta sklypo atidalijimo schema neduoda pagrindo išvadai, kad pagal į bylą ieškovų pateiktą planą nėra galimybių suformuoti žemės sklypą atskirais nekilnojamo turto objektais, todėl pripažintina, kad pagal žemės sklypo atidalijimo schemoje pateiktą projektą ir jame projektuojamus sklypus atidalinti bendraturčius pagal jų valdomas dalis yra galima.

Kadangi atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia kelių savarankiškų nekilnojamuoju daiktų vietoj buvusio vieno bendro daikto sukūrimą – suformavimą, itin svarbu užtikrinti, kad kiekvienas iš naujai po atidalijimo suformuotų nekilnojamojo turto objektų galėtų ir toliau būti atitinkamų savininkų naudojamas pagal paskirtį, atlikti tą funkciją, kurią turėjo ir pirminis objektas, ir kad vienas (keli) naujai suformuotų objektų savininkai neatsidurtų geresnėje ar blogesnėje padėtyje, lyginant su kitais naujai suformuotų objektų savininkais, kad nei vieno iš jų interesai po atidalijimo nenukentėtų ir nebūtų pagrindo spręsti apie visų buvusių bendraturčių interesų pusiausvyros pažeidimą.

Ginčo atveju šalims nuosavybės teise priklauso miško ūkio paskirties žemė. Nacionalinės žemės tarnybos specialistė, atlikdama faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatė, kad sklypo vietoje yra mišrus miškas su įvairiais medynais, pagal ieškovų siūlomą sklypo padalinimo schemą sklypas būtų dalinamas lygiaverčiais sklypais. Darė išvadą, kad pagal ieškovų siūlomą schemą valstybei tenkančio 1,0568 ha ploto sklypo dalies (plane pažymėta indeksu 2), siūlomos numatyti ieškovams 17,3359 ha ploto sklypo dalies (plane pažymėta indeksu 1) ir atsakovui teksiančio 6,13 ha ploto sklypo dalies vertė (plane pažymėta indeksu 3) pagal išnagrinėtą situaciją natūroje ir turimą informaciją nėra mažesnė nei sklypo vidutinė vertė (Nacionalinės žemės tarnybos 2023 m. gegužės 16 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas). Prie akto pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota žemės sklype esančio miško būklė įvairiose sklypo vietose patvirtina specialistės išvadas, jog miškas nekirstas, nevalytas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pateikta išvada, kad visų atidalinti siūlomų sklypų vertė lygiavertė pagal medynų tūrio vertinę išraišką.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba kartu su atsiliepimu pateikė alternatyvų pasiūlymą dėl sklypų atidalijimo, pagal kurį kiekvienam iš savininkų būtų galimybė atskirai patekti į jam priklausantį žemės sklypą, tokiu būdu būtų išvengta ieškovams priklausančioje dalyje numatomo ilgos atkarpos kelio servituto. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad pagal trečiojo asmens siūlomą projektą kiekvienas savininkas galėtų patekti į atidalintą žemės sklypą tik inžinerinio statinio per kanalą pagalba. Kad šalia sklypo yra kanalas, besiribojantis su ginčo sklypu, matyti iš ieškovo pateiktos schemos, pagal kurią tam, kad patekti į atidalintus sklypus, būtina kirsti kanalą, tai padaryti įmanoma tik sumontavus inžinerinį statinį, kas reikštų, jog kiekvienas savininkas turėtų papildomų išlaidų įrengdamas pervažas, o tai nebūtų racionalu. Pagal ieškovo siūlomą atidalijimo projektą užtikrinamas atsakovo patekimas į jo naudojamą žemės sklypo dalį be papildomų investicijų, atsakovas į jam tenkantį žemės sklypą galėtų patekti privažiuodamas tarp sklypų 6814/0003:97 ir 6870/0004:220 esančiu žvyruotu keliu ir nuo jo besitęsiančia kvartaline linija. Nors šis patekimas į sklypą atsakovui būtų šiek tiek ilgesnis, nei patenkant iš kitos sklypo pusės dėl to , kad atsakovui tektų apvažiuoti žemės sklypą, tačiau įvertinus tai, kad tokiu būdu būtų išvengta papildomų kaštų, įrengiant pervažą, bei atsižvelgiant į žemės sklypo paskirtį (miško ūkio, dėl ko kasdienė priežiūra nereikalinga), darytina išvada, kad ieškovų projekte numatomas patekimas atsakovui į jam tenkantį sklypą labiau atitiktų atsakovo interesus.

Pastebėtina, kad proceso eigoje ieškovai siūlė ir kitą projektą, pagal kurį atsakovui buvo numatyta galimybė patekti į jam priklausantį sklypą servitutiniu keliu per ieškovų ir valstybės sklypus, tačiau trečiajam asmeniui pareiškus pastabas, jog už Lietuvos Respublikai priklausančio po žemės sklypo atidalijimo liksiančiame žemės sklype planuojamą kelio servitutą turi būti apskaičiuota ir mokama vienkartinė ar periodinė kompensacija, ieškovai šį projektą pakoregavo, siekdami išvengti papildomos finansinės naštos atsakovui. Teismas tokiai ieškovų pozicijai pritaria, nes servituto nustatymas neabejotinai būtų susijęs su atsakovo finansine prievole atlyginti trečiajam asmeniui nuostolius dėl jam tenkančioje dalyje ketinamo nustatyti kelio servituto, todėl sprendžia, kad servituto nustatymas trečiajam asmeniui po atidalijimo liekančiam žemės sklype netikslingas. Pagal ieškovų patikslintoje schemoje esantį siūlymą į atsakovo žemės sklypą patenkama tiesiogiai, nekertant nei ieškovų, nei trečiojo asmens sklypų, tokiu būdu būtų išlaikyta visų šalių interesų pusiausvyra, nes nei ieškovai, nei trečiasis asmuo nepatirtų suvaržymų ir apsunkinimų dėl atsakovo interesais planuoto servituto. Be to, neliekant galimybės atsakovui naudotis servitutu ieškovų ir trečiojo asmens žemės sklype, eliminuojama ar bent iki minimumo sumažinama konfliktų tikimybė.

Nacionalinė žemės tarnyba patikrino žemės sklypo pertvarkymo projektą, parengtą pagal ieškovų prašymą, ir padarė išvadą, kad ieškovų siūlomai sklypo numatomo naudojimo tarp esamų trijų bendrasavininkų schemai tikslinga pritarti, ieškovų pasiūlyta sklypo padalinimo schema gali būti naudojama sprendžiant sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalių atidalinimo bendrasavininkams klausimą, bei nurodė, jog būtina numatyti ir nustatyti 6 m pločio kelio servitutą per ieškovams priklausančią sklypo dalį privažiavimui į valstybei tenkančią 1,0568 ha ploto sklypo dalį. Į šias pastabas buvo atsižvelgta ir ieškovų pateiktame projekte numatomas 6 m kelio servitutas, kuriuo yra galimybė patekti į valstybei priklausančią sklypo dalį. Taigi, ieškovų parengtas žemės sklypo pertvarkymo projektas atitinka teisės aktų reikalavimus ir pagal jį žemės sklypas gali būti pertvarkomas.

Bendraturtis teisę reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės gali įgyvendinti tada, kai atidalijimo variantai atitinka įstatymo reikalavimus, procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių. Prašomas suformuoti atskiras daiktas turi atitikti idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.

Ieškovų pateiktas Š. V. parengtas žemės sklypo atidalijimo planas įgalina visus savininkus patogiai naudotis žemės sklypo dalimis, kiekvienam iš savininkų priskirtinos taisyklingos formos žemės sklypo dalys, yra užtikrinamas patogus patekimas į naudojamą sklypo dalį. projektas paruoštas atsižvelgiant į CK 4.6 straipsnio 1 dalies atidalijimo natūra reikalavimus, žemės sklypas yra dalus, fiziškai jį padalijus nepasikeičia tikslinė paskirtis, kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas, t. y. išvengiama neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo, sudaro galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, nėra paneigtos nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį, nes atidalinant žemės sklypų dalis kiekvienam savininkui atitenka žemės sklypo plotas atitinkantis turimai daliai.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovų pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatas, siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atsidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, , užtikrins tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą. Atsižvelgiant į aptartą, teismas ieškovų ieškinį tenkina (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

Dėl prašymo informuoti prokuratūrą

Atsakovas rašytiniais paaiškinimais prašė teismo ieškinį perduoti tirti Generalinei prokuratūrai. Teismo vertinimu nėra pagrindo CPK 299, 300 straipsniuose nustatyta tvarka pranešti prokurorui (perduoti tirti kaip nurodo atsakovas) apie nusikaltimo požymius ieškovo veikoje, pateikiant ieškinį teismui. Išaiškintina atsakovui, kad jis turi teisę pats su pareiškimu kreiptis į prokurorą ir pranešti apie nusikaltimo požymius, jeigu, jo nuomone, ieškovo veikoje yra nusikalstamos veikos požymių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog išlaidos advokato padėjėjo pagalbai sudarė 1 300 Eur (2022-03-03 sąskaita Nr. 14/2022). Ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytus dydžius, jos yra būtinos ir pagrįstos, ieškovo ieškinys tenkinamas, todėl ieškovams iš atsakovo priteistina 1 300 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), 110 Eur žyminis mokestis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų V. B. ir A. B. ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovams A. B. ir V. B. be atsakovo V. S. sutikimo vykdyti miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) s., Rietavo sav., atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra procedūrą, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, suderinimą, įteisinimą ir naujai suformuotų žemės sklypų įregistravimą Nekilnojamojo turto registre pagal Š. V. (kvalifikacijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2023 m. lapkričio 8 d. parengtą žemės sklypo atidalijimo schemą, pagal kurią atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams A. B. ir V. B. atitenka ir formuojamas asmeninės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bendrai 17.3359 ha ploto žemės sklypas, schemoje pažymėtas indeksu 1, Lietuvos Respublikai - 1.0568 ha ploto žemės sklypas, schemoje pažymėtas indeksu 2, atsakovui V. S. - 6.1300 ha ploto žemės sklypas, schemoje pažymėtas indeksu 3, ieškovams A. B. ir V. B. atitenkančiame atidalijimo procese žemės sklype nustatomas 6 metrų pločio 0.2274 ha bendro ploto neatlygintinis kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku, schemoje pažymėtas indeksu S.

Priteisti ieškovams V. B. ir A. B. lygiomis dalimis iš atsakovo V. S. 1 410 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

.

.