- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-01
- Bylos Nr.
- e2YT-6985-570/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01944-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- P. S., Valstybės įmonė Turto bankas
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys P. S., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad pareiškėja J. S. priėmė palikimą po jos sutuoktinio A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis A. S.. Iki mirties palikėjui A. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos ir palikėjo A. S. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Santuokos metu, (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties bei (duomenys neskelbtini) mainų sutarties pagrindu viešame registre buvo įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės į butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas kaip bendroji jungtinė pareiškėjos ir jos sutuoktinio (palikėjo) nuosavybė, todėl, vadovaujantis sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) dalis buto iki mirties priklausė palikėjui A. S.. Po palikėjo A. S. mirties, jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, priėmė įpėdinė pagal įstatymą – palikėjo sutuoktinė (pareiškėja) J. S.. Pareiškėja nurodo, jog palikėjas A. S. turėjo šiuos pirmos bei antros eilės įpėdinius pagal įstatymą: sūnų P. S. (pirmos eilės įpėdinis); vaikaitę E. S. (nepilnametė antros eilės įpėdinė); vaikaitę E. S. (nepilnametė antros eilės įpėdinė). Pareiškėjos vertinimu, nepilnametės palikėjo A. S. antros eilės įpėdinės (vaikaitės) byloje suinteresuotais asmenimis atskirai netrauktinos, kadangi byloje suinteresuotu asmeniu įtrauktas jų tėvas (atstovas pagal įstatymą) – pirmos eilės palikėjo A. S. įpėdinis – palikėjo sūnus P. S.. Pareiškėja taip pat nurodo, kad iš pridedamo testamentų registro išrašo matyti, jog palikėjo A. S. palikimo, paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, niekas nepriėmė ir paveldėjimo byla po jo mirties iki šiol nėra užvesta. Palikėjo A. S. palikimą sudaro (duomenys neskelbtini) dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai kita (duomenys neskelbtini) dalis šio buto priklauso pareiškėjai J. S.. Mirus sutuoktiniui A. S., pareiškėja savo sutuoktinio palikimą, t. y. (duomenys neskelbtini) dalį buto, priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, t. y. pradėdama sutuoktiniui priklausiu turtu rūpintis kaip savo. Pareiškėja nurodo, kad 3 mėnesių laikotarpiu, per kurį pagal įstatymą turėjo būti priimtas palikėjo A. S. palikimas, t. y. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), visas su buto išlaikymu susijusias prievoles įvykdė pareiškėja, t. y. apmokėjo (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini) kovo-balandžio mėnesiais; (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini) balandžio-gegužės mėnesiais; apmokėjo (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini) kovo-gegužės mėnesiais; (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini) balandžio-gegužės mėnesiais; (duomenys neskelbtini) išrašytas sąskaitas už suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini) balandžio mėnesį. Taip pat pareiškėja nurodo, kad nuo pat sutuoktinio (palikėjo) A. S. mirties iki šiol ji faktiškai tvarko, t. y. daro ūkinį poveikį ne tik jai priklausančiai buto daliai, tačiau ir palikėjui A. S. priklausiusiai buto daliai, o tai savo ruožtu vienareikšmiškai patvirtinta aukščiau nurodytą poziciją, kad pareiškėja priėmė savo sutuoktinio A. S. palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Teismo nustatytu terminu suinteresuotas asmuo P. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjos reikalavimu visiškai sutinka. Atsiliepimu paaiškina, kad pareiškėjai ir jo tėvui (palikėjui) A. S. butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė nuo (duomenys neskelbtini) metų, jis daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų gyvena užsienyje ir jokių pretenzijų į šį butą neturi nei jis, nei jos nepilnametės dukros. Prašo pareiškėjos pareiškimą tenkinti visiškai.
Teismo nustatytu terminu suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad su pareiškimu sutinka, prašo teismo spręsti savo nuožiūra, bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai, apie teismo posėdį 2025 m. rugpjūčio 29 d. paskelbus viešai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėja J. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė. Mirus pareiškėjos sutuoktiniui, palikėjas A. S. turėjo pirmos ir antros eilės įpėdinius, t. y. sūnų P. S. ir sūnaus nepilnametes dukras (palikėjo vaikaites). P. S. šioje civilinėje byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Santuokos metu pareiškėja ir jos sutuoktinis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjos vardu (įgijimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pradavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Mainų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš byloje pateikto Testamentų registro išrašo matyti, kad po palikėjos sutuoktinio A. S. mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškime pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio (duomenys neskelbtini) mirties visą likusį turtą – palikimą priėmė ji, pradėdama faktiškai jį valdyti. Iš byloje pateiktų sąskaitų ir jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, matyti, kad pareiškėja laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) apmokėjo butui tenkančius komunalinius ir kitus mokesčius, reikalingus turtui išlaikyti. Be kitų aplinkybių, pareiškėja nurodo, kad po sutuoktinio A. S. mirties, ji faktiškai tvarko, t. y. daro ūkinį poveikį ne tik jai priklausančiai buto daliai, tačiau ir palikėjui priklausiusiai buto daliai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnį, palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, galinčias kilti iš palikimo. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.
Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs, faktinės aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Sprendžiant klausimą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 2016 m. gruodžio 22 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).
Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja ir palikėjas nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) mirė. Santuokos metu sutuoktiniai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto, kuris viešuose registruose įregistruotas pareiškėjos vardu. Minėtu turtu po palikėjo mirties naudojosi, jį tvarkė ir prižiūrėjo pareiškėja, kuri moka šio turto išlaikymo ir kitus mokesčius, daro šiam turtui ūkinį poveikį, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo. Po palikėjo mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pažymėtina ir tai, kad prieštaraujančių šio fakto nustatymui byloje nėra. Suinteresuoti asmenys P. S., kuris veikia ir kaip palikėjo nepilnamečių antros eilės įpėdinių atstovas pagal įstatymą, atsiliepime nurodė, kad pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pareiškimo tenkinimui taip pat neprieštarauja. Tokiu būdu J. S. išreiškė valią priimti palikimą faktiškai turtą pradedant valdyti, todėl nesant interesų konflikto dėl palikimo priėmimo, teismas sprendžia, jog pareiškėja įrodė, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio A. S. mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti bei, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes.
CPK 444 straipsnio 1 dalį, ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka.
Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėja priėmė po sutuoktinio A. S. mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims (jų atstovams).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.