- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2-10983-861/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05749-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. T. dėl skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės V. T. 231,70 Eur negrąžinto kredito, 57,92 Eur paskolos mokesčio, 104,26 Eur delspinigių, 34,74 Eur nuostolių sumą, patirtą ikiteisminiame skolos išieškojimo procese, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Halex“ ir ir atsakovės 2009 m. balandžio 1 d buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 17940 (toliau – Sutartis). Atsakovė, siekdama gauti kreditą, pasinaudodama internetiniu puslapiu www.ferratum.lt išsiuntė Pradiniam kreditoriui užpildytą paraiškos anketą, kurioje nurodė, kokio dydžio paskolą ir kokiam laikotarpiui nori gauti. Atsakovė patvirtino savo tapatybę, taip pat patvirtino, kad susipažino su Sutarties bendrosiomis sąlygomis bei su jomis sutiko. Sutarties pagrindu atsakovei buvo suteiktas 231,70 Eur (800,00 litų) kreditas, kurio grąžinimo terminas buvo 2009-08-20. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 57,92 Eur paskolos mokestį Sutarties sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pradinis kreditorius UAB „Halex“ savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, suteikė atsakovei sutartyje nustatyto dydžio vartojimo kreditą, tačiau atsakovė savo prievoles vykdė netinkamai, nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka, todėl ieškovas prašo priteisti jo naudai 231,70 Eur negrąžinto kredito bei 57,92 Eur paskolos mokesčio. Pradinis kreditorius UAB „Halex“ su UAB „Dineira“ 2013 m. lapkričio 5 d. pasirašė Gautinų sumų pirkimo sutartį, kurios pagrindu reikalavimo teisė į atsakovės skolą perleista UAB „Dineira. 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „Dineira“ kartu su AB „Debt Capital Management“ sudarė Skolų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu AB „Debt Capital Management“ įgijo teisę į atsakovės skolą. 2018 m. rugpjūčio 23 d. tarp AB „Debt Capital Management“ ir ieškovo UAB „Legal Balance“ sudarytos Paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu ieškovui perleistos reikalavimo teisės, įskaitant į atsakovę pagal pirmiau nurodytą vartojimo kredito sutartį. Ieškovas nurodo, kad atsakovė prievolės neįvykdė iki šiol.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti 2019 m. kovo 12 d. (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į 2019 m. kovo 26 d. atsakovės pateiktą prašymą, terminas atsiliepimui pateikti pratęstas iki 2019 m. balandžio 12 d, tačiau atsakovė iki nurodytos datos atsiliepimo nepateikė. Kadangi atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Halex“ ir ir atsakovės 2009 m. balandžio 1 d buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 17940 (toliau – Sutartis). Atsakovė, siekdama gauti kreditą, pasinaudodama internetiniu puslapiu www.ferratum.lt išsiuntė Pradiniam kreditoriui užpildytą paraiškos anketą, kurioje nurodė, kokio dydžio paskolą ir kokiam laikotarpiui nori gauti. Atsakovė patvirtino savo tapatybę, taip pat patvirtino, kad susipažino su Sutarties bendrosiomis sąlygomis bei su jomis sutiko. Sutarties pagrindu atsakovei buvo suteiktas 231,70 Eur (800,00 litų) kreditas, kurio grąžinimo terminas buvo 2009-08-20. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 57,92 Eur paskolos mokestį Sutarties sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė savo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį nevykdė, todėl ieškovas prašo priteisti jo naudai 231,70 Eur negrąžinto kredito bei 57,92 Eur paskolos mokesčio.
Pradinis kreditorius UAB „Halex“ savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, suteikė atsakovei sutartyje nustatyto dydžio vartojimo kreditą, tačiau atsakovė savo prievoles vykdė netinkamai. Atsakovė įsipareigojimų pagal sutartį nėra įvykdžiusi iki šiol. Pradinis kreditorius UAB „Halex“ su UAB „Dineira“ 2013 m. lapkričio 5 d. pasirašė Gautinų sumų pirkimo sutartį, kurios pagrindu reikalavimo teisė į atsakovės skolą perleista UAB „Dineira. 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „Dineira“ kartu su AB „Debt Capital Management“ sudarė Skolų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu AB „Debt Capital Management“ įgijo teisę į atsakovės skolą. 2018 m. rugpjūčio 23 d. tarp AB „Debt Capital Management“ ir ieškovo UAB „Legal Balance“ sudarytos Paskolų portfelio pardavimo sutarties pagrindu ieškovui perleistos reikalavimo teisės, įskaitant į atsakovę pagal pirmiau nurodytą vartojimo kredito sutartį. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovė apie reikalavimo perleidimą informuota 2018 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu bei ieškovui pareiškus ieškinį teisme bei prie ieškinio pateikus reikalavimo perleidimą patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra,–vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Pagal CK 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita.
Atsakovė 2009 m. balandžio 1 d. vartojimo kredito sutarties Nr. 17940 tinkamai nevykdė, todėl remiantis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.870 straipsnio 2 dalimi, iš jos priteistina ieškovui 231,70 Eur negrąžinto kredito ir 57,92 Eur paskolos mokesčio.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 104,26 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 kalendorinių dienų, už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki 2010 m. vasario 16 d., taikant 0,2 proc. normą. Ieškovas nurodo, jog Sutarties 8.2 p. šalys susitarė, jog netinkamai įvykdžius sutartį bus skaičiuojamos 0,5 proc. dydžio netesybos už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau ieškovas geranoriškai sumažino netesybų normą iki 0,2 proc.
CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti kainą. Pagal minėto straipsnio 2 dalį vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; verslininkas – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Vartojimo kreditas - tai ne tik piniginė paskola, iš esmės vartojimo kredito sutartis apima ir lizingą, ir išperkamąją nuoma, ir vartojamąsias paskolas, ir paskolas būstui įsigyti ir t.t. Kas yra vartojimo kreditas apibrėžia Vartojimo kredito įstatymas, kuriame nustatoma, kad iš esmes beveik visos kredito sutartys, kurias sudaro vartotojas (fizinis asmuo), yra vartojimo kredito sutartys, išskyrus nurodytas išimtis.
Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita. Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumo, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Vertindamas, ar netesybos yra „aiškiai per didelės“ arba „aiškiai neprotingos“, konkrečią bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remtis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja ir sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, sprendžia, kad 0,2 procentų dydžio delspinigiai yra per dideli, pažeidžiantys sutarties šalių interesų pusiausvyrą, todėl jų norma mažintina iki 0,05 procento, ieškovei iš atsakovės priteisiant 26,07 Eur dydžio delspinigius (289,62 Eur x 0,05 procentų / 100 procentų x 180 d.). Teismas sprendžia, kad 26,07 Eur dydžio delspinigiai yra pakankami kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius, tuo pačiu, neleidžiantys nukentėjusiajai šaliai (ieškovei) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovės) sąskaita. Taigi ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovės tenkintinas iš dalies.
Ieškovas prašo priteisti 34,74 Eur nuostolių, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu. CK 6.249 str. įtvirtinta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 p. numatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos jos dalies ir/ar nesumoka paskolos mokesčio ar jo dalies paskolos davėjas išsiunčia paskolos gavėjui raginimą grąžinti paskolą ar jos dalį ir/ar sumokėti paskolos mokestį ar jos dalį, paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti po 11,58 Eur (40 Lt) dydžio mokestį už kiekvieną išsiųstą raginimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas faktiškai būtų patyręs tokio dydžio nuostolių. Prie bylos pateikta 2014-09-17 pažyma, numatanti ragininimo laiškų siuntimo skolininkei terminus bei įkainį, nepatvirtina, kad atsakovei faktiškai buvo išsiųsti laiškai su raginimu apmokėti skolą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė prašomų priteisti 34,74 Eur nuostolių, t.y. neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų, reikalavimas dėl šių nuostolių priteisimo netenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; etc.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku grąžinti gautą paskolą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (315,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Ieškovas pareiškė ieškinį 428,62 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas 315,69 Eur, t. y. 74 procento. Ieškovas patyrė iš viso 15 Eur bylinėjimosi išlaidų (15 Eur žyminis mokestis). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės priteistina iš viso 11 Eur bylinėjimosi išlaidų ( CPK 93 str, CPK 98 str. 2 d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai: 231,70 Eur (du šimtai trisdešimt vienas euras 70 ct) negrąžinto kredito, 57,92 Eur (penkiasdešimt septyni eurai 92 ct) paskolos mokesčio, 26,07 Eur (dvidešimt šeši eurai 7 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metinių palūkanų už bendrą priteistą sumą (315,67 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 11,00 Eur (vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.