Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-499-348/2011

Teisėja Vaidutė Stangvilienė Teisminio proceso Nr. 1-52-2-00009-2010-2

2011 m. rugsėjo 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. N. gynėjo advokato Laimiaus Platūkio apeliacinį skundą dėl 2011 m. kovo 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

D. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 272 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant be bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, taip pat du metus uždrausta naudotis teise žvejoti.

Iš D. P., M. B. ir D. N. solidariai priteista 17 100 litų padarytai gamai žalai atlyginti, taip pat iš kiekvieno po 30,67 Lt proceso išlaidoms padengti.

Šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti D. P. bei M. B., tačiau jie nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. N. nuteistas už tai, kad 2010-05-25 ir 2010-05-26 dienomis veikdamas bendrai su D. P., M. B. (duomenys neskelbtini) gamtinio rezervato teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdami 2002-05-16 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 251 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių 20.2 punktą, numatantį, jog draudžiama be aplinkos apsaugos institucijų leidimo būti vandens telkinyje arba jos apsaugos juostose (iki 50 m atstumu nuo vandens), išskyrus bendro naudojimo kelius su draudžiamais ar tuo metu, toje vietoje draudžiamais žvejybos įrankiais; 20.4 punktą, numatantį, kad draudžiama gaminti, parduoti įsigyti arba laikyti žvejybos įrankius, kurių naudojimas draudžiamas šiose taisyklėse; 22.1 punktą, numatantį draudimą žvejoti naudojant taisyklėse nenumatytus, kaip leidžiamus žvejybos įrankius bei ne mėgėjiškos žvejybos būdus, o taip pat pažeisdami 2002-11-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1817 patvirtintų (duomenys neskelbtini) biosferos rezervato nuostatų 11 punktą, numatantį, kad (duomenys neskelbtini) biosferos rezervato ežeruose galima tik mėgėjiška poledinė žvejyba; pažeisdami įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjišką žvejybą, nustatytą tvarką, neturėdami teisės ten būti ir veikti, neteisėtai žvejojo (duomenys neskelbtini) ežere, o būtent, 2010-05-25 tarp 22 val. ir 24 val. D. P. kartu su D. N., irdamiesi D. P. priklausančia gumine valtimi, draudžiamojoje žvejoti teritorijoje - (duomenys neskelbtini) ežere pastatė draudžiamus žvejybos įrankius - 10 valinių tinklų, bendrai apie 1200 metrų ilgio, ir tęsdami savo nusikalstamą veiklą 2010-05-26 apie 22 val. M. B. stebint prieigas prie vandens, o vėliau padedant partraukti maišus su žuvimis, kurių viso buvo rasta - 94 karšiai, 44 lynai, 1 lydeka, raudė ir 19 ešerių ir tinklai, tuo neteisėtai naikindami laukinės gyvūnijos išteklius padarė 17 100 Lt didelę žalą gyvūnijai.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog sugautos žuvies kiekį baudžiamojoje byloje atspindi tik vienintelis įrodymas - 2010 m. gegužės 27 d. turto (žuvų) pripažinimo atliekomis ir sunaikinimo aktas. Nors LR BPK 96 str. 1 d. numato, kad dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti yra apžiūros, parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, eksperimento, akistatų ir kitų proceso veiksmų protokolai, tačiau nė vienas iš aukščiau nurodytų procesinių veiksmų šioje byloje nebuvo atliktas, nors tai buvo būtina. Tik šiuos procesinius veiksmus atlikus, buvo galima pašalinti byloje esančius prieštaravimus.

Taip pat skunde nurodoma, jog D. N. tiek nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, tiek nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje neigė dalyvavęs nusikaltimo padaryme, nuosekliai paaiškino, jog nusikaltimo padarymo vietoje nebuvo, jokių nusikalstamų veiksmų neatliko, o apie padarytą nusikaltimą sužinojo tik iš laikraščių ir televizijos. Jo versiją patvirtina ir nuteistųjų D. P., M. B. parodymai. Byloje D. N. kaltę patvirtinančių įrodymų nėra, esantys įrodymai įvertinti vienpusiškai ir neteisingai. Nors D. P. ir M. B. parodė, kad nusikaltimo padaryme dalyvavo, kaip jie įvardija Andrius, tačiau ikiteisminio tyrimo metu šio asmens tapatybė nenustatyta, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ikiteisminis tyrimas atliktas nepilnai. Baudžiamojoje byloje nėra nė vieno rašytinio dokumento, kad ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas būtų ėmęsis bent kokių priemonių, tam asmeniui nustatyti ar paneigti tą faktą, kad jokio Andriaus nebuvo. Tačiau šie prieštaravimai byloje nepašalinti, o bet kokios abejonės yra mano naudai. Be to, nuteistieji patvirtino, kad gamtos apsaugos pareigūnų spaudžiami savo paaiškinimuose nurodė, kad tas trečias asmuo dalyvavęs nusikaltimo padaryme buvau būtent D. N..

Skunde nurodoma ir tai, jog byloje yra esminiai prieštaravimai ir tarp pačių gamtos apsaugos pareigūnų, kurie nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje nebuvo pašalinti.

Anot apelianto, taip pat kyla abejonių ir dėl civilinio ieškinio dydžio, nes nei vienas iš nuteistųjų skaičiuojant žuvis nedalyvavo, skaičiavo tik gamtos apsaugos inspektoriai, o byloje nebuvo apžiūrėta įvykio vieta, nebuvo surašytas įvykio vietos apžiūrios protokolas, nebuvo apžiūrėtas nusikalstamos veikos objektas-žuvys, jos nefotografuotos, nefilmuotos, ką įstatymas įpareigoja atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnus.

Nors teismas priimdamas nuosprendį, kaip vienu iš įrodymų, kuriuos pripažino byloje įrodymais, vadovavosi liudytojų J. J. ir G. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolais, tačiau šis veiksmas buvo atliktas tik formaliai ir jokios įrodomosios reikšmės jis neturi ir teismas negalėjo jo pripažinti byloje kaip vienu iš įrodymų, kadangi procesinis veiksmas buvo atliktas paviršutiniškai, nekvalifikuotai, ir šio procesinio veiksmo išdavoje, jokios nusikalstamo įvykio aplinkybės nebuvo nei patikrintos, nei patikslintos.

Apelianto nuomone, byloje esantiems prieštaravimas pašalinti buvo būtina atlikti akistatas bei eksperimentą, tikslu atkurti tiriamo įvykio situaciją, aplinką, asmenų veiksmus ar kitas aplinkybe ir atlikti reikiamus bandymus. Dėl aukščiau aptartų aplinkybių yra pagrindo išvadai, jog ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai ir byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog D. N. dalyvavo nusikaltimo padaryme, dėl ko teismas negalėjo priimti teisingo sprendimo. Prokuroras teisiamajame posėdyje neįrodė ir nenurodė įtikinančių tiesioginių įrodymų, kad nusikaltimo padaryme dalyvavau ir jis, taip pat, kad rasti daiktai susiję su jam pareikštu kaltinimu, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatas. O apylinkės teismas nesilaikė LR BPK 301 str. nuostatų ir nuosprendį grindė išimtinai tik liudytojų, LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos inspektorių, parodymais, tarp kurių yra prieštaravimų ir kurie nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisiamajame posėdyje nebuvo pašalinti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Apylinkės teismo nuosprendžio apkaltinamoji dalis pagrįsta netinkamai įvertintais įrodymais, o toks įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio nuostatų. Visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, jeigu, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. N. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė prašė nuteistojo D. N. gynėjo advokato L. Platūkio skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. N. gynėjo advokato Laimio Platūkio apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nuosprendyje išsamiai ir nešališkai išanalizuoti visi bylos duomenys ir padaryta teisinga išvada, kad D. N. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 272 str. 1 d. Nors D. N. neigia neteisėtai žvejojęs (duomenys neskelbtini) ežere, tačiau teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog jis veikdamas bendrai su D. P. ir M. B. neteisėtai žvejojo (duomenys neskelbtini) ežere draudžiamais žvejybos įrankiais, tuo neteisėtai naikindami laukinės gyvūnijos išteklius padarė 17 100 Lt didelę žalą gyvūnijai.

Apeliantas iš esmės neigia savo kaltę, nurodo, jog nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo, nes tuo metu buvo namuose, tačiau kolegijos nuomone, tai daro norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ir siekdamas suklaidinti teismą. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams bei jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms. Teismas nustatydamas D. N. kaltę pagrįstai vadovavosi liudytojų J. J., G. K., G. B., A. P. bei A. P. parodymais, kurie yra iš esmės nuoseklūs ir atitinka kitus bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų parodymais.

Nors teisiamojo posėdžio metu nuteistieji D. P. ir M. B. tvirtino, jog trečiasis asmuo buvo ne D. N., o vaikinas vardu Andrius, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo tikėti tokiais kaltinamųjų parodymais ir juos vertina kaip siekimą padėti D. N. išvengti atsakomybės. Pažymima, jog nors skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo aiškinamasis apie asmens vardu Andrius asmenybę, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamieji M. B. ir D. P. tokį asmenį įvardijo tik teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamasis M. B. apklausiamas įtariamuoju tvirtino, jog kartu su juo ir D. P. buvusio trečio asmens nepažįsta, o D. P. apklausiamas įtariamuoju parodė, jog negali įvardinti trečiojo asmens. Iš šių parodymų matyti, jog ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams nebuvo įvardintas asmuo vardu Andrius.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. J. nuosekliai patvirtino, jog 2010-05-26 buvo gautas pranešimas apie neteisėtą žūklę, nuvykus prie (duomenys neskelbtini) ežero buvo pastebėti trys asmenys – vienas stovėjo ant kranto, o du buvo valtyje ir iš ežero traukė tinklus. Pirmas buvo sulaikytas asmuo stovėjęs ant kranto, tai M. B., o po to buvo sulaikyti D. P. ir D. N., tačiau kai D. N. buvo paprašytas ištraukti valtį iš vandens, pastarasis į šoko į valtį ir pabėgo. Šiuos savo parodymus liudytojas patvirtino ir parodymų patikrinimo metu. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, kad liudytojo parodymų patikrinimas yra niekinis proceso veiksmas, tačiau su šiuo gynėjo skundo argumentu kolegija nesutinka, nes minėtas ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurio metu, išvykus į apklausto asmens nurodytą vietą, išsiaiškinama, ar jo parodymai atitinka realias aplinkybes toje vietoje. Būtent nagrinėjamu atveju nustatyta, jog liudytojo J. J. parodymai buvo patvirtinti ir įvykio vietoje.

Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog liudytojai G. K., G. B., A. P. bei A. P. painiojosi savo parodymuose, todėl teismas negalėjo jais vadovautis priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su šiais skundo argumentais. Iš minėtų liudytojų parodymų analizės matyti, jog jie visi patvirtino, kad nagrinėjamu atveju nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ir D. N.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šių liudytojų parodymais, nes minėti asmenys nėra suinteresuoti duoti neteisingus parodymus ir apklabėti D. N.. Minėti liudytojai vykdė tik savo darbo funkcijas. Tai, kad J. J. buvo anksčiau baudęs D. N. ir vienas sprendimas buvo panaikintas, nėra pagrindas pripažinti liudytojo parodymus neobjektyviais, nes minėto liudytojo parodymai atitinka kitų liudytojų parodymus bei byloje esančius rašytinius duomenis. Tai, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ir D. N. iš karto po sulaikymo patvirtino tiek D. P., tiek M. B.. Šiuos duomenis jie nurodė ir surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus ir savo raka rašytuose paaiškinimuose.

Taip pat D. N. kaltę patvirtina ir telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių matyti, kad laikotarpyje nuo 2010-05-23 iki 2010-05-30 D. N., D. P. ir M. B. bendravo tarpusavyje telefoninių pokalbių metu bei trumposiomis žinutėmis. Minėti duomenys paneigia ikiteisminio tyrimo metu D. N. nurodytas aplinkybes, kad jis nei su D. P., nei su M. B. nebendrauja. Kadangi iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, jog D. N. skambino ir siuntė SMS žinutes tiek D. P., tiek ir M. B..

Nepagrįstai apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl sugautos žuvies kiekio bei padarytos žalos dydžio. Nors ir nebuvo nufotografuotos žuvys išimtos iš tinklų, tačiau 2010-05-27 turto (žuvų) pripažinimo atliekomis ir sunaikinimo aktas patvirtina, jog iš paimtų tinklų išimta 94 karšiai, 44 lynai, 1 lydeka, 19 ešerių bei viena raudė. Šiame akte nustatyti duomenys kolegijai abejonių nekelia. Be to, su surastu žuvies kiekiu sutiko D. P. ir M. B. tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolus, tiek apklausiant įtariamaisiais. D. P. apklausiamas įtariamuoju patvirtino, jog direkcijos pastate visi kartu iš 6 maišų traukė tinklus su žuvimi ir jas grupavo pagal rūšis, buvo lynų, karšių, raudė, ešerių bei nedidelė lydekaitė. Direkcijos darbuotojai žuvis skaičiavo prie jų.

Teisingai skunde nurodoma, jog nors 2010-05-27 patikrinimo akte nurodyta, jog Alytaus RAADGAI vyr. inspektorius J. J. ir (duomenys neskelbtini) biosferos rezervato inspektoriai G. B., G. K. ir A. P. vykdė patikrinimą (duomenys neskelbtini) gamtiniame rezervate, tačiau patikrinimo aktą pasirašė tik J. J., G. B. bei G. K.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone šis netikslumas nepaneigia D. N. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Taip pat kolegijos nuomone nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo atlikta visa eilė būtinų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Pažymima tai, jog atliekant ikiteisminį tyrimą nustatinėjamos ne visos abejones keliančios aplinkybės, o tik tos, kurios yra reikšmingos tiriant nusikalstamas veikas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu D. N. jokių tyrimo veiksmų atlikti neprašė bei su ikiteisminio tyrimo medžiaga nepageidavo susipažinti ir nurodė, jog papildyti ikiteisminį tyrimą nenori.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl D. N. kaltumo padarius LR BK 272 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą pakankamai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kaltinamojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Apylinkės teismas, skirtingai nuo apelianto skundo argumentų, nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis ar prieštaringais parodymais, o teisme ištirtais įrodymais, kuriais nėra objektyvaus pagrindo abejoti. Apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo D. N. gynėjo advokato Laimiaus Platūkio apeliacinį skundą atmesti.