Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad santuoka yra faktiškai iširusi. Ieškovas po santuokos sudarymo su atsakove gyveno Baltarusijoje, darbo ten neturėjo. 2008 metų rudenį atvyko į Lietuvą aplankyti tėvų, po poros mėnesių išvyko į Angliją, kad užsidirbtų pinigų šeimos išlaikymui. Būdamas Anglijoje su žmona ryšį palaikydavo telefonu, siųsdavo jai pinigus šeimos poreikiams tenkinti. Po Naujųjų metų žmona pranešė, kad nebenori su juo gyventi, į Minską jis gali nebegrįžti, į telefono skambučius nebeatsiliepė. Po 3 mėnesių grįžęs į Lietuvą ieškovas paskambino atsakovei, tačiau telefonu atsiliepė svetimi žmonės, kurie nurodė, kad jo sutuoktinė minėtu adresu nebegyvena. Turėjo planų užsidirbęs Anglijoje pinigų, grįžti gyventi su žmona į Minską. Kadangi išsaugoti šeimą nėra galimybių, prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės ir priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė G. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, įteikti procesinius dokumentus atsakovei ieškinyje nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu Minske nepavyko, joks kitas jos gyvenamosios vietos adresas nežinomas, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovė informuota viešo paskelbimo būdu 2015-09-25 (60-62 b. l.). Atsakovės nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nežinomos, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Dėl to byla nagrinėtina atsakovei G. S. nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2001-04-26 Baltarusijos Respublikos Minsko mieste, sudaryta santuoka tarp R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2014-08-07 santuoka registruota Šiaulių rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 202 (6 b. l.).

Ieškovo R. K. reikalavimas santuoką nutraukti tenkinamas, nes nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad šalių santuoka faktiškai iširo ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą. Ieškovas ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, kad ilgiau nei 5 metus sutuoktiniai faktiškai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, todėl santuoka nutrauktina (CK 3.49 str.1 d., 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010).

Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalių įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą; sutuoktinio neištikimybė; sutuoktinio žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; sutuoktinio šeimos palikimas ir daugiau kaip vienerius metus visiškas nesirūpinimas ja. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau sutuoktiniui, kuris remiasi aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją dėl santuokos iširimo, tenka pareiga įrodyti tas faktines aplinkybes. Ieškovas R. K. ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovės G. S. kaltės grindė tuo, kad atsakovė specialiai paliko šeimą, nenorėdama gyventi su ieškovu (CK 3.60 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Pats ieškovas nurodo, kad 2008 m. išvyko iš Minsko, kur gyveno kartu su atsakove, į Lietuvą keliems mėnesiams, vėliau gyveno ir dirbo Anglijoje, po to grįžo gyventi į Lietuvą. Teismo nuomone, abu sutuoktiniai, prieš keletą metų nustoję gyventi kartu, neieškoję būdų likti kartu, vesti bendrą ūkį, pažeidė sutuoktinių pareigas. Nepaisant to, kad ieškovas nurodo, jog atsakovė nustojo bendrauti su juo telefonu, pasakė, kad jis gali nebegrįžti į Minską, nėra pagrindo teigti, kad būtent tai lėmė šalių santuokos iširimą. Labiau tikėtina, kad toks atsakovės elgesys buvo jau anksčiau per tam tikrą ilgesnį laiko tarpą tarp sutuoktinių susiklosčiusių tarpusavio santykių pasekmė, o ne santuokos iširimo priežastis. Teismas sprendžia, kad ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė aplinkybių, kurias įvertinus būtų galima konstatuoti, jog ginčo šalių santuoka iširo vien tik dėl atsakovės kaltės. Teismo vertinimu, santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, bendro gyvenimo taisyklių pažeidimas: sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo nebegalimas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai – tiek ieškovas, tiek atsakovė. Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nebuvo pateikta. Bylos duomenimis, po ieškovo 2008 m. išvykimo į Lietuvą, vėliau dirbti ir gyventi į užsienį nei viena iš šalių nebandė realiai atkurti šeimos santykių, ieškoti kompromiso ir susitaikymo, šeima tapo formali, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.63 str., 3.61 str. 2 d.). Nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, civilinio kodekso 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Teismui nutraukus šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo R. K. jo prašymu paliekama iki santuokos sudarymo ir santuokos metu turėta (duomenys neskelbtini) pavardė, atsakovei G. S. iki santuokos sudarymo ir santuokos metu turėta (duomenys neskelbtini) pavardė (CK 3.69 straipsnis).

Nei ieškovui, nei atsakovei nepageidaujant išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas nepriteistinas.

Šalys nepilnamečių vaikų, dalintino santuokoje įgyto turto, kreditorių neturi, todėl šių klausimų teismas nesprendžia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. LR CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovui byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (18-19 b.l.). Remiantis LR CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. LR CPK 93 straipsnio 4 dalis taip pat numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, jog teismas konstatavo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškinį patenkino iš dalies, jokie kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai nebuvo sprendžiami, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, byloje patirtų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dalis iš atsakovės valstybei nepriteistina (CPK 93 str., 94 str., 96 str.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas taip pat nesprendžiamas (CPK 96 str. 1 d., 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodo Nr. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2001-04-26 Minsko m., Baltarusija, registruotą 2014-08-07 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 202, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. K. palikti pavardę (duomenys neskelbtini), G. S. palikti pavardę (duomenys neskelbtini).

Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas nuo įsiteisėjimo išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.