Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei N. O. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp R. P. ir atsakovės N. O. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškinyje nurodė, kad santuoką šalys sudarė Kauno tardymo izoliatoriuje, R. P. esant sulaikytam. Sudarant santuoką atsakovei buvo žinoma aplinkybė, kad jis yra įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, yra sulaikytas ir gali būti nuteistas laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Šeimyniniai santykiai tarp jų nesusiklostė, nes išryškėjo iš esmės skirtingas požiūris į šeimą bei vertybes, jų interesai išsiskyrė. Abudu nepakankamai gilinosi į vienas kito problemas, nebandė priimti bendro sprendimo dėl šeimyninio gyvenimo taip aktyviai ir nuoširdžiai, kad išsaugotų šeimą. Nuo 2015 m. balandžio mėnesio atsakovė visiškai jo nelanko ir visiškai juo nesirūpina. Kauno apygardos teismo 2016-03-08 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas 12 ( dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Nurodė, kad jam yra žinoma, jog atsakovė yra išvykusi iš Lietuvos į Ukrainą, todėl mano, kad santuoka faktiškai yra iširusi, jis nemato galimybės atnaujinti santuokinį gyvenimą, o buvimas santuokoje jokių perspektyvų neturi ir iš esmės prieštarauja jo interesams.

Teismo posėdyje ieškovas nedalyvavo.

Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad susipažinusi su ieškovu ji nežinojo, kad jis užsiima neteisėta veikla. Ieškovas po suėmimo įtikinėjo, kad tai juridinė klaida. Pasitikėdama jo argumentais sutiko juridiškai įforminti santykius, ketino persikelti gyventi į Lietuvą ir kartu gyventi. Tikėjosi kad jis išeis į laisvę ir suteiks jai orias gyvenimo sąlygas, apie kurias rašė savo laiškuose, tačiau iki dabar tas neįvyko. Per šį laikotarpį jai teko išeiti iš darbo ir jos niekas materialiai nepalaiko. Ukrainoje vyksta karas, dėl ko gyvenimo sąlygos žymiai pablogėjo. Ji kenčia moralinę traumą dėl to, kad santuoka faktiškai iširo ir neturi galimybės gyventi pilnavertiško šeimyninio gyvenimo. Mano, kad kaltas yra ieškovas, kuris ilgą laiką melavo ( b.l. 79). Nurodo, kad tarp jų nėra dvasinių ir fizinių ryšių. Santuokos išsaugojimas prieštarauja kiekvieno iš jų interesams ir yra neįmanomas, prašo nutraukti santuoką jai nedalyvaujant bei visas išlaidas susijusias su bylos nagrinėjimu priteisti ieškovui ( b.l. 81).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai – santuokos liudijimas – patvirtina jog ieškovo R. P. ir atsakovės N. O. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir įregistruota Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pažymos apie šeimos sudėtį ( el. t.1, b. l.22) nustatyta, jog šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi, atsakovas turi du vaikus iš pirmosios santuokos. Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo raštas (el. t. 1., b. l. 8), Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo raštas (b. l. 9, 10) patvirtina jog atsakovės vardu Lietuvoje nėra registruoto nekilnojamojo turto, ar transporto priemonių. Ieškovo vardu yra registruotas iki santuokos su atsakove įgytas turtas, butas esantis, (duomenys neskelbtini), kuris nutraukiant santuoką nedalintinas.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama.

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos Civilinio kodekso 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad gyvenant santuokoje, išryškėjo iš esmės skirtingas šalių požiūris į šeimą bei vertybes. Šalių interesai išsiskyrė, šalys nepakankamai gilinosi į viena kitos problemas, nebandė priimti bendro sprendimo dėl šeimyninio gyvenimo taip aktyviai ir nuoširdžiai, kad išsaugotų šeimą. Ieškovo manymu, nurodytos priežastys lėmė faktinį santuokos iširimą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, nurodė, jog jis melavo dėl savo suėmimo, manė, kad tai teisinė klaida ir jis bus paleistas į laisvę ir jie galės gyventi pilnavertį šeimyninį gyvenimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad santuoka iširo išimtinai tik dėl vieno sutuoktinio kaltės. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje, gyvena atskirus gyvenimus, vienas kitu nesidomi, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, paliktinos pavardės „P.“, atsakovei – „O.“ (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Esant pateiktiems įrodymams, jog šalys nepilnamečių vaikų neturi, santuokoje įgyto ir jos nutraukimo metu dalintino turto nėra, teismas, nutraukdamas šalių santuoką, šių, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nesprendžia. Nesant jokių duomenų apie santuokos metu šalių prisiimtus ir iki šiol neįvykdytus kreditorinius įsipareigojimus, santuokos nutraukimo metu teismas nesprendžia šalių įsipareigojimų kreditoriams vykdymo tvarkos po santuokos nutraukimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Patenkinus ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas daro išvadą, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš abiejų šalių lygiomis dalimis, nes ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, jog būtų kreipęsis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir taip būtų išvengęs bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pateikdamas teismui ieškinį sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio. Pateikiant ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis turi būti mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t.y. turėjo būti sumokėta 31 Eur. Atsižvelgiant į ieškovo permoką iš atsakovės ieškovui priteistina 15,50 Eur žyminio mokesčio suma. Bylos nagrinėjimo teisme metu teismas patyrė 19,50 Eur vertimo išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos po lygiai iš kiekvieno. Ieškovui nepateikus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų jam priteisimo, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 98 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. O., gim. (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „P.“, atsakovei – „O.“.

Priteisti iš atsakovės N. O. gim. (duomenys neskelbtini) ieškovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 15,50 ( penkiolika Eur 50 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš N. O. gim. (duomenys neskelbtini), ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 9,75 ( devynis Eur 75 ct) vertimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ( juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Grąžinti R. P. žyminio mokesčio dalį 10 Eur, įmokėtus 2016-05-10, mokėjimo užduoties kodas ( ID) ZD78975, šį mokestį gražinti įpareigojant Valstybinę mokesčių inspekciją.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją ir santuokos liudijimo originalą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimo faktą, vedybų sutarčių registrui išsiųsti sprendimo kopiją.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.