- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-23
- Bylos Nr.
- e2S-1789-324/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03501-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) teismo prašė:
1.1. nutraukti ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) (toliau ir atsakovas) santuoką sudarytą (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1057), dėl atsakovo kaltės;
1.2. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti (duomenys neskelbtini) pavardę;
1.3. išlaikymo iš atsakovo ieškovei neskirti;
1.4. nustatyti nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) gyvenamąją vietą su ieškove;
1.5. priteisti sūnui (duomenys neskelbtini) 300 Eur išlaikymą, (duomenys neskelbtini) – 250 Eur išlaikymą ir (duomenys neskelbtini) – 250 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikams sukaks pilnametystė, nustatant, kad vaikų lėšas uzufrukto teise valdys ieškovė;
1.6. priteisti iš atsakovo 2 450 Eur išlaikymo įsiskolinimą;
1.7. nustatyti bendravimo su vaikais tvarką:
1.7.1. atsakovas bendrauja su vaikais poriniais mėnesio savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadieniais 18.00 val.;
1.7.2. atsakovas bendrauja su vaikais kiekvieną trečiadienį, pasiimdamas juos iš ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.;
1.7.3. atsakovas bendrauja su vaikais kiekvienais metais 30 kalendorinių dienų atostogų metu, išskaidant šį laiką po 15 dienų, ar kitaip, tačiau apie pasirinktą atostogų laiką pranešdamas vaikų mamai SMS žinutėmis ar el. paštu prieš vieną mėnesį. Šalys susitaria, kad apie numatomą atostogų laiką, kuris šalių sutarimu nustatomas 30 dienų, ieškovė analogiškai praneša atsakovui SMS žinutėmis ar el. paštu prieš vieną mėnesį. Esant atostogų laiko sutapimui, atostogas su vaikais praleidžia nurodytu laiku tas asmuo, kuris pirmiau pranešė kitai šaliai;
1.7.4. atsakovas bendrauja su vaikais nelyginiais metais per šv. Velykas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos dieną prieš šv. Velykas 12 val. ir bendrauja iki šv. Velykų 1-os dienos 18 val., parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą. Tokiais metais šv. Velykų 2-ąją dieną vaikai bendrauja su mama;
1.7.5. lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais antrą šv. Velykų dieną, pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos 10 val., parvežant vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą tą pačią dieną iki 20 val.;
1.7.6. atsakovas bendrauja su vaikais lyginiais metais šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą šv. Kalėdų 1-ąją dieną 15:00 val. Nelyginiais metais šv. Kūčias ir pirmą Kalėdų dieną vaikai praleidžia su mama;
1.7.7. nelyginiais metais atsakovas bendrauja su vaikais šv. Kalėdų 1-ą dieną, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos 15:00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą kitą dieną 20:00 val. Šiais metais šv. Kūčių ir Kalėdų 1-ąją dieną vaikai bendrauja su mama;
1.7.8. atsakovas bendrauja su vaikais Naujų metų šventės metu, kas antri metai, pradedant bendrauti nuo 2021 m. pasiimant iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 12:00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą sausio 1 d. 18:00 val.;
1.7.9. atsakovas bendrauja su vaikais tėvo dieną, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. Motinos dieną vaikai praleidžia su mama;
1.7.10. atsakovas bendrauja su vaikais kas antri metai vaikų gimtadienio dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2022 m., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki 20 val. Jeigu organizuojama bendra gimtadienio šventė – atsakovas turi teisę joje dalyvauti;
1.7.11. vaikų ligos atveju atsakovas turi tokias pačias teises slaugyti vaikus kaip ir jų mama ir vaikų mama įsipareigoja leisti tėvui vaikų ligos atveju aplankyti vaikus jų gyvenamosios vietos adresu;
1.7.12. ieškovė įsipareigoja skubiai (iki 30 min. bėgyje) pranešti atsakovui apie vaikams iškviestą greitąją pagalbą, vietą, kurioje vaikai tuo metu yra, iš anksto pranešti apie vaikų vizitus pas gydytojus ir gydymo įstaigas, suteikiant galimybę vaikų tėvui dalyvauti gydymo įstaigose;
1.7.13. abi šalys susitaria ir įsipareigoja pranešti viena kitai apie suplanuotas keliones su vaikais į užsienį;
1.7.14. abi šalys įsipareigoja laikytos šios tvarkos ir abiem šalims suprantama, kad nesilaikius jos gali būti išduodamas vykdomasis raštas;
1.7.15. šalys susitaria, kad atsakovas, negalėdamas bendrauti su vaikais nustatyta tvarka, gali prieš dvi dienas įspėti ieškovę SMS žinutėmis ar el. paštu apie negalėjimą bendrauti su vaikais, ir tokiu atveju nelaikoma, kad atsakovas pažeidė bendravimo tvarką.
1.8. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 800 EUR vidutinės rinkos vertės, išmokant ieškovei 400 Eur kompensaciją;
1.9. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VOLVO XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 6 000 EUR vidutinės rinkos vertės, išmokant atsakovui 3 000 Eur kompensaciją;
1.10. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 6 580 Eur, išmokant ieškovei 3 290 Eur kompensaciją;
1.11. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 11 600 Eur, išmokant atsakovui 5 800 Eur kompensaciją;
1.12. pripažinti atsakovei (duomenys neskelbtini) paskolintą 20 000 Eur sumą bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe;
1.13. pripažinus atsakovei (duomenys neskelbtini) paskolintą 20 000 Eur sumą bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, ieškovei priteisti iš atsakovės Z. V. 10 000 Eur skolą;
1.14. pripažinti į atsakovės (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančią sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), investuotą 40 000 Eur sumą bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe;
1.15. pripažinus į atsakovės (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančią sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), investuotą 40 000 Eur sumą bendrąja jungtine ieškovės ir atsakovo nuosavybe, ieškovei priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 20 000,- Eur kompensaciją už atsakovei (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą;
1.16. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas 2021m. liepos 13 pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:
2.1. per atsakovo atostogas nuo 2021 m. liepos 26 d. 10:00 valandą pasiimant iš jų gyvenamosios vietos iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. 20:00 grąžinant į jų gyvenamąją vietą, visą atostogų laiką atsakovas praleidžia su savo nepilnamečiais vaikais;
2.2. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę atsakovas bendrauja su vaikais, pasiimant vaikus penktadienį 17:30 valandą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinat sekmadienį 20:00 valandą į jų gyvenamąją vietą;
2.3. pirmą ir trečią mėnesio savaitę atsakovas bendrauja trečiadienį pasiimant vaikus 17:30 valandą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant 20:00 valandą į jų gyvenamąją vietą, o antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę atsakovas bendrauja antradienį ir ketvirtadienį pasiimant vaikus 17:30 valandą iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant 20:00 valandą į jų gyvenamąją vietą.
Atsiliepimas
3. Ieškovė atsiliepimu į prašymą teismo prašė atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; nuo teismo nutarties priėmimo dienos nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: atsakovas su vaikais bendrauja tarpininkaujant psichologei (duomenys neskelbtini) pagal šios specialistės sudarytą planą, paskirtą grafiką bei numatytoje vietoje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečių sūnų (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:
1) nuo nutarties priėmimo dienos iki 2021 m. spalio 18 d. atsakovas su nepilnamečiais sūnumis bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitę trečiadienį pasiimant vaikus 17.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant 20 val. į jų gyvenamąją vietą;
2) nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2021 m. gruodžio 18 d. atsakovas pirmą ir trečią mėnesio savaitę trečiadienį pasiima vaikus 17.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina 20 val. į jų gyvenamąją vietą, o antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę atsakovas bendrauja antradienį ir ketvirtadienį pasiimant vaikus 17.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant 20 val. į jų gyvenamąją vietą;
3) nuo 2021 m. gruodžio 19 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo atsakovas pirmą ir trečią mėnesio savaitę trečiadienį pasiima vaikus 17.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina 20 val. į jų gyvenamąją vietą, antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę atsakovas antradienį ir ketvirtadienį pasiima vaikus 17.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina 20 val. į jų gyvenamąją vietą; kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę atsakovas pasiima vaikus penktadienį 17.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį 20 val. į jų gyvenamąją vietą.
Likusią prašymo dalį atmetė. Nurodė nutartį vykdyti skubiai. Nutarties vykdymą pavedė atsakovo pasirinktam antstoliui.
5. Nurodė, kad vaikų ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaikų tapatybės jausmui, jų visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikai galėtų palaikyti ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Teismas, atsižvelgęs į išvadą duodančios institucijos išvadą, jog tėvo ir vaikų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) santykis su tėvu yra neigiamas, sprendė, kad tikslinga suteikti galimybę atsakovui tą santykį pakeisti. Dėl to nustatė laipsnišką atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Nustatydamas atsakovo bendravimo su vaikais tvarką be psichologijos specialistų teismas atsižvelgė į tai, jog nėra duomenų apie atsakovą dėl vaikų nepriežiūros, atsakovas gera valia yra sutikęs, jog jam būtų teikiamos socialinės psichologinės paslaugos, kita vertus, nėra pateikta duomenų apie tai, jog psichologė tokias paslaugas sutiko teikti, kiek jų gali būti suteikta ir kiek jos kainuoja. Atsakovo prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka iš dalies atitinka ieškovės ieškiniu prašomą nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumis tvarką. Nustatant laikiną atsakovo bendravimo su sūnumis tvarką nepilnamečiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neapklaustini, kadangi šioje bylos stadijoje jie išklausyti išvadą duodančios institucijos. Prašymo dalis nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumis tvarką per atsakovo atostogas nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. atmestina dėl to, kad prarado aktualumą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. teismas pažeidė prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principą, kadangi neatsižvelgė į šalių nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini), kuriam yra 2 metai, interesus. Teismas turėjo atskirai išsiaiškinti dėl kiekvieno vaiko ir jo santykio su tėvu, o dėl (duomenys neskelbtini) vaiko teisių skyriaus išvadoje nėra pasisakyta, kodėl tėvas negali bendrauti su mažiausiu savo sūnumi (duomenys neskelbtini). Dvejų metų vaikui nebus teikiamos psichologo konsultacijos, nėra jokių duomenų apie tai, kad tėvo bendravimas su savo sūnumi pažeistų vaiko interesus.
1.2. Teismas neįsigilino į konkrečias bylos aplinkybes, neįvertino nei vienos atsakovo nurodytos aplinkybės ar argumento, neįsigilino į ieškovės ir atsakovo požiūrį į trijų vaikų auklėjimą, vystymąsi, teismas patikėjo tik ieškovės teiginiais.
1.3. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, nuolat vartoja psichologinį ar fizinį smurtą prieš ieškovę. Pažyma iš Respublikinio priklausomybės ligų centro (duomenys neskelbtini) filialo patvirtina, kad atsakovas neturi priklausomybių nuo alkoholio. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas turi žymiai mažesnį teisinį pagrindą matytis su vaikais, negu turėjo iki nutarties priėmimo dienos. Jei iki tol atsakovas galėjo tikėtis geros ieškovės valios, tai po skundžiamos nutarties priėmimo dienos turi ribotą galimybę matytis su vaikais.
1.4. Teismas pažeidė vaikų teisę matytis su tėvu savaitgaliais, kai jie yra nepavargę nuo mokslų. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio mėnesį vaikų visai nematė; 2021 m. rugsėjo mėnesį matė rugsėjo 1 d. 2,5 valandos ir rugsėjo 15 d. 2,5 valandos; 2021 m. spalio mėnesį tėvas vaikus matys spalio 13 d., spalio 19 ir spalio 21 d. po 2,5 valandos.
1.5. Teismas nurodė, kad nustatant laikiną atsakovo bendravimo su sūnumis tvarką nepilnamečiai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) neapklaustini, kadangi šioje bylos stadijoje jie išklausyti išvadą duodančios institucijos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų paaiškėjo, kad vaikai (duomenys neskelbtini) nebuvo apklausti dėl konkretaus atsakovo prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos, t. y. vaikų nebuvo išklausyta, kokia apimti ir kaip dažnai jie norėtų susitikti ir bendrauti su tėvu. Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 straipsnis). Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai.
1.6. Nesutiktina su teismo argumentais, kad atsakovas gera valia yra sutikęs, kad jam būtų teikiamos socialinės paslaugos, tačiau nėra duomenų apie tai jog psichologė tokias paslaugas sutiko teikti. Atsakovas 2021 m. liepos 28 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kodėl jis sutiko dėl visų psichologo ir socialinių paslaugų teikimo. Jis sutiko lankyti visus kursus, paskaitas, viską, ką tik nurodys vaiko teisių skyrius specialistai ar socialiniai darbuotojai, nes manė, kad tai bus viena iš galimybių tėvui susitikti su vaikais. Atsakovas negalėjo pateikti duomenų apie psichologo konsultacijas, nes vaiko teisių specialistų nurodyti psichologai konsultacijas pradeda tik nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. Socialinė darbuotoja paskirta, bet realių galimybių susitikti su vaikais nebuvo todėl, kad ieškovė neleido ir nebendradarbiavo su socialine darbuotoja. Pagal nustatytą tvarką tam, kad būtų paskirti psichologai, yra numatyta privalomoji mediacija. Atsakovas kreipėsi ir dėl privalomosios mediacijos, todėl iki skundžiamos nutarties priėmimo negalėjo pateikti tokių duomenų.
1.7. Nesutiktina su teismo argumentais, kad dėl santuokos nutraukimo šalių bendravimas yra komplikuotas, o atsakovo su nepilnamečiais vaikais – sutrikęs. Nuo 2021 m. sausio 1 d. atsakovas su vaikais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendravo 4 kartus, tik su (duomenys neskelbtini)– 3 kartus, su (duomenys neskelbtini) tik vieną kartą pro atdarą buto balkono langą. Byloje yra priešingi įrodymai, kad vien pagal nuotraukas atsakovas su vaikais bendravo 7 kartus, taip pat buvo susitikęs prie poliklinikos, MAXIMA parduotuvėje, tačiau dėl nepakankamo bendravimo ir buvo kreiptasi dėl tokios tvarkos nustatymo.
Atsiliepimas
1.8. Teismas padarė procesinį pažeidimą ir priėmė nutartį pagal atsiliepimą į prašymą bei pateiktą vaizdo medžiagą. Elektroninėje byloje nėra vaizdo medžiagos, ji nebuvo pateikta susipažinimui nei atsakovui, nei atsakovo atstovei ir nepersiųsta, jeigu nebuvo galimybių įkelti į EPP sistemą. Teismas priėmė sprendimą vadovaudamasis įrodymais, kurie nebuvo pateikti atsakovui susipažinti, todėl jis negalėjo dėl to pareikšti nuomonės. Byloje yra duomenys, kad nuo 2021 m. liepos 19 d. atsakovo atstovė turi nedarbingumo pažymėjimą dėl kojos traumos, todėl fiziškai atvykti į bylą negalėjo. Kadangi teismas neišsiuntė įrodymų procesiniuose dokumentuose nurodytais kontaktais ir neįkėlė į EPP sistemą, turėjo nevertinti šių įrodymų.
1.9. Nesutiktina su teismo argumentais, kad tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui. Į teismą buvo kreiptasi dėl šiuo metu pažeidžiamų vaikų interesų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro asmens (šeimos) paslaugų poreikio vertinimą; ginčo šalies prašymą vykdyti neteisminę mediaciją, projekto dalyvio apklausos anketą, projekto „Kompleksinės paslaugos šeimai (duomenys neskelbtini). Bendruomeniniai šeimos namai“ konsultacijų teikimo taisykles.
11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas). Tačiau naujų įrodymų teikimo draudimas nėra absoliutus, kadangi pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017).
12. Atsakovo pateiktų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam atskirojo skundo argumentų įvertinimui, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), atsakovo pateikti nauji įrodymai priimtini.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį: abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
15. Atmestinas atsakovo argumentas, kad nustatant laikiną bendravimo tvarką teismas neįsigilino į konkrečias bylos aplinkybes, neįvertino nei vienos atsakovo nurodytos aplinkybės ar argumento, neįsigilino į ieškovės ir atsakovo požiūrį į trijų vaikų auklėjimą, vystymąsi, teismas patikėjo tik ieškovės teiginiais.
16. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaikų interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
17. Nesutiktina su atsakovu, kad teismas pažeidė vaikų teisę matytis su tėvu savaitgaliais, kai jie yra nepavargę nuo mokslų.
18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir tarnyba) 2021 m. liepos 23 d. išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodyta, kad vertinant tai, jog tėvo santykis su vaikais yra neigiamas, šalys tarpusavyje nebendrauja, bendravimo tvarkos susitarimo „pareigą“ yra perdavusios dvylikos metų sūnui (duomenys neskelbtini) ir tai jam kelia stiprų nerimą ir kitus psichologinius išgyvenimus, (duomenys neskelbtini) bendrauti su tėvu atsisako, tarnybos nuomone, atsakovo siūloma laikina bendravimo tvarka neatitinka vaikų interesų. Laikina tėvo bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti skirta tėvo tarpusavio santykių su vaikais atstatymui ir vykti dalyvaujant psichologui ir kitiems specialistams pagal poreikį. Tarnybos specialistas 2021 m. liepos 20 d. užpildė informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Informacijoje užfiksuota vyresniųjų vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nuomonė, su kuriais buvo bendrauta 2021 m. liepos 16 d. vaiko teisių apsaugos skyriuje. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad su mama sutaria gerai, su tėčiu nelabai, nes jis piktas. Paklausus, kodėl nesutaria su tėčiu, pasakojo, kad buvo daug dalykų, dėl kurių jis pyksta ant tėčio: tėtis neleido iš jo namų pasiimti žaislų, nes manė, jog tuomet pas jį daugiau nevažiuos. Berniukas sakė, kad pas tėtį jam nepatinka, nes ten būti nuobodu. Tėtis susirašinėja su juo telefonu, bet labai mažai. Paskutinį kartą rašė birželio 10 d., prieš tai pasveikino tik per Velykas. Taip pat prašo jį priversti (duomenys neskelbtini) su juo susitikti. Kai tėtis jam skambina, jis išsigąsta, dvejoja, atsiliepti ar ne. Kai gyveno kartu, (duomenys neskelbtini) buvo radęs tėčio alkoholio, bet padėjo atgal į vietą. Po to tėtis priekaištavo, „kur mano alkoholis“, tėtis yra jam įspyręs, vadinęs „storu“, mamą irgi vadino „stora boba“, grasino jai suduoti. Dėl to (duomenys neskelbtini) jaučiasi blogai. Dar yra įkandęs šuniui, nes šiuo kandžiodavosi. (duomenys neskelbtini) specialistui papasakojo, kad su tėčiu nesusitinka, nes jis piktas, nori mušti mamą. Su tėčiu susitikti nenori, verkia, kai jis ateina. Mama pas tėtį vykti neverčia, sako, kad „jei patys norite, galite eiti“. Kai gyveno kartu, tėtis norėjo išstumti mamą iš lovos paėmęs ją už kaklo, taip pat vaikas yra matęs kaip tėtis geria alkoholį. Paklausus, jei tėtis pradėtų gražiai elgtis, vaikas atsakė „aš pagalvočiau, ar su juo bendrauti“. Išvadoje taip pat nurodyta, kad atsakovas patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) jam yra pasakęs, kad nenori su juo bendrauti, mano, kad sūnus atšalo nuo jo, kad tapo uždaras, kad jam reikia pagalbos.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į išvadą duodančios institucijos išvadą, jog tėvo ir vaikų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) santykis su tėvu yra neigiamas, yra tikslinga suteikti galimybę atsakovui tą santykį pakeisti ir dėl šių priežasčių nustatyta laipsniška atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo nutarties priėmimo dienos iki 2021 m. spalio 18 d. atsakovas su nepilnamečiais sūnumis bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitę trečiadienį pasiimant vaikus 17.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant 20 val. į jų gyvenamąją vietą; nuo 2021 m. spalio 19 d. iki 2021 m. gruodžio 18 d. atsakovas pirmą ir trečią mėnesio savaitę trečiadienį pasiima vaikus 17.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina 20 val. į jų gyvenamąją vietą, o antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę atsakovas bendrauja antradienį ir ketvirtadienį pasiimant vaikus 17.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant 20 val. į jų gyvenamąją vietą; nuo 2021 m. gruodžio 19 d. atsakovas pirmą ir trečią mėnesio savaitę trečiadienį pasiima vaikus 17.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina 20 val. į jų gyvenamąją vietą, o antrą ir ketvirtą mėnesio savaitę atsakovas antradienį ir ketvirtadienį pasiima vaikus 17.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina 20 val. į jų gyvenamąją vietą; kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitę atsakovas pasiima vaikus penktadienį 17.30 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį 20 val. į jų gyvenamąją vietą. Taigi, pereinamajam laikotarpiui pasibaigus, nuo 2021 m. gruodžio 19 d. atsakovas su vaikais bendraus ne tik darbo dienomis, tačiau ir kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17.30 val. iki sekmadienio 20 val.
20. Nesutiktina su atsakovu, kad įstatymas teismą įpareigoja tiesiogiai išklausyti vaiką ir išsiaiškinti jo norus.
21. CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma – per atstovą, ir priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. CK 3.177 straipsnyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras, tačiau akcentuojamas tik pats vaiko nuomonės išklausymo faktas. Vaiko nuomonės išklausymo forma, vieta, kurioje vaikas ją išreiškė, nėra esminė, jeigu visuma įrodymų leidžia teigti, kad vaiko nuomonė buvo išreikšta laisva valia, vaikui sudarant tinkamas sąlygas pagal savo amžių ir brandą ją pareikšti. Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi teisę pasirinkti bet kurią iš paminėtų vaiko išklausymo formų, kuri leistų užtikrinti vaikui geriausią būdą laisvai ir nevaržomai išreikšti savo požiūrį. Šalių vyresni sūnus buvo kalbinti tarnybos atstovų, šiems lankantis vaiko teisių apsaugos skyriuje. Apsilankymo metu su berniukais bendrauta individualiai, pokalbyje motinai nedalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks vyresniųjų sūnų išklausymas yra pakankamas bei atitinkantis vaiko interesus. Tai, jog su šalių vyresniais berniukais buvo bendrauta ne dėl konkretaus atsakovo prašymo dėl laikinos bendravimo tvarkos, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad jie buvo netinkamai išklausyti.
22. Kritiškai vertintinas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principą, kadangi neatsižvelgė į šalių nepilnamečio sūnaus (duomenys neskelbtini), kuriam yra 2 metai, interesus.
23. Akivaizdu, kad berniukas, kuriam yra tik du metai, išreikšti savo nuomonės dar negeba. Vaiko teisių apsaugos specialistai informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (2021 m. liepos 2 d., Nr. 21GP-1451) nurodė, kad „vaikas atrodė ramus, sėdėjo vežimėlyje su čiulptuku. Domėjosi jį supančia aplinka, nekalbėjo“. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, nustatė vienodą tvarką visų vaikų atžvilgiu. Paminėtina, kad vienodos tvarkos dėl visų vaikų prašė ir atsakovas. Vadovaujantis protingumo principu labiau tikėtina, kad susiklosčius tokiai situacijai, kai atsakovas su savo vaikais bendravo retai ir nereguliariai, šiuo metu dviejų metų berniukui bendrauti su tėvu būtų drąsiau, vaikų draugijoje esant ir vyresniesiems broliams.
24. Kritiškai vertintinas apelianto argumentas, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovas turi žymiai mažesnį teisinį pagrindą matytis su vaikais, negu turėjo iki nutarties priėmimo dienos. Visų pirma, teismo nutartimi reglamentuotos laikinos bendravimo tvarkos pageidavo pats apeliantas. Teismas tą klausimą sprendžia vadovaudamasis šios nutarties 13, 14 punktuose paminėtais principais, proceso dalyvių pageidavimai teismui nėra besąlygiškai privalomi (Teismų įstatymo 3 straipsnio 2, 3 dalys). Kita vertus, esant bendram tėvų susitarimui šalys gali išplėsti teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, jeigu tai nekenkia vaikų interesams. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys pateikė prašymą skirti byloje mediaciją ir šis prašymas buvo tenkintas - (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi perdavė šalių ginčą teisminei mediacijai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatmestina prielaida, kad šalių ginčas gali būti išspręstas ir taikiai, šalys gali geranoriškai susitarti dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos.
25. Atsakovas savo parašu 2021 m. liepos 20 d. informacijoje apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą patvirtino, kad sutinka gauti socialines psichologines paslaugas siekiant užtikrinti pozityvų vaiko ryšį su juo. Su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl tokių paslaugų jis yra kreipęsis, todėl atmestini jo argumentai, susiję su šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies kritika.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinį pažeidimą priimdamas nutartį pagal atsiliepimą į prašymą bei pateiktą vaizdo medžiagą. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (registracijos Nr. DOK-95741) nurodė, kad vaizdo medžiagą siunčia tiesiogiai į teismą. Ieškovės atstovas 2021 m. rugpjūčio 2 d. pateikė į bylą vaizdo medžiagą, įrašytą į kompaktinį diską. Ši vaizdo medžiaga dėl didelės duomenų apimties nebuvo suskaitmeninta, tačiau ji byloje yra, su šia medžiaga atsakovas ir jo atstovė teisme galėjo susipažinti. Byloje nėra duomenų, kad jiems nebuvo suteikta galimybė su šia medžiaga susipažinti. Tai, kad atsakovo atstovė turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl kojos traumos, neeliminuoja atsakovo galimybės įgyvendinti savo procesines teises susipažįstant su bylos medžiaga ir savaime nereiškia, kad apeliacine tvarka vertinama nutartis yra neteisėta dėl civilinio proceso teisės normų pažaidos. Minėta, kad apelianto teiginį apie vienpusišką rėmimąsi tik ieškovės teiginiais paneigia nutarties 15-19 punktuose nurodytos aplinkybės.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Apeliacinės instancijos teismo išvados
28. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teisingai pritaikė laikinąją apsaugą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
(duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.