Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei A. B., ieškovės atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui B. G. Sh. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad šalims gyvenant kartu nesusituokus, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. S. Sh. Šiuo metu ieškovė su nepilnamečiu sūnumi gyvena Lietuvoje, atsakovas – Anglijoje, tarp motinos ir sūnaus visuomet buvo didesnis emocinis ryšys nei tarp tėvo ir sūnaus, todėl prašo nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Teigė, jog atsakovas gera valia vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir vaiko išlaikymo klausimų nesprendžia, nevykdo savo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Nurodė, jog sūnui, bylos nagrinėjimo teisme metu gyvenančiam su ieškove, yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir vystymosi sąlygos, vaikas lanko bendro lavinimo mokyklą, (duomenys neskelbtini). Paaiškino, jog šalių nepilnametis sūnus yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi, tačiau 2014 m. rugsėjo mėnesį patyrė traumą – susilaužė raktikaulį, reabilitacijos laikotarpiu (6 mėnesiams) vaikui buvo rekomenduotas plaukimas baseine, speciali mankšta, todėl minėtu laikotarpiu sūnaus išlaikymo išlaidos padidėjo iš viso 173,77 Eur (600 Lt). Nurodė, jog priteisus iš atsakovo 7560 Eur nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimą, prašoma priteisti suma užtikrintų sūnaus poreikius – pinigines lėšas galima būtų skirti išskirtinai sūnaus lankomiems būreliams, nuolatinio bilieto įsigijimui ir kitoms paslaugoms apmokėti. Mano, jog užsienyje gyvenantis ir dirbantis atsakovas turi galimybę teikti savo sūnui prašomo priteisti dydžio išlaikymą.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovė teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktoje išvadoje (1 tomo 48-49 b. l.) išdėstytą nuomonę. Nurodė, kad, su nepilnamečio vaiko išlaikymu susijusi prievolė atsiranda pagal įstatymą, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdymo, o nustatytas išlaikymas turėtų užtikrinti būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti protingi vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui. Mano, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini įvertinus abiejų nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, neprieštaravo nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, kadangi, patikrinus ieškovės gyvenamąją vietą, nustatyta, jog ieškovės gyvenamoji vieta yra saugi ir tinkama gyventi nepilnamečiam vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad A. S. Sh., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas – atsakovas B. G. Sh., gim. (duomenys neskelbtini) (1 tomo 10, 25 b. l.). Laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. A. B. gavo 697,48 Eur pajamas, susijusias su darbo santykiais ( 1 tomo 9 b. l.). A. S. Sh., gim. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) lanko (duomenys neskelbtini), užsiėmimai vyksta kiekvieną darbo dieną pagal treniruočių grafiką, užsiėmimai mokami, iš viso mokyklai sumokėta 2170 Eur (1 tomo 11, 12 b. l., 2 tomo 31, 78 b. l.). A. B. pateiktoje vaiko poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodyta, jog A. S. Sh. išlaikymui per mėnesį skiriama 420 Eur suma (1 tomo 15-16 b. l.). Byloje pateiktas B. G. Sh. susirašinėjimas su A. P., A. B. socialiniame tinkle „Facebook“ (1 tomo 60-62, 70-72 b. l.). Byloje pateikti pirkinių kvitai (1 tomo 83-100, 2 tomo 3-30, 33-46 b. l.). Medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad A. S. Sh., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) patyrė traumą, vaikui buvo taikomas gydymas, reabilitacijos periodu rekomenduota speciali mankšta, masažas, plaukimas (2 tomo 80 b. l.). A. B. ir jos šeimos nario nepilnamečio A. S. Sh., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (2 tomo 81 b. l.). Ieškovės mokesčiai už komunalinius patarnavimus sudaro 86,69 Eur per mėnesį (2 tomo 82 b. l.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Minėta, kad atsakovas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog neprieštarauja, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, todėl darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, bylos duomenimis nepilnametis A. S. Sh. jau keleri metai gyvena Lietuvoje, lanko mokyklą, popamokinius užsiėmimus, be to, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje (1 tomo 48-49 b. l.), taip pat išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo reikalavimui šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio A. S. Sh. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina ieškove A. B.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis), todėl tiek ieškovei, tiek ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai yra reikalinga 420 Eur suma, kurią sudaro: 120 Eur maistui, 71 Eur aprangai, 9 Eur higienos prekėms, 23 Eur sveikatos priežiūrai, 24 Eur laisvalaikiui, 72 Eur būsto išlaikymo išlaidų dalis, tenkanti vaikui, 90 Eur kitos išlaidos (1 tomo 15-16 b. l.). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo B. G. Sh. išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 210 Eur. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog 2014 m. rugsėjo mėnesį vaikas patyrė traumą (jam lūžo raktikaulis), todėl reabilitacijos laikotarpiu ieškovė patyrė papildomas 173,77 Eur (600 Lt) išlaidas specialiai mankštai bei baseino lankymui.

Atsakovas savo ruožtu nurodė, kad negali teikti ieškovės prašomo iš jo priteisti dydžio išlaikymo, kadangi jo pajamos, susijusios su darbo santykiais, sudaro 200 Eur per mėnesį, be to, tokios pajamos yra sezoniškos, todėl bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas iš viso neturi pajamų, todėl pagal Anglijoje formuojamą praktiką, tuo laikotarpiu atsakovui nekyla pareiga teikti savo nepilnamečiam sūnui išlaikymą, tačiau geruoju sutiktų sūnaus išlaikymui skirti po 100 Eur per mėnesį. Atsakovas taip pat nurodė, kad 420 Eur suma, reikalinga šalių nepilnamečiam vaikui per mėnesį išlaikyti, yra per didelė, be to, dauguma ieškovės nurodytų vaiko išlaikymo išlaidų (tokios kaip atostogos užsienyje, bilietai į kiną), atsakovo manymu, yra ne būtinybė, o prabanga, ieškovės pateikti maisto prekių pirkimo kvitai pagrindžia išlaidas visai šeimai, o ne šalių nepilnamečiam sūnui.

Su šiais atsakovo argumentais teismas iš dalies sutinka. Nors neabejotina, kad be būtinųjų poreikių maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienai, būsto išlaikymui, reikalingos ir kitos išlaidos – išlaidos laisvalaikiui ir pramogoms, taip pat kitos išlaidos, tačiau teismo vertinimu, ieškovės nurodyta 24 Eur suma laisvalaikio poreikiams tenkinti, taip pat 90 Eur suma nurodyta kaip kitos išlaidos (dviratis, vaikiški baldai ir mokyklos fondas, telefonas, dienpinigiai) yra pernelyg didelė vertinant aplinkybę, jog tokios prekės kaip dviratis ar vaikiški baldai nėra perkami kiekvieną mėnesį, taip pat atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (beveik devyneri metai). Be to, ieškovės pateikti pirkimo čekiai vertintini ne kaip įrodymai, pagrindžiantys ieškovės patiriamas išlaidas nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti, o kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, kadangi iš pateiktų pirkimo čekių negalima nustatyti, ar pirkti daiktai, paslaugos, maistas buvo panaudoti būtent šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti. Teismas taip pat pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas yra užsienietis ir gyvena šalyje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, nesudaro pagrindo reikšti ieškovei reikalavimą dėl didesnio dydžio išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog A. S. Sh. poreikiams tenkinti per mėnesį pakankama suma šiuo metu yra 360 Eur.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Minėta, kad atsakovas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog jo turtinė padėtis leidžia jam teikti nepilnamečiam sūnui 100 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą, be to, pagal Anglijoje formuojamą praktiką, tuo laikotarpiu kai atsakovas dėl sezoniško savo darbo pobūdžio neturi darbinių pajamų, jam nekyla pareiga teikti savo nepilnamečiam sūnui išlaikymą. Teismas pažymi, kad įstatymas nustato pareigą Lietuvos Respublikos teismams nagrinėjant civilines bylas vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, todėl teismas atmeta atsakovo argumentą, jog pagal Anglijoje formuojamą praktiką atsakovui neturint pajamų, susijusių su darbo santykiais, nekyla atsakovo pareiga teikti išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovui buvo išaiškinta jo teisė pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai (1 tomo 43, 44-45, 46, 47 b. l.), tačiau atsakovas, nurodydamas, jog dėl savo turtinės padėties jis neturi galimybės teikti savo nepilnamečiam sūnui ieškovės prašomo dydžio išlaikymo, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes apie jo turtinę padėtį. Todėl teismas, įvertinęs bylos rašytinius įrodymus, taip pat vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu (CPK 185 straipsnis), daro išvadą, kad atsakovas, būdamas jauno darbingo amžiaus asmuo, neturintis sveikatos problemų (kitokių įrodymų byloje nėra pateikta), turi galimybę susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, taip pat darbą, kurį atsakovas galėtų dirbti ir gauti pajamų, kai, atsakovo teigimu, neturi pajamų dėl savo darbo sezoniškumo. Aplinkybė, jog atsakovo pajamos nėra pakankamos teikti reikiamo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, neatleidžia atsakovo nuo įstatyme nustatytos pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Tokią išvadą teismas taip pat grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aiškiai nustatyta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab – išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis Nr. 3K-3-259/2004).

Remiantis išdėstytais motyvais, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis tenkintinas iš dalies – iš atsakovo B. G. Sh. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui A. S. Sh. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnis).

Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną. Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė nurodė, jog jai ir šalių nepilnamečiam sūnui grįžus gyventi į Lietuvoje, atsakovas savo sūnui neteikė išlaikymo, todėl prašo priteisti iš atsakovo 7560 Eur už laikotarpį nuo 2012-04-17 iki 2015-04-16 (ieškinys teismui paduotas 2015-04-17). Atsakovas su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad, ieškovei su šalių sūnumi nusprendus grįžti į Lietuvą, šalys susitarė, kad ieškovės šeima padės ieškovei ir nepilnamečiam vaikui, taip pat buvo susitarta, jog atsakovas padengs kelionių išlaidas į ir iš Jungtinės Karalystės, kad sūnus galėtų jį aplankyti, taip pat buvo susitarta, kad atsakovas padengs vaiko išlaidas tokių kelionių metu, todėl atsakovas ginčija reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (1 tomo 65-66). Nesutikdamas su reikalavimu priteisti išlaikymo nepilnamečiam sūnui įsiskolinimą, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės nurodytu išlaikymo įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu nepilnametis A. S. Sh. būtų keliavęs į/iš į Angliją, taip pat įrodymų, kad pirmiau minėtu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas būtų turėjęs nepilnamečio sūnaus išlaikymo išlaidų (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į teismo nustatyto dydžio vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą, į tai, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką negali perkelti kitiems asmenims (ieškovės šeimos nariams), nurodo, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis mažintinas skaičiuojant už tris metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos po 180 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl šalių nepilnamečio sūnaus 2014 m. rudenį patirtos traumos ieškovė turėjo papildomų 173,77 Eur (600 Lt) išlaidų, susijusių su vaiko reabilitacijos periodu (plaukimas, mankšta, masažas, 2 tomo 13, 79-80 b. l.), todėl šias išlaidas paskirstant tarp šalių, iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui priteistino išlaikymo įsiskolinimo suma didintina 86,89 Eur ir iš viso sudaro 6566,89 Eur (180 Eur x 36 mėn. + 86,89 Eur). Byloje nustatyta, kad atsakovas, ieškovei ir šalių nepilnamečiam sūnui gyvenant Lietuvoje, nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, todėl nuo teismo nustatytos priteisti 6566,89 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos iš atsakovo taip pat priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo valstybės naudai išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atsakovas nesutiko, kad iš jo būtų priteistos minėtos bylinėjimosi išlaidos, nurodė, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimus šalys galėjo išspręsti taikiai, tačiau ieškovė nesusisiekė su atsakovu prieš kreipdamasi į teismą. Teismas pažymi, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso įstatymu, šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis), tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas, bylos nagrinėjimo teisme metu būtų susisiekęs su ieškove ar jos atstove ir siektų apsvarstytų galimybę tarp šalių kilusį ginčą išspręsti taikiai.

Bylos duomenimis ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, kuri nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleistas (CPK 96 str. 1 d.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015-12-11 Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad byloje susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 257,30 Eur (2 tomo 83 b. l.), ieškinį patenkinus iš dalies (87 proc.), iš atsakovo valstybei priteistinos 223,85 Eur teisinės pagalbos išlaidos.

Byloje susidarė 8,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (1 tomo 2 b. l.), ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistinos 7,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistinas 41 Eur žyminis mokestis už nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, 261,80 Eur žyminis mokestis už nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistinos 310,40 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktas, 392 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti šalių nepilnamečio sūnaus A. S. Sh., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su vaiko motina A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo B. G. Sh., gim. 1985-12-21, gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus A. S. Sh., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 180 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2015-04-17) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo B. G. Sh., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui A. S. Sh., a. k. (duomenys neskelbtini) 6566,89 Eur (šeši tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt šeši eurai 89 ct) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2012-04-17 iki 2015-04-16, priteisiant 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos išlaikymo įsiskolinimo sumos (6566,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš B. G. Sh., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos valstybei 310,40 Eur (trys šimtai dešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti Lietuvos Respublikos valstybei iš B. G. Sh., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 223,85 Eur (du šimtai dvidešimt trys eurai 85 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.