- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2A-230-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00241-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Jūratė Varanauskaitė, Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- asociacijai Lietuvos antstolių rūmams
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės, Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo antstolio V. D. ieškinį atsakovei asociacijai Lietuvos antstolių rūmams dėl Antstolių garbės teismo sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas antstolis V. D. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Antstolių garbės teismo 2020 m. sausio 14 d. sprendimą (toliau – Sprendimas) skirti ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą.
2. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad Antstolių garbės teismas Sprendimu drausmės byloje tenkino trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) teikimą ir, iškėlęs drausmės bylą, skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą. Teisingumo ministras, inicijuodamas drausmės bylos antstoliui (ieškovui) iškėlimą, ir Antstolių garbės teismas, priimdamas sprendimą taikyti ieškovui drausminę atsakomybę, vadovavosi vieninteliu pagrindu – Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi, kuria panaikintas antstolio 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymas Nr. S-19-47-5919 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, ir konstatuota, kad ieškovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Ieškovas paaiškino, kad vykdomoji byla buvo pradėta 2018 m. balandžio 16 d. pagal Kauno m. 27 notarų biuro 2018 m. vasario 13 d. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio hipoteka užtikrintos 34 123,16 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko V. U. (toliau – skolininkas) išieškotojo AB Šiaulių banko (toliau – išieškotojas) naudai. Nurodytos skolos išieškojimas buvo užtikrintas hipoteka įkeistu turtu. Išieškotojas 2018 m. gegužės 24 d. pateikė ieškovui prašymą stabdyti vykdomąją bylą ir atidėti vykdymo veiksmus. Šio prašymo pagrindu vykdomojoje byloje 2018 m. gegužės 29 d. priimtas patvarkymas atidėti atskirus vykdymo veiksmus. Išieškotojas 2018 m. birželio 27 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu visas ginčo reikalavimo teises perleido naujajam kreditoriui R. J. (toliau – naujasis išieškotojas). Naujasis išieškotojas 2018 m. rugsėjo 4 d. pateikė ieškovui prašymą pakeisti vykdomojoje byloje išieškotoją, taip pat prašė vykdomąją bylą palikti sustabdytą. Naujojo išieškotojo, kaip naujojo hipotekos kreditoriaus, reikalavimai galėjo būti visiškai patenkinti išieškant skolą iš skolininkui priklausančio žemės sklypo su priklausiniais, kurio rinkos vertė – apie 71 900 Eur; kitas skolininko turtas, kurio bendra vertė – apie 86 300 Eur, galėjo būti panaudotas tenkinant kitų išieškotojų interesus. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad skolininkas neturėjo kito turto, iš kurio būtų galima tenkinti kitų išieškotojų interesus, ieškovas naujajam išieškotojui, kaip hipotekos kreditoriui, 2019 m. kovo 29 d. surašė siūlymą (prašymą) Nr. 036P-481 duoti leidimą realizuoti įkeistą skolininko turtą ir tenkinti ne hipotekos kreditorių reikalavimus. Naujasis išieškotojas 2019 m. balandžio 10 d. pateikė ieškovui skundą, reikalaudamas panaikinti prašymą Nr. 036P-481, nusišalinti nuo ginčo vykdomosios bylos vykdymo ir vykdomąją bylą perduoti antstolei I. G.. Ieškovo teigimu, naująjį išieškotoją ir skolininką siejo pasitikėjimo ir atstovavimo ryšiai, nes civilinėje byloje dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo naujasis išieškotojas atstovavo skolininką. Naujasis išieškotojas, iš esmės naudodamasis įgyta hipotekos kreditoriaus išimtine padėtimi, siekė sudaryti kliūtis kitiems išieškotojams gauti savo reikalavimų patenkinimą iš skolininko turto. Įvertinus visas aplinkybes, naujojo išieškotojo skunduose suformuotus reikalavimus ir jo elgesį, buvo pagrindas spręsti, kad naujojo išieškotojo tikslas – pakeisti antstolį vykdymo procese, t. y. kreiptis į tą, kuriam dar nėra žinomas išieškotojo ryšys su skolininku. Atsižvelgiant į tai, naujojo išieškotojo skundas buvo prilygintas prašymui grąžinti vykdomąjį dokumentą. 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymu Nr. S-19-47-5919 vykdomoji byla buvo užbaigta, o vykdomasis dokumentas grąžintas naujajam išieškotojui. Tokiu būdu iš esmės buvo išnagrinėtas naujojo išieškotojo skundas. Naujasis išieškotojas 2019 m. gegužės 30 d. pateikė ieškovui skundą, prašydamas panaikinti 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymą Nr. S-19-47-5919. Ieškovas, atsižvelgęs į susiklosčiusias aplinkybes, išieškotojo elgesį, taip pat į tai, kad naujasis išieškotojas nenurodė motyvų, kurių pagrindu nesutinka su vykdomosios bylos užbaigimu, 2019 m. gegužės 31 d. pateikė jam atsakymą, kad vykdomoji byla užbaigta ir kad jo skundas nebus nagrinėjamas. Gavęs ieškovo atsakymą, naujasis išieškotojas pateikė skundą Telšių apylinkės teismui. Teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3852-339/2019 skundą atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi iš dalies panaikino apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį – panaikino ieškovo 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą ir pripažino, kad ieškovas pažeidė CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Antstolių garbės teismas, Sprendime įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovas, 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymu Nr. S-19-47-5919 užbaigdamas vykdomąją bylą, netinkamai išnagrinėjo naujojo išieškotojo skundus, šių skundų neperdavė teismui ir taip pažeidė CPK 510 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Antstolių garbės teismas skyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą. Ieškovo teigimu, nurodyta nuobauda paskirta neteisėtai ir nepagrįstai, netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgus į teisės aktų nustatytus reikalavimus. Be to, drausminė nuobauda buvo paskirta praleidus 3 mėnesių senaties terminą, todėl ir dėl šios aplinkybės turėtų būti panaikinta. Ieškovo nuomone, antstolio patvarkymo panaikinimas teismine tvarka negali būti pagrindas drausminei atsakomybei kilti, juolab, kad tokio pobūdžio ieškovo patvarkymas buvo panaikintas pirmą kartą, patvarkymas niekam nesukėlė žalos. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad Antstolių garbės teismas nevertino aplinkybės, kad per 17 metų veiklos vykdymo laikotarpį ieškovui niekada nebuvo paskirta jokių drausminių nuobaudų, taip pat kad ieškovas neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Sprendime taip pat neįvertintas antstolio kaltės laipsnis, nepasisakyta apie naujojo išieškotojo veiksmus tyčia vilkinant vykdymo procesą ir sudarant kliūtis kitiems išieškotojams išieškoti skolą, taip pat nepasisakyta apie tai, kad pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių vykdymo proceso šalims.
Atsiliepimas
3. Atsakovė asociacija Lietuvos antstolių rūmai (toliau – atsakovė) atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad vykdomojoje byloje ieškovas neišnagrinėjo ir teismui neperdavė naujojo išieškotojo pateiktų skundų, pareiškimo dėl nušalinimo, neperdavė bylos kitai antstolei pagal naujojo išieškotojo prašymą. Ieškovo veiksmų neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusioje Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartyje. Atsižvelgiant į tai, senaties terminas drausmės bylai iškelti nėra praleistas, nes skaičiuotinas nuo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties priėmimo.
4. Ieškovas dublike prieštaraudamas atsakovės pozicijai dėl senaties termino pradžios skaičiavimo, pažymėjo, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, drausminę nuobaudą buvo galima taikyti nuo pažeidimo paaiškėjimo momento, o ne nuo teismo nutarties priėmimo.
5. Triplike atsakovė nurodė, kad naujojo išieškotojo skundą ieškovas nepagrįstai prilygino prašymui grąžinti vykdomąjį dokumentą, 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymu vykdomąją bylą užbaigė, o vykdomąjį dokumentą grąžino naujajam išieškotojui. Ieškovas neišsprendė pareiškimo dėl antstolio nušalinimo. Nušalinimo klausimo neišnagrinėjimas ir neperdavimas teismui vertintinas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis ir pagarbos įstatymui bei žmogaus teisėms principo pažeidimas.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Teisingumo ministerija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad antstolis, atlikdamas valstybės jam pavestas funkcijas, privalo laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, antstolių profesinės veiklos etikos ir civilinio proceso principais, savo veiksmais ir sprendimais neskatinti visuomenėje nepasitikėjimo antstoliais, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą.
Šalies argumentai
7. Ieškovas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad nuo 2019 m. balandžio 17 d. jis yra Antstolių garbės teismo narys. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-295 patvirtintose Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklėse numatyta, kad drausmės bylą antstoliui iškelia Teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Normos, kuri reglamentuotų drausmės bylos iškėlimo tvarką antstoliui, esančiam Antstolių garbės teismo nariu, nėra. Anot ieškovo, panašų teisinį santykį, t. y. drausmės bylos iškėlimo tvarką asmeniui, kuris yra atitinkamos savivaldos institucijos narys, reglamentuoja Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 13P-10-(7.1.2) patvirtinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai). Šių nuostatų 44.6 ir 44.7 punktuose numatyta, kad teisėjui, jei jis yra Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo narys, drausmės byla gali būti iškelta tik gavus Teisėjų tarybos sutikimą. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovas mano, kad yra pagrindas taikyti įstatymo analogiją – Teisingumo ministras, priimdamas sprendimą iškelti drausmės bylą ieškovui, privalėjo gauti jį išrinkusio Visuotinio antstolių susirinkimo ar bent Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pritarimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – Sprendimu ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą – pakeitė į pastabą.
9. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, nurodė, kad Šiauliu? apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-598-440/2019 panaikino ieškovo 2019 m. balandžio 19 d. patvarkyma? de?l vykdomosios bylos užbaigimo ir nustate? procesinės teise?s normu? pažeidimus. Ieškovo padarytas pažeidimas buvo konstatuotas, taigi ir paaiškėjo tik priėmus nurodytą teismo nutartį, todėl trijų mėnesių senaties terminas drausmės bylai iškelti skaic?iuotinas būtent nuo 2019 m. spalio 3 d. Ieškovui drausmės byla Teisingumo ministro įsakymu iškelta praėjus mėnesiui nuo paaiškėjimo apie padarytus pažeidimus – 2019 m. gruodžio 4 d., todėl ieškovo argumentas dėl praleisto 3 mėnesių senaties termino pirmosios instancijos teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas.
10. Teismas nustatė, kad Antstolių garbės teismas, spręsdamas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, vertino tiek Šiaulių apygardos teismo nutartyje nustatytas aplinkybes, tiek ieškovo elgesį vykdymo proceso metu bei tai, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, prilygintas valstybės tarnautojui ir, atlikdamas savo funkcijas, turi laikytis nustatytų aukštų elgesio reikalavimų. Antstolių garbės teismo aptarti drausminės nuobaudos paskyrimo pagrindai suponuoja išvadą, kad drausminės nuobaudos paskyrimą nulėmė ieškovo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai (pateiktų skundų bei prašymo dėl nušalinimo neišnagrinėjimas ir neperdavimas teismui), Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-598-440/2019 nustatytų ieškovo neteisėtų veiksmų vertinimas teisės aktuose jam numatytų funkcijų sąžiningo vykdymo ir aukštų elgesio reikalavimų jas vykdant laikymosi kontekste. Teismas, atsižvelgdamas į Šiaulių apygardos teismo pripažintų neteisėtais ieškovo kaip antstolio veiksmų visumą, pasekmes (pažeminta antstolių profesijos reputacija, skatinamas visuomenės nepasitikėjimas antstoliais), tai, kad neteisėtais ieškovo veiksmais buvo pažeisti išieškotojo interesai, neužtikrinta išieškotojo teisė išieškoti iš maksimaliąja hipoteka įkeisto turto pagal vykdomąjį dokumentą jo naudai, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neperduotas ginčo tarp išieškotojo ir ieškovo nagrinėjimas teismui, Šiaulių apygardos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir jų sąsajų su nustatytais ieškovo pažeidimais kontekstą, sprendė, kad Antstolių garbės teismas pagrįstai konstatavo Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio, Antstolių profesinės etikos kodekso 7, 8 ir 12 punkto nuostatų pažeidimus.
11. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neišsprendė nusišalinimo klausimo, išieškotojo skundas nebuvo perduotas nagrinėti apylinkės teismui, vykdomoji byla buvo užbaigta, antstoliui išieškotojo skundą nepagrįstai kvalifikavus kaip prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą. Tokie ieškovo veiksmai pažeidė imperatyvias civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo, gauto dėl antstolio veiksmų, nagrinėjimo tvarką, užkirto kelią operatyviam proceso šalių teisių gynimui, ieškovas neparodė pagarbos vykdymo proceso dalyviams, dėl to buvo apsunkinta naujojo išieškotojo teisė į teisminę gynybą.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškovo argumentus, kad naujojo išieškotojo 2019 m. balandžio 8 d. ir 2019 m. gegužės 28 d. skundai buvo iš esmės išnagrinėti, kad vykdomasis dokumentas buvo grąžintas naujajam išieškotojui bei tokiu būdu įgyvendintas naujojo išieškotojo tikslas pakeisti antstolį, atmetė kaip nepagrįstus. Teismo manymu, naujojo išieškotojo skundo ieškovas iš esmės nenagrinėjo, be to, pažeisdamas CPK 510 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvų reikalavimą, neperdavė skundų apylinkės teismui. Be to, išieškotojas skunde aiškiai ir konkrečiai suformulavo prašymą nušalinti ieškovą ir perduoti vykdomąją bylą kitai išieškotojo nurodytai antstolei, todėl nebuvo pagrindo tokį prašymą kvalifikuoti kaip prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui ir vykdomojo persiuntimas kitam antstoliui yra du skirtingi procesiniai veiksmai, sukeliantys skirtingas teisines pasekmes, todėl teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad, nutraukdamas vykdomąją bylą ir grąžindamas vykdomąjį dokumentą išieškotoju, ieškovas tinkamai išnagrinėjo išieškotojo skundą ir įgyvendino jo teisę pakeisti antstolį.
13. Apibendrinęs nurodytas aplinkybes, teismas pritarė skundžiamo Sprendimo išvadai, kad ieškovas pažeidė Antstolių etikos kodekso, AĮ reikalavimus ir vykdymo procesą reglamentuojančias CPK taisykles.
14. Teismo, susipažinęs su Sprendimo turiniu, nustatė, kad nors Antstolių garbės teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, vertino ieškovo padarytų pažeidimų pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, tačiau, spręsdamas dėl drausminės nuobaudos skyrimo, visiškai neatsižvelgė į ieškovui paskirtų kitų drausminių nuobaudų buvimą ar nebuvimą. Nors drausminė nuobauda ieškovui buvo skiriama pirmą kartą, Antstolių garbės teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl už padarytą drausmės pažeidimą ieškovui skiriamas būtent papeikimas, o ne švelnesnė nuobauda – pastaba.
15. Apskųstame sprendime pažymėta, kad ieškovo padaryti pažeidimai buvo vienkartiniai, anksčiau ieškovui drausminės nuobaudos nebuvo taikytos, jokios informacijos apie pasikartojantį ieškovo piktnaudžiavimą teisėmis byloje nėra, byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovo padaryti pažeidimai išieškotojui ar kitiems proceso dalyviams būtų sukėlę realios žalos, todėl nurodytos aplinkybės teikia pagrindą Antstolių garbės teismo ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą – pakeisti į švelnesnę drausminę nuobaudą – pastabą.
16. Atsižvelgdamas į tai, kad antstoliui, kaip priesaiką valstybės vardu veikti duodančiam įgaliotam asmeniui, keliami reikalavimai griežtai laikytis Antstolių etikos kodekso nuostatų, teismas nenustatė pagrindo teigti, kad ieškovo padaryti pažeidimai, susiję su imperatyviosios proceso teisės normos pažeidimu, antstolių veiklos principų nesilaikymu, yra mažareikšmiai, t. y. tokie, kurie nagrinėjamu atveju sudarytų pagrindą ieškovą atleisti nuo drausminės atsakomybės, juolab kad nagrinėjamu atveju antstolis nustatytus pažeidimus padarė ne dėl klaidos ar neapdairumo, bet sąmoningai, be to, nors ieškovo padarytas imperatyviosios proceso teisės normos pažeidimas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, ieškovas jo iki šiol nepripažįsta.
17. Teismas nesutiko su ieškovo pozicija, kad nagrinėjamu atveju pagal analogiją taikytinos panašų teisinį santykį, t. y. drausmės bylos iškėlimo tvarką asmeniui, kuris yra atitinkamos savivaldos institucijos narys, reglamentuojančios teisės normos – Nuostatai. Nuostatų 44.6–44.7 punktuose numatytos taisyklės, kad teisėjui, jeigu jis yra Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo narys, drausmės byla gali būti iškelta tik gavus Teisėjų tarybos sutikimą, reglamentuoja būtent teisėjo (kurio teisinis statusas ir vaidmuo teisinėje sistemoje skiriasi nuo antstolio) drausmės bylos iškėlimo sąlygas, todėl nurodytos teisės normos laikytinos specialiosiomis ir negali būti taikomos pagal analogiją, sprendžiant klausimą dėl antstolių drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
18. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išspręsti, ar AĮ 13 straipsnio 1 dalis nustatanti, kad jei teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė, tiek, kiek šios normos pagrindu antstoliui taikoma drausminė atsakomybė neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas apsunkino naujojo išieškotojo teisę į teisminę gynybą, nepadėjo išvengti vykdymo proceso vilkinimo ir nenagrinėjo nušalinimo klausimo. Vykdomojoje byloje naujasis išieškotojas nesiekė išieškoti iš maksimaliąja hipoteka įkeisto turto. Būtent ieškovas nustatė, kad naujasis išieškotojas yra susijęs su skolininku.
18.2. Naujojo išieškotojo ir skolininko neteisėti veiksmai siekiant išvengti išieškojimo yra konstatuoti ne tik ieškovo vykdomojoje byloje, bet ir antstolės E. R. vykdytoje vykdomojoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovas pažeidė išieškotojo interesus apribojant jam galimybę išieškoti iš hipoteka įkeisto turto, prieštarauja faktinėms aplinkybėms.
18.3. Ieškovas nustatęs, kad naujasis išieškotojas nesiekia išieškojimo tikslų, gavęs išieškotojo skundą su siekiu vilkinti vykdymo veiksmus, priėmė sprendimą vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui taip atsisakydamas dalyvauti naujojo išieškotojo ir skolininko neteisėtame susitarime.
18.4. Ieškovas vykdomąją dokumentą grąžino naujajam išieškotojui, t. y. įgyvendino jo prašymą nusišalinti ir pakeisti antstolį.
18.5. Ginčo dalyko esmė – naujojo išieškotojo skundo nagrinėjimas priimant 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymą užbaigti vykdomąją bylą drausminės bylos iniciatorei Teisingumo ministerijai tapo žinoma 2019 m. birželio 27 d., todėl trijų mėnesių senaties terminas drausmės bylai iškelti turi būti skaičiuojamas būtent nuo šios datos.
18.6. Nuostatai nėra specialiosios teisės normos, t. y. nenumato bendrųjų taisyklių išimčių, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti analogiją sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo antstoliui, kuris yra Antstolio garbės teismo narys, bei pripažinti, kad Teisingumo ministras, priimdamas sprendimą iškelti drausmės bylą antstoliui, kuris yra Antstolių garbės teismo narys, privalėjo gauti antstolį išrinkusio Visuotinio antstolių susirinkimo ar bent Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pritarimą.
18.7. AĮ 13 straipsnio 1 dalis, numatanti galimybę taikyti antstoliui drausminę atsakomybę teismo sprendime konstatavus imperatyviųjų teisės normų pažeidimą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, kadangi ši norma pažeidžia antstolio veiklos nepriklausomumo bei asmenų lygiateisiškumo principus.
Atsiliepimas
19. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo su juo nesutinkanti, o prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovo padaryto pažeidimo faktą yra konstatavęs ne tik Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtoje byloje, bet ir Šiaulių apygardos teismas, nagrinėjęs skundą dėl antstolio veiksmų.
20. Trečiasis asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
20.1. Ginčo dėl apelianto padarytų pažeidimų negali būti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo šie pažeidimai yra konstatuoti. Ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde kvestionuoja Šiaulių apygardos teismo įsiteisėjusia nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-598-440/2019, konstatuotus pažeidimus.
20.2. Ieškovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo teikęs prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, todėl šis reikalavimas, pareikštas apeliacinės instancijos teismui, negali būti nagrinėjamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškinys dėl Antstolių garbės teismo sprendimo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių kiltų poreikis peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl naujų rašytinių paaiškinimų priėmimo
22. Lietuvos apeliaciniam teismui 2021 m. kovo 12 d. buvo pateikti ieškovo rašytiniai paaiškinimai, prie kurių pridėtas Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje pagal ieškovų E. V., D. G., UAB „Litagra“, žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui V. U., dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš skolininko įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo, ir Antstolių informacinės sistemos duomenys, suformuoti 2021 m. vasario 26 d. Šiuose dokumentuose užfiksuota informacija ieškovas siekia įrodyti apeliacinio skundo teiginius apie naujojo išieškotojo ir skolininko ryšius bei kad kitų antstolių vykdomosiose bylose buvo priimti sprendimai dėl šių bylų užbaigimo neišieškojus skolos, kas pagrindžia ieškovo 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymo grąžinti vykdomąjį raštą naujajam išieškotojui, pagrįstumą.
23. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymai turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
24. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovo pateiktų rašytinių dokumentų pridėjimo prie bylos klausimą, pažymi, kad kitose bylose priimti teismų procesiniai sprendimai (Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. sprendimas) nėra įrodinėjimo priemonės (CPK 177 straipsnis), todėl jų, kaip naujų įrodymų, pridėjimo prie bylos klausimas nėra aktualus. Teismai, esant poreikiui, su kitų bylų dokumentais gali susipažinti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO saugomų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
25. Pasisakant dėl duomenų iš Antstolių informacinės sistemos pridėjimo prie bylos nurodytina, kad nagrinėjam ginčui neturi teisinės reikšmės kitų antstolių vykdomųjų bylų užbaigimo rezultatas, todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi prielaidų taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtintos taisyklės išimtį, ieškovo pateikto šio naujo įrodymo nepriima ir jo nevertina.
Dėl drausmės bylos iškėlimo pagrindų
26. Nagrinėjamu atveju ieškovui drausmės byla iškelta Teisingumo ministro 2019 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-321. Šis įsakymas buvo priimtas įvertinus Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 2S-598-440/2019) išdėstytas aplinkybes apie ieškovo (antstolio) padarytus pažeidimus – teismas pripažino, kad ieškovas, neišnagrinėjęs ir neperdavęs teismui naujojo išieškotojo 2019 m. balandžio 8 d. ir gegužės 28 d. skundų, pažeidė CPK 510 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Antstolių garbės teismas, priėmęs 2020 m. sausio 14 d. Sprendimą ieškovo drausmės byloje, pripažino, kad ieškovo elgesys neatitiko AĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vadovautis antstolių veiklos teisėtumo principu, taip pat neatitiko reikalavimo aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus bei Antstolių profesinės etikos kodekso 7, 8, 12 punktuose įtvirtintų reikalavimų, susijusių su nepiktnaudžiavimu, pagarba įstatymui ir žmogaus teisėms, bei taikė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą.
27. Šioje byloje ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jis, būdamas antstoliu, apsunkino naujojo išieškotojo teises į teisminę gynybą, nepadėjo išvengti vykdymo proceso vilkinimo ir nenagrinėjo nušalinimo klausimo. Ieškovo teigimu, pats naujasis išieškotojas kartu su skolininku siekė užkirsti kelią išieškojimui iš įkeisto turto pagal vykdomąjį dokumentą, todėl nėra pagrindo ieškovo veiksmus, kuomet jis neišsprendė nusišalinimo klausimo, naujojo išieškotojo skundas nebuvo perduotas nagrinėti apylinkės teismui, vykdomoji byla buvo užbaigta antstoliui naujojo išieškotojo skundą nepagrįstai kvalifikavus kaip prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą, traktuoti kaip vykdymo proceso vilkinimą.
28. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad ieškovas naujajam išieškotojui 2019 m. kovo 29 d. pateikė prašymą iki 2019 m. balandžio 8 d. duoti rašytinį sutikimą kitų ne hipotekinių kreditorių naudai parduoti ir tenkinti jų reikalavimus iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto. Naujasis išieškotojas ieškovui 2019 m. balandžio 8 d. pateikė skundą, prašydamas panaikinti 2019 m. kovo 29 d. prašymą, nušalinti ieškovą nuo vykdomosios bylos vykdymo ir vykdomąją bylą perduoti kitam antstoliui. Ieškovas 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymu užbaigė vykdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį įrašą grąžino naujajam išieškotojui. Šiame patvarkyme nurodyta, kad naujojo išieškotojo pareiškimai prilygintini prašymui grąžinti jam vykdomąjį dokumentą, todėl toks prašymas tenkintinas. Naujasis išieškotojas, nesutikdamas su 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymu, 2019 m. gegužės 28 d. pateikė ieškovui skundą, prašydamas panaikinti šį patvarkymą ir perduoti Telšių apylinkės teismui naujojo išieškotojo 2019 m. balandžio 8 d. skundą ir pareiškimą dėl ieškovo nušalinimo vykdomojoje byloje. Ieškovas 2019 m. gegužės 31 d. raštu naujojo išieškotojo 2019 m. gegužės 28 d. skundą paliko nenagrinėtą, kartu nurodydamas, jog analogiški skundai ir prašymai nebebus nagrinėjami, nes vykdomoji byla yra užbaigta. Naujasis išieškotojas su skundu kreipėsi tiesiogiai į Telšių apylinkės teismą, prašydamas panaikinti ieškovo 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo; įpareigoti ieškovą perduoti skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjančiam teismui naujojo išieškotojo 2019 m. balandžio 8 d. skundą dėl ieškovo 2019 m. kovo 29 d. prašymo. Telšių apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi naujojo išieškotojo skundą dėl ieškovo veiksmų atmetė. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi naujojo išieškotojo atskirąjį skundą patenkino iš dalies ir panaikino ieškovo 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo; pripažino, kad ieškovas, neišnagrinėjęs ir neperdavęs teismui išieškotojo 2019 m. balandžio 8 d. ir gegužės 28 d. skundų, pažeidė CPK 510 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
29. Sprendžiant iš Sprendimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, išvadą apie ieškovo vykdymo proceso vilkinimą suponavo jam pateiktų skundų bei prašymo dėl nušalinimo neišnagrinėjimas ir neperdavimas teismui, t. y. aplinkybės, visiškai nesusijusios su ieškovo dėstomais faktais apie naujojo išieškotojo ryšį su skolininku, kadangi naujojo išieškotojo ir skolininko tikslai negali turėti jokios įtakos ieškovo profesinių pareigų atlikimui ir jo priimamiems sprendimams. Todėl ieškovo argumentai dėl naujojo išieškotojo ir skolininko susitarimo ginčo klausimu nėra aktualūs.
30. Aiškindamas sprendimą grąžinti vykdomąjį dokumentą naujajam išieškotojui, ieškovas jį teisina tuo, kad tokiu būdu jis išvengė dalyvavimo naujojo išieškotojo ir skolininko neteisėtame susitarime, kuriuo norima užvilkinti išieškojimą iš skolininko turto. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, užbaigęs vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą grąžinęs naujajam išieškotojui, nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas vykdymo procese, o priėmęs minėtą procesinį sprendimą, netinkamai reagavo į susiklosčiusią situaciją bei nedėjo pastangų pašalinti išieškojimo procese atsiradusias kliūtis. Ieškovas, net ir turėdamas duomenų apie naujojo išieškotojo susitarimą su skolininku, privalėjo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai įvykdyti teismo sprendimą priverstine tvarka, elgtis pagal jo profesinę veiklą reglamentuojančius teisės aktus, bei negalėjo CPK 625 straipsnio, CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, į kuriuos apeliuoja ieškovas, nesant tam objektyvių pagrindų, grąžinti vykdomąjį dokumentą naujajam išieškotojui. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio Kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. CPK 631 straipsnis numato vykdomųjų dokumentų grąžinimo pagrindus. Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktą vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu išieškotojas savo veiksmais sprendimo vykdymą padaro neįmanomą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptariamu atveju nėra duomenų apie absoliutų negalimumą atlikti vykdymo veiksmus. Be to, iš 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymo matyti, kad ši aplinkybė ieškovo nebuvo analizuojama ir priimant procesinį sprendimą grąžinti vykdomąjį dokumentą, o vykdomojo dokumento grąžinimo pagrindas buvo išieškojimo vengiančio naujojo išieškotojo pareiškimų prilyginimas prašymui grąžinti jam vykdomąjį dokumentą. Esant nustatytiems faktams, nėra prielaidų sutikti su ieškovu, kad jis turėjo teisę, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinti vykdomąjį dokumentą naujajam išieškotojui.
31. Ieškovas apeliaciniame skunde nepagrįstai vykdomojo dokumento grąžinimą naujajam išieškotojui tapatina su nusišalinimu nuo vykdomosios bylos. Ieškovo teigimu, akivaizdu, kad jis, atsisakęs tęsti vykdymo veiksmus, taip išsprendė naujojo išieškotojo prašymą dėl antstolio nusišalinimo. Pasisakant šiuo aspektu pažymėtina, kad antstolių nušalinimo ir nusišalinimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CPK 636 straipsnis, kuriame numatyta, jog antstolis gali būti nušalintas ar jis turi nusišalinti, kai yra šio Kodekso 65 straipsnyje numatyti pagrindai. Ieškovas į bylą nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad jis nusišalinimo klausimą būtų sprendęs pagal tvarką, numatytą CPK 636, 637 straipsniuose, ir būtų nustatęs CPK 65 straipsnyje įtvirtintą nusišalinimo pagrindą. Todėl tai, kad ieškovas naujajam išieškotojui grąžino vykdomąjį dokumentą ir užbaigė vykdomąją bylą, negali būti traktuojama kaip naujojo išieškotojo prašymo dėl antstolio nušalinimo nagrinėjimas.
32. Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra pagrindo konstatavimui, jog ieškovas, užbaigęs vykdomąją bylą ir grąžinęs vykdomąjį dokumentą naujajam išieškotojui, tokiu būdu išnagrinėjo naujojo išieškotojo skundą dėl vykdomosios bylos užbaigimo bei prašymą dėl nušalinimo ir nepažeidė CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatytų reikalavimų, numatančių skundo netenkinimo atveju jį su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiųsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.
33. Įvertinusi ieškovo padarytą procesinės teisės normos pažeidimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui pirmosios instancijos teismo pritaikyta nuobauda – pastaba – buvo tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neturėjo galiojančių nuobaudų, atitinka padarytojo pažeidimo pobūdį, žalos antstolio vardui ir visai antstolių institucijai laipsnį.
Dėl termino drausminei atsakomybei taikyti
34. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad drausmės byla ieškovui buvo iškelta laiku, nepraleidus trijų mėnesių senaties termino, kurio pradžia yra 2019 m. birželio 27 d., kuomet Teisingumo ministerija pateikė naujajam išieškotojui raštišką atsakymą į skundą.
35. AĮ 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį laiką neįskaitomas laikas, kai antstolis (antstolio padėjėjas) sirgo ar atostogavo. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) negali būti iškelta, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau negu vieni metai.
36. Už šio AĮ, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba kai teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė (AĮ 13 straipsnio 1 dalis). Taigi, vienas iš antstolio drausminės atsakomybės skyrimo pagrindų, numatytų AĮ 13 straipsnio 1 dalyje, yra antstolio padaryti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, konstatuoti teismo sprendime. Šiuo pagrindu drausminės bylos antstoliui iškėlimas galimas tik esant teismo patvirtintam minėtų normų pažeidimo faktui. Po teismo sprendimo, konstatuojančio antstolio padarytus imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimus, priėmimo neginčytinai nustatoma (paaiškėja) drausmės bylos iškėlimo sąlyga, todėl trijų mėnesių terminas drausmės bylai antstoliui iškelti turi būti skaičiuojamas nuo tokio teismo procesinio sprendimo priėmimo.
37. Byloje nustatyta, kad Telšių apylinkės teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-3852-339/2019 atmetė naujojo išieškotojo skundą dėl ieškovo veiksmų. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-598-440/2019 iš dalies tenkino naujojo išieškotojo atskirąjį skundą – panaikino ieškovo 2019 m. balandžio 19 d. patvarkymą Nr. S-19-47-5919 dėl vykdomosios bylos Nr. 0047/1800810 užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo ir pripažino, kad ieškovas, neišnagrinėjęs ir neperdavęs teismui išieškotojo 2019 m. balandžio 8 d. ir gegužės 28 d. skundų, pažeidė CPK 510 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Iš byloje esančio Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-321 matyti, kad ieškovui drausmės byla buvo iškelta 2019 m. gruodžio 4 d. reaguojant į naujojo išieškotojo 2019 m. lapkričio 15 d. gautą prašymą iškelti ieškovui drausmės bylą už Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartyje nurodytų imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimą. Teismo sprendimas, konstatuojantis drausminės bylos iškėlimo pagrindo egzistavimą buvo priimtas 2019 m. spalio 3 d., o drausmės byla ieškovui iškelta 2019 m. gruodžio 4 d., t. y. nepraleidus trijų mėnesių drausmės bylos iškėlimo termino.
Dėl įstatymo analogijos taikymo
38. Ieškovo teigimu, galiojančios teisės normos nenumato drausmės bylos iškėlimo tvarkos antstoliui, esančiam Antstolių garbės teismo nariu, todėl tokiu atveju teismas įstatymo analogijos pagrindu turėjo vadovautis Nuostatų 44.6–44.7 punktais, reglamentuojančiais drausmės bylos iškėlimą teisėjui, jeigu jis yra Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo narys, kas suponuoja išvadą, kad Teisingumo ministras, priimdamas sprendimą iškelti drausmės bylą jam, kaip antstoliui, esančiam Antstolių garbės teismo nariu, privalėjo gauti Visuotinio antstolių susirinkimo ar bent Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pritarimą.
39. CK 1.8 straipsnyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija) (1 dalis); jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija) (2 dalis); neleidžiama pagal analogiją taikyti specialių teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančių normų (3 dalis). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje. Įstatymo analogijos atveju teismas civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taiko panašius santykius reglamentuojančius civilinius įstatymus. Tokių įstatymų nesant, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija) (CK 1.8 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-599/2012).
40. Įstatymų leidėjas draudžia pagal analogiją taikyti specialias teisės normas, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančias teisės normas (CK 1.8 straipsnis). Nuostatų 1. punkte numatyta, kad Nuostatai nustato Teisėjų etikos ir drausmės komisijos darbo tvarką, jos posėdžių šaukimo ir vedimo, sprendimų priėmimo tvarką, drausmės bylų teisėjams iškėlimo procedūrą, teisėjo, kurio drausmės bylos iškėlimo klausimas nagrinėjamas, teises ir pareigas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių teises ir pareigas vykdant jiems priskirtas funkcijas bei ugdant teisėjų etinį sąmoningumą. Taigi, Nuostatai reguliuoja aiškiai apibrėžtų subjektų – teisėjų – drausminės atsakomybės taikymo procesą. Būtent šis aspektas leidžia šį poįstatyminį aktą priskirti prie specialiųjų teisės normų. Nagrinėjamas ginčas yra susijęs su drausmės bylos antstoliui iškėlimu, kuris savo atliekamomis funkcijomis kardinaliai skiriasi nuo teisėjų turimo statuso teisinėje sistemoje. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė nesant teisinio pagrindo nagrinėjamam ginčui taikyti Nuostatuose numatytas taisykles, reglamentuojančias drausmės bylų teisėjams iškėlimą.
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą
41. Ieškovo įsitikinimu, AĮ 13 straipsnio 1 dalis numatanti, kad kai teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai, antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, kadangi ši norma pažeidžia antstolio nepriklausomumo, savarankiškumo priimant procesinius sprendimus bei asmenų lygiateisiškumo principus, taip pat antstoliui apribojama galimybė būti principingu ir nešališku savo profesinėje veikloje. Anot ieškovo, galimybė taikyti antstoliams kokias nors neigiamus padarinius turinčias priemones už jų priimtus konkrečius patvarkymus pažeidžia antstolio procesinį savarankiškumą sprendžiant visus su nagrinėjamu ginču susijusius klausimus.
42. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimą, teismas atnaujina bylos nagrinėjimą. Tik teismui suteikta diskrecija spręsti dėl sąlygų kreiptis į Konstitucinį Teismą egzistavimo.
43. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo tenkinti ieškovo procesinį prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl AĮ 13 straipsnio 1 dalies atitikimo Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Vienas iš antstolio veiklos savarankiškumo principo aspektų yra įtvirtintas Antstolių profesinės etikos kodekso 3 punkte, pagal kurį antstolis savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, kitais teisės aktais bei šiuo Kodeksu. Tai reiškia, kad priimdamas procesinius sprendimus, jis yra savarankiškas ir negali būti niekieno įtakojamas, o jo veiklos laisvę gali riboti tik teisės normos. Tačiau tai nesuponuoja išvados, kad antstolio veikla negali būti (neturi būti) kontroliuojama ar prižiūrima. AĮ 27 straipsnio 1 dalyje akcentuojama, kad teismas kontroliuoja antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka. Kaip antstoliai (antstolių padėjėjai) laikosi AĮ, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių veiklą, ir vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pagal kompetenciją teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja Teisingumo ministerija ir Lietuvos antstolių rūmai (AĮ 27 straipsnio 2 dalis). Už AĮ, Sprendimų vykdymo instrukcijos, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimus arba kai teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai (toliau – pažeidimas), antstoliui (antstolio padėjėjui) gali būti taikoma šiame Įstatyme nustatyta drausminė atsakomybė (AĮ 13 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, drausminė atsakomybė antstoliui gali būti taikoma už jo, kaip valstybės įgalioto asmens, kuriam valstybė suteikė vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas, veiksmų, neatitinkančių teisinio reguliavimo, atlikimą, bet ne už vykdymo procese priimamų procesinių sprendimų, jai jie atitinka teisės normas, turinį. Toks aiškinimas paneigia ieškovo argumento dėl antstolio nepriklausomumo principo paneigimo taikant drausminę atsakomybę pagrįstumą.
44. Ieškovas taip pat nėra teisus kalbėdamas apie lygiateisiškumo principo pažeidimą, kuomet antstoliams gali būti taikomos neigiamas pasekmes sukeliančios priemonės dėl jų priimtų konkrečių sprendimų, kas nėra leistina teisėjų veikloje. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas, kuris reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, bet nepaneigia to, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingoje padėtyje, atžvilgiu. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimai). Kaip buvo minėta anksčiau, antstolio vaidmuo teisinėje sistemoje nėra lygiavertis teisėjo statusui, visų pirma, dėl išskirtinės teismų paskirties, įtvirtintos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Ši aplinkybė pateisina skirtingą antstolių ir teisėjų veiklos reglamentavimą bei jų procesinio savarankiškumo apimtį, ko pakanka išvadai apie ieškovo klaidingą lygiateisiškumo principo suvokimą bei taikymą nagrinėjamo atvejo kontekste.
45. Aptartų motyvų visetas įgalina pripažinti nesant teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, papildomai atsižvelgiant ir į tai, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje (2019 m. kovo 21 d. redakcija) suteikia galimybę kiekvienam asmeniui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Išdėstytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinių taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui išspręsti aktualias materialiosios teisės normas, ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.