Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Bankroto administratoriui perėmus perduotus kasos dokumentus, kurių laikotarpis nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. kovo 23 d., nustatytas 6432,75 Eur sumos įmonės kasos trūkumas. Taip pat pagal AB „Swedbank“ 2016 metų duomenis nustatyta, jog iš įmonės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išimti grynieji pinigai – 35 535 Eur. Dokumentai apie nurodyto 6432,75 Eur sumos kasos likučio panaudojimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 23 d. (kasos išlaidų orderiai ir kasos knyga) nebuvo perduoti bankroto administratoriui, o iš AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 30 d. paimti 5535,00 Eur ir 2016 m. spalio 21 d. paimti 30 000,00 Eur nėra perduoti bankroto administratoriui, taip pat nėra perduoti nei jų pajamavimo kasos pajamų orderiai, nei jų išlaidavimo kasos išlaidų orderiai. Šiuo atvejų įmonė neteko 41 967,75 Eur, kurie turėjo būti įmonės kasoje, todėl darytina išvada, kad žala įmonei pasireiškia tiesioginiais nuostoliais. Dėl šių veiksmų įmonė tapo nemoki.

4. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2018 m. spalio 18 d. nutartimi buvo sujungta Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1506-796/2018 ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12238-769/2018 pagal ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. M. dėl 17 374,74 Eur žalos atlyginimo. Civilinė byla Nr. e2-12238-769/2018 buvo pridėta prie civilinės bylos Nr. e2-1506-796/2018, paliekant bylos numerį e2-1506-796/2018.

5. Nurodo, kad pagal UAB (duomenys neskelbtini) balansą, sudarytą 2018 m. kovo 27 d. dienos duomenimis, ieškovės turtas sudarė 57 032 Eur, iš kurių 445 Eur vertės ilgalaikis materialusis turtas, 26 759 Eur vertės trumpalaikis turtas, t. y. prekės, skirtos perparduoti, per vienerius metus gautinos sumos – 26 928 Eur; pinigai ir jų ekvivalentai – 2900 Eur; o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 31 053 Eur. Bankroto administratoriui nebuvo perduotas UAB (duomenys neskelbtini) ilgalaikis turtas, prekių likučiai, piniginės lėšos, debetinius įsiskolinimus patvirtinantys dokumentai. Šioje byloje bankroto administratorius prašo iš atsakovo priteisti 17 374,74 Eur žalos atlyginimo, kuris lygus patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžiui.

7. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 41 967,75 Eur žalos atlyginimą nurodo, jog ieškovė klaidingai įrodinėja, kad tai, jog bankroto administratorius neturi duomenų apie 6432,75 EUR kasos likučio panaudojimą, ir tai, jog 2016 m. rugsėjo 30 d. paimtų 5535 EUR grynųjų, 2016 m. spalio 21 d. paimtų 30 000 EUR išlaidų orderiai nėra perduoti bankroto administratoriui, rodo, jog šie veiksmai yra neteisėti kaip sudėtinė dalis deliktinei civilinei atsakomybei prieš BUAB (duomenys neskelbtini) kilti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įrodymais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas. Be to, atsakovas nurodė, jog byloje iš pateiktų duomenų matyti, jog ne jis gavo grynaisiais pinigais 2016 m. rugsėjo 30 d. 5535 Eur, 2016 m. spalio 21 d. – 30 000 Eur. Atsakovas mano, jog dėl šio reikalavimo jis apskritai nėra tinkamas atsakovas (CPK 45 straipsnio l dalis). Tai, jog bankroto administratorius neturi duomenų apie 6432,75 Eur kasos likučio panaudojimą, ir tai, jog paimtų 35 535 Eur grynųjų išlaidų orderiai nėra perduoti bankroto administratoriui, priežastiniu ryšiu nesusiję su žala, kadangi nedisponavimas dokumentais nesukuria turtinės žalos.

8. Į ieškovės reikalavimą dėl 17 374,74 Eur žalos atlyginimo nurodė, jog iš pridedamų įrodymų matyti, kad duomenys apie turtą bankroto administratoriui buvo perduoti, o ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kurie rodytų priešingas aplinkybes. Žala negali būti hipotetinis turto sumažėjimas, ieškovė turi įrodyti, kad patyrė realios, o ne hipotetinės žalos. Šios bylos atveju ieškovė visiškai nepagrindžia priežastinio ryšio – kaip siejasi kreditiniai reikalavimai ir jų atsiradimas su ieškovės nurodomų dokumentų neturėjimu, t. y. kiek būtų mažesni kreditiniai įsipareigojimai ar jų iš viso nebūtų buvę, jeigu bankroto administratorius būtų disponavęs dokumentais bankroto bylos iškėlimo momentu.

9. Trečiajam asmeniui D. J. ieškinio kopija su priedais buvo įteikta asmeniškai, teismo nustatytu terminu trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pažymėtina, jog trečiajam asmeniui taip pat asmeniškai buvo įteiktas teismo šaukimas, informuojantis apie byloje paskirtą pirmą parengiamąjį teismo posėdį. Apie kitus teismo posėdžius trečiasis asmuo buvo informuojama teismo pranešimais. Trečiasis asmuo D. J. nė į vieną teismo posėdį neatvyko, prašymų, papildymų nagrinėjamu klausimu nepateikė.

10. 2019 m. gegužės 29 d. teisme buvo gauta šalių BUAB (duomenys neskelbtini) administratoriaus G. I. ir atsakovo A. M. pasirašyta taikos sutartis, kurią prašė teismo patvirtinti. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartimi šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo paskirtas nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2019 m. liepos 30 d. 14.00 val. Ieškovės atstovui bankroto administratoriui nustatytas terminas iki paskirto teismo posėdžio pateikti teismui kreditorių susirinkimo protokolą, atspindintį kvalifikuotos kreditorių daugumos pritarimą (sutikimą) tokiam procesiniam veiksmui (taikos sutarčiai nurodytomis sąlygomis). Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad prie taikos sutarties nėra pateiktas joks daiktų saugojimo aktas, todėl nėra aišku, ką atsakovas įsipareigoja saugoti, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 59 342,49 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo, tačiau taikos sutartyje nėra pasisakoma, ką šalys susitarė dėl šito reikalavimo, ar ieškovas nuo jo atsisako. Nurodytos aplinkybės daro pateiktą taikos sutartį neaiškią ir nekonkrečią, todėl šalims pasiūlyta svarstyti galimybę patikslinti sutartį.

12. 2019 m. liepos 29 d. teisme buvo gautas atsakovo A. M. prašymas, kuriame nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad visiškai sutinka su pareikštu ieškiniu ir jame išdėstytais reikalavimais, taip pat kad atsakovo dalyvavimas teisme nėra pripažintas būtinu, prašo priimti visus procesinius sprendimus ir bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

13. 2019 m. liepos 30 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog teismui pateiktos taikos sutarties tvirtinti nebeprašo, jos nebepalaiko. Paaiškino, jog su atsakovu ilgą laiką buvo derinamas pinigų grąžinimo klausimas, jis žadėjo imti paskolą atlyginti žalai, tačiau jokių lėšų administratoriui nėra sumokėta. Joks turtas bankroto administratoriui nebuvo perduotas, nors pagal balansą jo turėjo būti, perdavė tik dalį dokumentų. Palaiko ieškinį visa apimtimi ir prašo jį tenkinti visiškai. Su atsakovo prašymu išdėstyti teismo sprendimą nesutinka, nes nėra duomenų, kad atsakovas gali atsiskaityti per tam tikrą terminą.

14. Atsakovas ir trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Dėl teismui pateiktos taikos sutarties

15. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių negalima tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas ginčo subjektų dispozityvumo principas, teisė neperžengiant įstatymo nustatytų ribų laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Kadangi bylos nagrinėjimo metu šalys nebepalaikė teismui pateiktos taikos sutarties ir prašė jos nebetvirtinti (ieškovas 2019 m. liepos 30 d. teismo posėdžio metu, o atsakovas 2019 m. liepos 2 d. rašte), todėl 2019 m. gegužės 29 d. šalių teismui pateiktas prašymas patvirtinti šalių pasirašytą 2019 m. gegužės 27 d. taikos sutartį paliktinas nenagrinėtas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Rašytinis atsakovės pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra šio Kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, gali surašyti sutrumpintus motyvus nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus.

18. 2019 m. liepos 2 d. pranešime atsakovas raštu visiškai pripažino ieškovas jam pareikštą ieškinį, nurodė, jog su juo sutinka, tik prašė sprendimo vykdymą išdėstyti kuo ilgesniam laikotarpiui, nustatant pareigą atlikti mokėjimus ne dažniau kaip kas tris mėnesius, o 2019 m. liepos 29 d. prašyme dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant pakartotinai nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl atsakovo ieškinio reikalavimų pripažinimas priimtinas.

19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-994-513/2018 iškėlė bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi paskirtas G. I.. 2018 m. liepos 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi patikslintas kreditorių reikalavimų sąrašas, patvirtinti 17 374,74 Eur kreditiniai reikalavimai. 2018 m. balandžio 12 d., 2019 m. balandžio 17 d., 2019 m. balandžio 23 d., 2019 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. gegužės 11 d. dokumentų bylų priėmimo–perdavimo aktais Nr. (duomenys neskelbtini) bankroto administratorius perėmė iš UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterės D. J. dokumentus, kurių laikotarpis nuo 2015 iki 2018 metų (b.t.I, b.l. 25-29).

20. Atsakovas A. M. nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. ėjo UAB (duomenys neskelbtini) vadovo ir kasininko pareigas, o trečiasis asmuo D. J. ėjo bendrovės finansininko pareigas nuo 2004 m. birželio 2 d. iki 2018 m. balandžio 18 d.

Dėl 41 967,75 Eur žalos atlyginimo

21. Iš bylos medžiagoje pateiktų kasos pajamų orderių nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. kovo 6 d. į kasą buvo įnešta 10 439,75 Eur, iš kasos išlaidų orderių nustatyta, jog iš kasos buvo išmokėta 6432,75 Eur (b. t. I, b. l. 67–114). Ant kasos pajamų orderių yra atsakovo kaip kasininko parašai, patvirtinantys, kad jis pinigus gavo. Iš byloje pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 metų išrašo nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. paimta 5535 Eur ir 2016 m. spalio 21 d. paimta 30 000 Eur, iš viso paimta 35 535 Eur (b. t. I, b. l. 119, 120). Pagal 2018 m. kovo 27 d. balansą, atsakovo sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis ir jo pasirašytą, 41 967,75 Eur suma nebuvo įtraukta į įmonės balansą.

22. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau Taisyklės) 3 punktą pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, o pagal 4 punktą pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Taisyklių 9 punktas nustato, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Kaip nurodė ieškovė, dokumentai apie 6432,75 Eur kasos likučio panaudojimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 23 d. (kasos išlaidų orderiai ir kasos knyga) nebuvo perduoti bankroto administratoriui, bankroto administratoriui nėra perduoti nei grynųjų pinigų – 35 535,00 Eur sumos, paimtos iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pajamavimo kasos pajamų orderiai, nei jų išlaidavimo kasos išlaidų orderiai. Atsakovas su ieškiniu sutiko, jokių įrodymų, patvirtinančių šių pinigų panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, nepateikė. Pateisinamų dokumentų pagal Taisyklių 9 punktą, patvirtinančių 41 967,75 Eur panaudojimą, bankroto administratoriui nebuvo pateikta, todėl šie atsakovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais civilinės teisės prasme. Pažymėtina, jog atsakovas A. M. nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. ėjo UAB (duomenys neskelbtini) vadovo ir kasininko pareigas.

23. Iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašo matyti, jog grynuosius pinigus iš sąskaitos paėmė įmonės buhalterė D. J., atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, jog dėl šios reikalavimo dalies jisai nėra tinkamas atsakovas, tačiau vėliau pripažino ir šią ieškinio reikalavimų dalį. Kadangi atsakovas tuo laikotarpiu ėjo UAB (duomenys neskelbtini) vadovo ir kasininko pareigas, todėl šios ieškinio dalies pripažinimas priimtinas.

24. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimo bylose ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, atsakovas turi teisę teikti tai paneigiančius įrodymus. Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Kaip minėta, dėl fakto, kad įmonės lėšos atsakovo buvo paimtos, ginčo nėra, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė neprivalo įrodinėti, kad atsakovas yra kaltas, priešingai – savo kaltę turi paneigti atsakovas, pateikdamas įrodymus apie pinigų panaudojimą įmonės interesais (CPK 12, 178 str.).

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į atsakovo ieškinio pripažinimą, kad dokumentų, patvirtinančių 41 967,75 Eur panaudojimą bendrovės tikslams, atsakovas į bylą nepateikė, ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Dėl 17 374,74 Eur žalos atlyginimo

26. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. To paties straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

27. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio bylose, iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015 ir kt.).

28. Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo 17 374,74 Eur dydžio žalos atlyginimą grindė tuo, kad atsakovas neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi jam, kaip buvusiam įmonės vadovui, nustatyto ir ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtinto įpareigojimo perduoti bendrovės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus bendrovės dokumentus, nurodydama, jog administratoriui yra perduota tik dalis įmonės dokumentų.

29. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą ir nustatė valdymo organams pareigą per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

30. Iš byloje pateikto Turto balanso nustatyta, kad 2018 m. kovo 27 d. įmonės turtą sudarė: ilgalaikis materialusis turtas, kurio vertė 445 Eur, trumpalaikis turtas, t. y. prekės, skirtos perparduoti, kurių vertė 26 759 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 26 928 Eur; pinigai ir jų ekvivalentai – 2900 Eur. Iš viso UAB (duomenys neskelbtini) turėjo turto už 57 032,34 Eur. Pažymėtina, kad iš pateikto ir pasirašyto atsakovo 2018 m. kovo 27 d. balanso matyti, kad įmonės finansinė padėtis yra gera, nes apskaičiuotas ataskaitinių metų 6654 Eur pelnas (b. t. I, b. l. 22–24). Balanse nurodytus duomenis patvirtina byloje pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės 2018 m. kovo 27 d. prekių atsargų likučių už 26 759 Eur sąrašas, ilgalaikio turto sąrašas (b. t. I, b. l. 35, 36). Ieškovės atstovas nurodė, jog šis turtas bankroto administratoriui nebuvo perduotas, tačiau kadangi bankroto byloje yra patvirtinti 17 374,74 Eur dydžio kreditiniai reikalavimai, mano, kad šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) padarytos žalos dydis yra lygus patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžiui. Atsakovas jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, nepateikė, priešingai, su ieškiniu sutiko, byloje pateikė ieškinio pripažinimą, prašo ieškinį tenkinti.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 17 374,74 Eur žalos atlyginimą yra tenkintinas.

32. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos, t. y. 59 342,49 (41 967,75 Eur + 17 374,74 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

33. Atsakovas pateikė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą kuo ilgesniam laikotarpiui, nustatant pareigą atlikti mokėjimus ne dažniau kaip kas tris mėnesius. Ieškovės atstovas su pateiktu prašymu nesutiko, kadangi ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, siekiama neužtęsti bankroto procedūrų, be to, atsakovas neturi turto.

34. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

35. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o, skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.).

36. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1485-196/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba tada, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi, akivaizdu, kad ne bet kokie atsakovo turtiniai, finansiniai ar kitokie atsakovui iškilę sunkumai yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 284 straipsnyje įtvirtintą sprendimo vykdymo atidėjimo institutą, nes priešingas aiškinimas neatitiktų teismų praktikoje įvardyto šio instituto taikymo išimtinumo kriterijaus.

38. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių sunkią jo turtinę padėtį. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog, kiek jam žinoma, atsakovas neturi jo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Iš teismo išsireikalautų duomenų apie atsakovo darbovietę nustatyta, jog atsakovas nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. yra draustas kaip asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, tačiau teismui nėra pateikta jokių įrodymų apie atsakovo vykdomą veiklą, iš jos gaunamas pajamas, kurie leistų daryti išvadą, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui. Be to, atsakovas pateikdamas prašymą teismui net nenurodė, kokiam laikotarpiui prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

39. Teismas taip pat pažymi, jog ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 7 dalis numato 24 mėnesių terminą įmonės likvidavimo procedūroms vykdyti nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos.

40. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog dėl jo sunkios turtinės padėties galėtų būti išdėstytas sprendimo vykdymas, taip pat kad jo finansinė padėtis ateityje pasikeis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. Kadangi ieškinys tenkintinas, bylinėjimosi išlaidos atsakovui nepriteistinos.

42. Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1115 Eur žyminio mokesčio ((59 342,49 Eur – 30 000 Eur × 2 proc.) × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį palikti nenagrinėtą.

Ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 59 342,49 Eur (penkiasdešimt devyni tūkstančiai trys šimtai keturiasdešimt du Eur 49 cnt) žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 59 342,49 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. M. 1115 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai (įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Atsakovo A. M. prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.