- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- 1-876-408/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Nukentėjusysis
- N. K.
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiajai N. K., kaltinamajam R. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis Kulautuvos pagrindinėje mokykloje matematikos mokytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso(toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. 2015-12-02 apie 07.31 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „Hyundai i30" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pl. link Kulautuvos mstl., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja", kad praleistų iš kairės pusės ėjusį pėsčiąjį R. Š., kurį parbloškė ir mirtinai sužalojo.
Šiais savo veiksmais R. Ž. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Ž. kaltę pripažino visiškai. Parodė, jog 2015-12-01 važiavo automobiliu ,,Hyundai“ į darbą, greitis galėjo būti buvo apie 40 km/h. Apie 07:30 val. važiavo šlapiu asfaltu, priešais jį važiavo automobilių kolona, todėl apakino jį. Automobiliai nesustojo, todėl važiavo ir jis, staiga priešais jį atsirado žmogus, jis suko į kairę, tada suko staigiai į dešinę ir su užpakaline dalimi numušė. Žmogaus nebuvo įmanoma aplenkti. Sustojęs paskambino 112, pranešė apie įvykį. Ieškojo, kad kas nors jam padėtų, bet nieko nebuvo aplinkui. Buvo strese, drebėjo, bandė žiūrėti ar pulsas yra, nebuvo jėgų ką nors daryti. Laukė pagalbos, tada vienas automobilis sustojo ir moteris pasakė, kad ji yra medikė, paskambino kitai medikei, bandė dar gaivinti, bet nepavyko. Policijai atvykus, inspektorius darė dirbtinį kvėpavimą, darė elektrošoką, bet nieko nebegalėjo padėti. Po įvykio bendravo su nukentėjusia, susitarė dėl žalos atlyginimo. Atsiprašė nukentėjusios ir jos vyro. Įvykio metu buvo blaivus. Savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi.
Kaltinamajam R. Ž. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. Ž. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji N. K. teisme parodė, jog atstovauja žuvusiojo mamą, su kaltinamuoju susitaikė, atleidžia jam. Su kaltinamuoju derėjosi ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Kaltinamasis atsiprašė. Turtinių pretenzijų neturi.
Iš ikiteisminio tyrimo metu teiktų nukentėjusiosios N. K. parodymų matyti, jog 2015-12-01 apie 09.00 val. jai paskambino jos vyras ir pasakė, kad lyg užmuštas N. K. brolis. Kadangi įvykis buvo N. K. darbo metu, ji su dviračiu privažiavo prie pėsčiųjų perėjos, esančios priešais parduotuvę „(duomenys neskelbtini) " ir pamatė, kad kūnas nuo važiuojamosios kelios dalies dedamas į katafalką. Tuomet N. K. pasakė, kad palauktų, nes jai atrodo, kad vyras, kuris žuvo, yra jos brolis. Savo brolį R. Š., gim. 1955-05-31 atpažino iš bendrų bruožų ir aprangos. Kiekvieną rytą maždaug apie 07.30 val. - 08.00 val. R. Š. užeidavo iš savo namų, adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini) pas N. K. į namus, adresu Kauno r(duomenys neskelbtini). R. Š. patogiausiai eiti pas N. K. buvo per perėją, šalia kurios žuvo. R. Š. jausdavo skausmą kelio srityje, todėl vaikščiojo negreitai, jis visuomet tamsiu paros metu nešiojo atšvaitą. Kadangi eismo įvykio metu žuvo N. K. brolis R. Š., su kuriuo artimai bendravo, N. K. patyrė moralinę ir turtinę žalą. Laidojimo išlaidomis rūpinosi N. K.. Dėl žalos atlyginimo kreipėsi į automobilio sukėlusio eismo įvykį draudimą. Savo mamos interesus šioje byloje atstovaus N. K., kadangi jos mamai dėl senyvo amžiaus yra sudėtinga (b.1.50-53).
Iš eismo įvykio vietos plano, įvykio vietos apžiūros protokolo, nuotraukų, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015-12-02 Kauno r., (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. 1. 6-15).
Kaltę patvirtina valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 1176/15(02 (b. 1. 41-48).
Aukščiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinime išdėstytos aplinkybės pasitvirtino, t.y. R. Ž. 2015-12-02 apie 07.31 val. Kauno r., Raudondvario k., J. Naujalio g., vairuodamas automobilį „Hyundai i30" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pl. link Kulautuvos mstl., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad, artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja", kad praleistų iš kairės pusės ėjusį pėsčiąjį R. Š., kurį parbloškė ir mirtinai sužalojo. R. Ž. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp R. Ž. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji N. K. paaiškino, kad kaltinamasis atsiprašė, turtinių pretenzijų R. Ž. neturi, susitaikė su kaltinamuoju.
Prokurorė dėl susitaikymo neprieštaravo.
BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str., asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, esant šio straipsnio 1 d. numatytiems pagrindams, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamasis kodeksas nurodo nusikalstamų veikų, kurias padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, rūšis bei kategorijas. BK 38 str. 2 d. nustatyti apribojimai tik subjektams, kurie negali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės: recidyvistams, pavojingiems recidyvistams, taip pat asmenims, kurie anksčiau jau buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikę su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. BK nėra kitų apribojimų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. – nei pagal padarytas veikas, nei pagal padarinius.
Lietuvos Respublikos BK 38 str. taikymas yra galimas tik nustačius visų straipsnio 1 d. nurodytų sąlygų visumą. Tačiau, net ir nustačius BK 38 str. 1 d. numatytus pagrindus, teismas gali jų netaikyti, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas neprivalo nuosprendyje nurodyti motyvų, kodėl netaiko BK 38 str., tačiau privalo visais atvejais motyvuoti šios normos taikymą ir nurodyti argumentus, kodėl yra pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (LAT 2006 m. vasario 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2006).
Spręsdamas R. Ž. baudžiamosios atsakomybės ribas teismas atsižvelgė ir įvertino tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, susitarė dėl žalos atlyginimo, pastaroji atsiprašymą priėmė ir pretenzijų R. Ž. nereiškė, taip pat į teisiamojo posėdžio metu prokurorės išreikštą prašymą teisme atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios jam susitaikius su nukentėjusiąja.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2 d.), jis neteistas, baustas administracine tvarka (b. 1. 59-60); psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas (b. 1. 58); narkologinio gydymo įskaitoje neregistruotas; atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas nuoširdus gailėjimasis ir prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką jis ir pats teismui prisižadėjo. Anksčiau R. Ž. nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 5 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu – N. K., baudžiamąją bylą nutraukiant.
Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis R. Ž. nebuvo teistas, eismo įvykį padarė būdamas blaivus. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008), tačiau jis nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas mano, kad taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių asmenų nuo nusikaltimų fondą 10 MGL dydžio, t.y. 376,60 Eur (BK 67 str. 2 d. 6 p.).
Kaltinamajam nepaskirta kardomoji priemonė.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,
nusprendžia:
R. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu - N. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti R. Ž., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu R. Ž. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 6 p. R. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių asmenų nuo nusikaltimų fondą 10 MGL dydžio, t.y. 376,60 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis Eurus 60 ct).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.