Kauno apygardos teismo nutartis

2018-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-723-593/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-05-30Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-10-17
Bylos Nr.
1A-723-593/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03875-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
D. V.
Nukentėjusysis
M. S.
Advokatai
Sigita Černienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-723-593/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03875-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1; 2.4.6.1; 2.1.15.3.3.2. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistajai D. V. ir jos gynėjai advokatei Sigitai Černienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. V. ir jos gynėjos advokatės Sigitos Černienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteista laisvės apribojimu septyniems mėnesiams, įpareigojant ją per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą trijų šimtų septyniasdešimties eurų ir 52 centų turtinę žalą bei per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti aštuoniasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio vykdymo nuteistajai neskirta.

Iš nuteistosios D. V. priteista 768, 75 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nukentėjusios M. S. gydymo išlaidoms atlyginti, 370, 52 Eur nukentėjusiajai M. S. turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.

Iš nuteistosios D. V. priteista 700 Eur nukentėjusiajai M. S. neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. V. nuteista pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. sausio 19 d., apie 01.00 val., savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su M. S. metu, sudavė jai ne mažiau kaip 11 smūgių ramentu į įvairias kūno vietas, o būtent: galvą, pečius, rankas, krūtinę, pilvą, nugarą, dešinę koją, tokiu būdu padarydama nukentėjusiajai kraujosruvas odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, dešiniame petyje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, abiejose plaštakose, krūtinės dešinėje pusėje, nugaros abiejose pusėse, pilvo kairėje pusėje ir dešinėje blauzdoje ir dešinės plaštakos I delnakaulio bazės lūžimą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji ilgai sirgo ir buvo nesunkiai sužalota, nes dėl dešinės plaštakos I delnakaulio lūžimo jos sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina D. V. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Be to, skundžiamu nuosprendžiu buvo iš dalies patenkintas nukentėjusios M. S. civilinis ieškinys, kuriuo buvo prašoma iš nuteistosios priteisti 378,62 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas sprendė, jog nukentėjusiosios nurodytas jos patirtos neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis ir nerealus, todėl prašomą sumą sumažino iki 700 Eur. Be to, pirmosios instancijos teismas priteisė M. S. 370,52 Eur turtinės žalos atlyginimo, iš jos nurodytos patirtos turtinės žalos dydžio, atimdamas higieninių įklotų pirkimui išleistą pinigų sumą – 8, 10 Eur. Taip pat, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu tenkino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą 768,75 Eur dydžio civilinį ieškinį, tokį savo sprendimą motyvuodamas tuo, jog minėtas civilinis ieškinys įrodytas nuosprendyje aptartais D. V. kaltę įrodančiais duomenimis bei prie ieškinio pateiktu skaičiavimu.

3. Nuteistoji D. V. ir jos gynėja advokatė Sigita Černienė skundžia Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir prašo jį panaikinti dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog Alytaus apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį nepakankamai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydis, bei žalos dydis priteistas Valstybinei ligonių kasai. Taip pat skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog nukentėjusioji buvo sumušta namuose, nors po sumušimo kitą rytą buvo rasta namo kieme sušalusi. Taip pat, apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir juo priteisdamas iš nuteistosios žalos atlyginimą Valstybinei ligonių kasai nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ne dėl nuteistosios D. V. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji buvo rasta sušalusi – nukentėjusioji įvykio naktį vartojo alkoholį, todėl būdama apsvaigusi išėjo į kiemą ir sušalo.

3.2. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad nors skundžiamame teismo nuosprendyje nurodyta, jog dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo D. V. sutiko, tačiau toks nuosprendžio teiginys yra klaidingas, kadangi nuteistoji teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Be to, skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog daugumoje nukentėjusiosios pateiktų kvitų, įrodančių medikamentų pirkimą, yra nurodyti medikamentai, kuriuos M. S. vartoja ilgą laiką ir kurie niekaip nesusiję su jos patirtais sužalojimais. Taipogi apeliantės nurodo, jog apylinkės teismas spręsdamas neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai klausimą, neatsižvelgė į tai, jog pati M. S. civiliniame ieškinyje nenurodė aplinkybių patvirtinančių, jog ji patyrė neturtinę žalą bei nepagrįstai nevertino nuteistosios turtinės padėties (ji yra socialiai remtina, augina du nepilnamečius vaikus).

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į nuteistosios D. V. ir jos gynėjos advokatės Sigitos Černienės apeliacinį skundą nukentėjusioji M. S. prašo padidinti jai priteistinos neturtinės žalos sumą bei atmesti nuteistosios apeliacinį skundą.

4.1 Atsiliepime nurodoma, jog apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nesuprantami ir atidengia nuteistosios moralinį šydą. Taip pat, anot nukentėjusiosios nuteistoji tokia apeliacija iš jos tarsi tyčiojasi, naudodamasi įstatymo nuostatomis ir teigdama ji pati išbėgo į lauką sušalti ir numirti, o už tai dar turi susimokėti ir Valstybinei ligonių kasai už gydymo išlaidas.

4.2 Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji teigia, kad pirmosios instancijos teismas jai priteisė visiškai nerealią neturtinei žalai atlyginti sumą, tokiu būdu ignoruodamas nusistovėjusią ir kasacinio teismo bylose suformuotą praktiką ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Anot M. S., apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio akcentavo tik vieną motyvą – tai, jog prieš konfliktą su nuteistąja ji vartojo alkoholinius gėrimus.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistoji D. V. prašė sumažinti jai priteistinų žalų sumą, nuteistosios gynėja advokatė Sigita Černienė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

6. Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nuteistosios apeliaciniame skunde keliamas skundžiamu teismo nuosprendžiu priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio pagrįstumo klausimas.

Dėl nuketėjusiajai M. S. priteistos neturtinės žalos atlyginimo

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Be to, teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ir į pagrįstus kaltininko interesus. Taip pat, teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis).

9. Atskirai pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 2K-244-942/2015). Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį, tuo tarpu tyčiniai, chuliganiškų paskatų sąlygoti smurtiniai veiksmai tokių prielaidų nesuponuoja.

10. Nors, kaip jau minėta anksčiau, įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016).

11. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog, nustatydamas nukentėjusiajai M. S. priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino dėl D. V. veiksmų atsiradusių padarinių mastą – nukentėjusiajai M. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos dešinėje pusėje, dešiniame petyje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, abiejose plaštakose, krūtinės dešinėje pusėje, nugaros abiejose pusėse, pilvo kairėje pusėje ir dešinėje blauzdoje ir dešinės plaštakos I delnakaulio bazės lūžimas, dėl kurio M. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuketėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, pagrįstai atsižvelgė į M. S. pareikštame civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes, pagrindžiančias jos patirtą neturtinę žalą (t. y. jog dėl D. V. smurtinių veiksmų nukentėjusioji patyrė didelę psichinę traumą, dvasinį sukrėtimą ir nervinį stresą, atvirą pažeminimą artimųjų ir pažįstamų asmenų akyse, turėjo nepatogumų ir priverstinių rūpesčių dėl lankymosi pas specialistus nustačiusius jos patirtų sužalojimų mąstą, gydymosi įstaigose ir policijoje, be to, dėl patirtų sužalojimų sumažėjo jos darbingumo lygis ir suprastėjo gyvenimo kokybė). Ir nors apylinkės teismui abejonių dėl nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių teisingumo nekilo, tačiau nepaisant to, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog M. S. nurodyta 5 000 Eur suma, kuria ji įvertino savo patirtus dvasinius išgyvenimus ir kurią ji reikalavo priteisti iš nuteistosios, yra pernelyg didelė. Tokį savo sprendimą, žemesnės instancijos teismas motyvavo tuo, jog nėra nustatyta, kad M. S. patirti sužalojimai turėtų negrįžtamų pasekmių ir tuo, jog nuketėjusiosios elgesys jai likus su nuteistosios vyru pastarųjų namuose vartoti alkoholinių gėrimų, nelaikytinas pavyzdingu.

12. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, teisingai pritaikė įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusioji M. S. dėl nuteistosios D. V. veiksmų patyrė neturtinę žalą bei nustatė jos patirtos neturtinės žalos dydį. Ir nors, spręsdamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog nuteistoji nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai sukėlė tyčiniais veiksmais ir neįvertino nuteistosios asmenybės (nedirbanti, augina du mažamečius vaikus), tačiau, kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu buvo išlaikyta teisinga nukentėjusiosios ir nuteistosios skirtingų interesų pusiausvyra, kas leidžia teigti, jog nustatytas 700 Eur neturtinės žalos dydis neprieštarauja aukščiau aptartai kasacinės instancijos teismo formuojamai teismų praktikai dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje. Todėl, įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir yra laikomas ne per dideliu, todėl dar jį mažinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde – pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog nors nukentėjusiosios atsiliepime į nuteistosios apeliacinį skundą teigiama, kad jai priteista per maža suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau nesant nukentėjusiosios apeliacinio skundo nėra pagrindo svarstyti priteistos neturtinės žalos padidinimo klausimą.

Dėl nuketėjusiajai M. S. priteistos turtinės žalos atlyginimo

13. Apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog D. V. sutiko su nukentėjusiosios jai pareikštu civiliniu ieškiniu, nes anot nuteistosios teisminio bylos nagrinėjimo metu ji aiškiai nurodė, jog su nuketėjusiosios civilinio ieškinio reikalavimais ji nesutinka. Taip pat, apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos dydžio, neatsižvelgė, kad daugumoje nukentėjusiosios pateiktų kvitų, įrodančių medikamentų pirkimą, yra nurodyti medikamentai, kuriuos M. S. vartoja ilgą laiką ir kurie yra niekaip nesusiję su jos patirtais sužalojimais.

13.1 Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

13.2 Šioje baudžiamojoje byloje M. S. pareikštame civiliniame ieškinyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji nurodė, kad 186,13 Eur ji išleido vaistams, skirtiems jos patirtų sužalojimų gydymui, 121 Eur sumokėjo už civilinio ieškinio parengimą, bei 71,49 Eur išleido automobilio, kuriuo ji vyko į medicinos įstaigas ir policijos komisariatą, kurui. Visas nurodytas išlaidas M. S. pagrindė pateikdama receptus, išrašus iš medicininių dokumentų, medicininių dokumentų kopijas, kasos apartų kvitus, įrodančius vaistų bei kuro pirkimo faktus, automobilio, kuriuo nukentėjusioji vyko į minėtas įstaigas, registracijos liudijimo kopiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgęs į tai, jog pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tinkamai pagrįstas, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nuketėjusiajai neteisėtais nuteistosios veiksmais neabejotinai buvo padaryta turtinė žala. Tačiau nepaisant to, skundžiamu nuosprendžiu civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iš dalies, iš nukentėjusiosios nurodytos vaistams išleistos pinigų sumos, atėmus higieninių įklotų pirkimui išleistą sumą – 8,10 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas. Nors, kaip teigiama apeliaciniame skunde, priteisiant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos neatimtos išlaidos, vaistams, nesusijusiems su patirtų sužalojimų gydymu, tačiau pažymėtina, kad apeliantės nenurodo, kurių konkrečiai vaistų pirkimo išlaidos neturėtų būti atlygintos M. S.. Iš pateiktų vaistų pirkimo kvitų bei receptų daryti išvados, jog nukentėjusiosios pirkti vaistai nesusiję su jai padaryto sužalojimo gydymu – nėra pagrindo, todėl apeliacinio skundo argumentas laikytinas deklaratyviu.

13.3 Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai teigiama, kad D. V. su pareikštu ieškiniu dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo, sutiko. Šį faktą įrodo baudžiamojoje byloje esantis 2018 m. balandžio 16 d. teisiamojo posėdžio protokolas (1 t., 166 b. l.), kuriame užfiksuota, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu D. V. nurodė, kad su nukentėjusios civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka, o dėl neturtinės žalos – nesutinka. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į faktą, jog D. V. sutiko su jai pareikštu turtiniu reikalavimu, bei tinkamai įvertino nukentėjusios pateiktus, jos patirtą turinę žalą pagrindžiančius duomenis, todėl nuteistosios ir jos gynėjos skunde nurodomi argumentai, kad teismas nustatė neteisingą priteistinos turtinės žalos dydį, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistos turtinės žalos atlyginimo

14. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir juo priteisdamas iš nuteistosios žalos atlyginimą Valstybinėms ligonių kasoms nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog ne dėl nuteistosios D. V. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji buvo rasta sušalusi – nukentėjusioji įvykio naktį vartojo alkoholį, todėl būdama apsvaigusi išėjo į kiemą ir sušalo. Tačiau teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštame civiliniame ieškinyje, nurodoma, jog nuketėjusioji M. S. dėl patirtų sužalojimų buvo gydoma sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose jai buvo suteikta sveikatos priežiūros paslaugų už 768,75 Eur. Nurodytą žalą pagrindžia civilinio ieškovo pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas, kuriame nurodyta, jog be kitų sužalojimų gydymo, M. S. buvo gydoma ir nuo hipotermijos (t. y. būsenos, kuomet organizmo temperatūra nukrinta iki žemesnės nei reikia palaikyti organizmo metabolizmą ir veiklą).

14.1 Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2018 m. sausio 19 d., apie 01.00 val., po konflikto su nuteistąją D. V., nukentėjusioji M. S. atsidūrė lauke, kur be sąmonės išbuvo iki ryto ir sušalo. Ir nors byloje nebuvo vienareikšmiškai nustatyta, kokiomis aplinkybėmis, po įvykusio konflikto nukentėjusioji pateko į nuteistosios namo kiemą (t. y. išėjo pati ar buvo išstumta D. V.), teisėjų kolegijos vertinimu tarp nuteistosios neteisėtų veiksmų ir M. S. atsidūrimo lauke neabejotinai yra priežastinis ryšys. Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad D. V. prieš M. S. naudojo smurtą, po kurio nukentėjusioji atsidūrė lauke. Įvertinus šį faktą, teisėjų kolegija sprendžia, jog smurtą patiriančio asmens reakcija bėgti nuo smurtautojo žiemos metu išeinant į lauką ir tikintis pasiekti savo namus, tokioje situacijoje yra visiškai reali ir adekvati. Todėl, net jei nagrinėjamu atveju nukentėjusioji į lauką nebuvo išstumta nuteistosios, o išėjo pati, sprendžiama, kad taip elgtis ji buvo priversta, dėl D. V. smurtinių veiksnių. Tai, kad M. S. buvo priversta palikti D. V. ir jos vyro namus staiga, įrodo ir ta aplinkybė, jog kitą dieną po minėto konflikto M. S. lauke buvo rasta be viršutinių drabužių. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijai pagrįstai buvo priteistos išlaidos, susijusios su M. S. nustatytos hipotermijos gydymu.

15. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo teisingai išspręsti civilinio ieškinio dydžio klausimai, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašoma nuteistosios ir jos gynėjos apeliaciniu skundu pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios D. V. ir jos gynėjos advokatės Sigitos Černienės apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė