Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. globėjos G. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. Ž., R. Ž., Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarei I. K., išvadą teikiančiai institucijai Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą globotinio vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės I-ojo notaro biuro notarė pateikė raštą, kad ji neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, prašė bylą nagrinėti notarei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Dėl praleisto termino atnaujinimo.

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Trijų mėnesių terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2020 m. d. mirė pareiškėjos mama D. V., su kuria S. V. buvo sudaręs santuoką. Plungės apylinkės teismo 2019 m. spalio 18 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-1926-/2019 S. V. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tarp jų ir paveldėjimo teisinių santykių srityje, jo globėja buvo paskirta D. V.. 2021 m. balandžio 30 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1167-/2021, pareiškėja G. V. paskirta S. V. globėja ir turto administratore. Po palikėjos mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo S. V. į notarų biurą nesikreipė, nes negalėjo savo teisių įgyvendinti savarankiškai. Palikėja D. V. testamento nebuvo sudariusi, tai patvirtina Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės I. K. 2021-11-30 raštas Nr. S-103. D. V. palikimą priėmė R. Ž., tačiau jam paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas nebuvo. Po D. V. mirties neveiksnaus tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse S. V. globėja ir turto administratore pareiškėja buvo paskirta 2021 m. balandžio 30 d., t. y. jau praėjus įstatymu nustatytam 3 (trijų) mėnesių terminui palikimui priimti. Pareiškėja paaiškino, kad dėl teisinių žinių stokos ji nežinojo, kad turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, tačiau 2021 m. lapkričio 11 d. gavusi Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarės I. K. raštą Nr. S-92, kuriame nurodyta, kad ji, kaip neveiksnaus asmens globėja turi imtis veiksmų dėl palikimo po D. V. mirties, priėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-295/2011).

Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad S. V. terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes jis dėl savo sveikatos būklės negalėjo įgyvendinti savo teisės paveldėti. Pareiškėja pripažino, kad jai trūko teisinių žinių ir ji nežinojo, kad ji turi pareigą kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Teismo sprendimu paskirta S. V. globėja, sužinojusi apie savo pareigą, nedelsdama atliko aktyvius veiksmus kreipdamasi į teismą su pareiškimu į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėja elgėsi sąžiningai, rūpestingai ir atliko visus būtinus veiksmus savo neveiksnaus globotinio teisės į palikimą įgyvendinimui.

Teismo nustatyti duomenys yra pakankami išvadai, kad atnaujinus S. V. vardu terminą palikimui priimti, nebus pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Suinteresuoti asmenys ir išvadą teikianti institucija neprieštarauja, kad pareiškėjos globotiniui būtų atnaujintas terminas priimti palikimą. Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdami į notarą pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios gyvenimiškos aplinkybės galėjo lemti tai, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo globotinio teisių per įstatyme nustatytą terminą. Teismas netikėti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo, kadangi byloje nėra priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Nustačius šias aplinkybes, įstatyme numatytas terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Atnaujinus terminą bus apgintos neveiksnaus asmens teisės priimti palikimą.

Dėl teismo leidimo išdavimo.

CK 3.244 straipsnio 2 dalis numato, kad globėjams yra reikalingas išankstinis teismo leidimas sudaryti globotinio vardu sandorius, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Kadangi palikimo priėmimas, priklausomai nuo jo būdo, gali sąlygoti globotinio turto sumažėjimą, pagal minėtą teisinį reglamentavimą tokio sandorio sudarymui neveiksnaus asmens vardu reikalingas išankstinis teismo leidimas.

Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis neveiksnaus asmens interesų. Neveiksnus asmuo negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, todėl teismo leidimas yra papildoma tokio asmens turtinių interesų apsaugos garantija, kad neveiksniam asmeniui priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik jo interesais.

Remdamasis pareiškėjos pateiktais įrodymais teismas daro išvadą, kad leidimo priimti palikimą neveiksnaus globotinio S. V. vardu išdavimas atitinka jo interesus. Palikimas bus priimtas, užtikrinant neveiksnaus asmens paveldėjimo teisę į turtą, likusį po sutuoktinės mirties, ir įgyvendinant įstatyminio atstovo teises, tvarkant neveiksnaus paveldėjimo teisinių santykių srityje globotinio reikalus.

CK 5.52 straipsnyje numatyta, jog įpėdinis, padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, tuo tarpu kreipęsis dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 str.) – tik paveldėtu turtu. Bylos duomenimis mirusioji D. V. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturėjo. Byloje nepateikta duomenų apie kitą po D. V. mirties likusį turtą, pinigines lėšas, kreditorinius įsiskolinimus, todėl siekiant užtikrinti neveiksnaus asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugą, yra pagrindas nustatyti, jog palikimą S. V. vardu pareiškėja privalo priimti tik pagal apyrašą, sudarytą CK 5.53 straipsnio nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2020, mirties, nustatant, kad šio termino pradžia yra nutarties įsiteisėjimo diena.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnaus paveldėjimo teisinių santykių srityje globotinio S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą pagal turto apyrašą, atsiradusį po palikėjos, jo sutuoktinės D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2020, mirties.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.