Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 3 d. sprendimo atnaujintoje civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. P. ir T. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo - uždaroji akcinė bendrovė "Salmeda".

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atnaujinus procesą, pareiškėjai J. P. ir T. P. pateikė naują 2020 m. gruodžio 15 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašė teismo ją patvirtinti. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 dalyje „Kreditoriniai įsipareigojimai“ aptarė pareiškėjo T. P. asmeninio kreditorinio įsipareigojimo suinteresuotam asmeniui UAB "Salmeda" vykdymą po santuokos nutraukimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Apeliantė (pareiškėja) J. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimu ir prašė jį panaikinti, priimti naują sprendimą – patvirtinti pareiškėjų 2020 m. gruodžio 15 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Byloje nebuvo ginčo dėl T. P. prievolės kreditorei UAB „Salmeda“ pobūdžio. Kreditorė nereiškė reikalavimo prievolę pagal 2018 m. sausio 31 d. T. P. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl vaizdo gastroskopo EG-2990K įsigijimo pripažinti solidariąja prievole. Taip pat tarp pačių pareiškėjų nekilo ginčo, kad prievolė kreditorei yra asmeninė pareiškėjo T. P. prievolė. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva nusprendė prievolę pagal 2018 m. sausio 31 d. T. P. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl vaizdo gastroskopo įgijimo pripažinti solidariąja J. P. ir T. P. prievole.

9.2. Teismas nepagrįstai savo iniciatyva šalių prievolę modifikavo iš asmeninės į solidariąją, kadangi vaizdo gastroskopas yra medicinoje naudojama diagnostinė įranga, todėl pareiškėjo sudaryta vaizdo gastroskopo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pirmosios instancijos teismas nustatė prievolę esant solidaria, neturi jokių požymių sandoriui, kuris priskirtinas būtinam išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Būtent dėl pirkimo-pardavimo sutarties objekto specifikos ir jo paskirties neatsitiktinai kreditorius nei dėl skolos priteisimo, nei šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl prievolės pripažinimo solidariąja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-4160-804/2019 pareiškėjų J. P. ir T. P. santuoka nutraukta bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nebuvo aptartas prievolių kreditorei UAB "Salmeda" vykdomo klausimas, o kreditorė UAB "Salmeda" apskritai nebuvo įtraukta į santuokos nutraukimo teisme procesą.. Kreditorė UAB „Salmeda“ 2020 m. spalio 28 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje, nurodydama, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė kreditorės teisę dalyvauti procese ir apginti savo teises. Teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi atnaujino procesą ir į bylą suinteresuotu asmeniu įtraukė kreditorę UAB „Salmeda“.

14. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų santuoka buvo sudaryta 1996 m. rugsėjo 13 d Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje. 2018 m. sausio 31 d.T. P. su kreditore UAB „Salmeda“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. S2018-009 dėl vaizdo gastroskopo EG-2990K pirkimo pardavimo, kurio kaina 11 676,50 Eur. Vadovaujantis minėta pirkimo-pardavimo sutartimi, pirkėjas T. P. už įsigytas prekes privalėjo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros 2018 m. vasario 6 d. išrašymo dienos, tačiau iki nurodytos datos skolininkas apmokėjo tik dalį sumos ir liko skolingas kreditorei 3 776,50 Eur.

15. T. P. tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, UAB „Salmeda“ kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. birželio 30 d. civilinėje byloje Nr. eL2-6874-231/2020 priėmė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininko T. P. nutarė išieškoti 3 776,50 Eur skolos, 139,08 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 915,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 122,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos UAB „Salmeda“ naudai. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. liepos 28 d., o kreditorius įsiteisėjusį teismo įsakymą pateikė priverstiniam skolos išieškojimui antstoliui D. J., kuris vykdymo procese 2020 m. spalio 15 d. informavo išieškotoją, kad skolininkas T. P. nutraukė santuoką ir visą santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą po santuokos nutraukimo paliko sutuoktinei.

16. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Salmeda“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjų prašymą patvirtinti jų po proceso atnaujinimo pakoreguotą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuriame prieštaravo pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygoms, būtent Sutarties 2.4 punktui, kuriame buvę sutuoktiniai susitarė dėl J. P. sumokamos T. P. kompensacijos dydžio (7 965,00 Eur) bei Sutartyje nurodytai dalinamo turto vertei.

17. Teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjus pateikti teismui tvirtinti naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens UAB „Salmeda“ pateiktas pastabas dėl pareiškėjų pateiktos sutarties nutraukti santuoką bendru sutikimu. Pareiškėjai teismui pateikė 2020 m. gruodžio 15 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis), kurią papildė atskira dalimi „Kreditoriniai įsipareigojimai“, aptardami pareiškėjo T. P. asmeninio kreditorinio įsipareigojimo vykdymą, o tiksliau: <..3.3. T. P. turi asmeninį kreditorinį įsipareigojimą UAB „Salmeda“ už įsigytas prekes pagal 2018-02-06 PVM sąskaitą faktūrą SAL (duomenys neskelbtini), kuri po santuokos nutraukimą vykdys kreditoriui asmeniškai..>. Tačiau teismas sprendė, kad ši Sutartis neatitiko suinteresuoto asmens kreditorinio reikalavimo pobūdžio, todėl 2021 m. sausio 11 d. nutartimi pakartotinai įpareigojo pareiškėjus pateikti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsižvelgiant į suinteresuoto asmens UAB „Salmeda“ nurodytas aplinkybes. Pareiškėjai 2021 m. sausio 28 d. prašymu prašė patvirtinti jų 2020 m. gruodžio 15 d. pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų (J. P. ir T. P.) prašymą tvirtinti jų pateiktą 2020 m. gruodžio 15 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir pačią Sutartį, sprendė, jog pareiškėjams nepateikus teismui duomenų ir įrodymų, kad prievolė kreditorei UAB „Salmeda“ yra asmeninė T. P. prievolė, darė išvadą, jog yra pagrindas pakeisti 2019 m. balandžio 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą ir prievolę pagal 2018 m. sausio 31 d. T. P. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl vaizdo gastroskopo 11 676,50 Eur vertės įsigijimo, ir pripažinti solidariąja J. P. ir T. P. prievole.

19. Apeliaciniame skunde pareiškėja J. P., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimu, nurodo, jog teismas nepagrįstai ex officio modifikavo prievolę kreditorei iš asmeninės T. P. prievolės į solidariąją pareiškėjų J. P. ir T. P. prievolę, nors tokio reikalavimo nėra reiškęs net pats kreditorius, nei tarp pačių buvusių sutuoktinių, nei tarp jų (vieno iš jų) bei kreditorės apskritai nebuvo ginčo dėl pačios prievolės kreditorei UAB "Salmeda" pobūdžio, dydžio ir kitų aspektų. Su tokiu pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka.

20. Teismas pažymi, kad santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu gali būti nutraukta tik abiejų šalių valia, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių padarinių, todėl kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti abiejų sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atitinkančią CK 3.53 straipsnyje nurodytus reikalavimus (CK 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 539 straipsnio 2 dalis). Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

21. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys).

22. Plenarinė sesija taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, kreditorius privalo įrodyti, kad šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, o teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

23. Nagrinėjamu atveju prašymą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje kreditorė UAB „Salmeda“ grindė tik tuo, kad ji nebuvo įtraukta į santuokos nutraukimo procesą bei sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kad Sutartyje nebuvo aptartas prievolių jai vykdymo klausimas, tačiau pažymėtina, kad nei prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei 2021 m. sausio 7 d. atsiliepime į pareiškėjų naujai pateiktą prašymą patvirtinti 2020 m. gruodžio 15 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje jau aptartas prievolių šiai kreditorei vykdymo po santuokos nutraukimo klausimas, nei jokiuose kituose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose kreditorė UAB "Salmeda" apskritai nekėlė klausimo dėl buvusių sutuoktinių (pareiškėjų) prievolės jai pobūdžio, neprašė prievolę pagal aukščiau minėtą pirkimo - pardavimo sutartį laikyti solidaria abiejų sutuoktinių prievole, neįrodinėjo prievolės solidarumo, neteikė jokių prieštaravimų sutuoktinių susitarimui laikyti šią prievolę asmenine vieno iš buvusių sutuoktinių - T. P. - prievole. Šiuo atveju nesutikimą ir nepritarimą Sutarčiai kreditorė grindė kitais argumentais ir aspektais, visiškai nesusijusiais su pačios prievolės kreditorei pobūdžiu, o būtent – teigė, kad kreditorės teises pažeidžia kitos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostatos, buvusių sutuoktinių susitarimas dėl sutuoktinės mokėtinos kompensacijos kitam sutuoktiniui už jai tenkančią didesnę turto dalį dydžio, jos išmokėjimo termino nenustatymo (Sutarties 2.4 punktas), dėl nustatytos dalintino turto vertės, taip pat susitarimo beveik visą turtą perleisti vienam iš sutuoktinių . Taigi, kreditorė, atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje, kvestionavo sutuoktinių susitarimą ne dėl prievolių jai vykdymo po santuokos nutraukimo (Sutarties 3 punktą), tačiau kvestionavo susitarimą dėl mokėtinos kompensacijos vienam iš sutuoktiniui dydžio ir dalintino turto vertės nustatymo, t. y. Sutarties 2.4 punktą, kuriame aptariamos kitos santuokos nutraukimo pasekmės, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju, aplinkybes turėjo vertinti būtent šių argumentų kontekste, o ne spręsti klausimą dėl prievolės kreditorei UAB "Salmeda" pobūdžio, kai tokio klausimo ir ginčo nekelia nei patys pareiškėjai, nei pati kreditorė, t. y. nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų.

24. Šiuo atveju nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjams nepateikus įrodymų, jog šią prekę (vaizdo gastroskopą) T. P. įsigijo asmeniškai, t. y., kad prievolė yra asmeninė T. P. prievolė, prievolė laikytina solidaria abiejų sutuoktinių prievole. Kasacinis teismas minėtame plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, taip pat yra pažymėjęs, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Taigi, nagrinėjamu atveju kreditorės UAB „Salmeda“ ir T. P. 2018 m. sausio 31 d. sutartis dėl vaizdo gastroskopo įsigijimo galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju kreditorė, siekdama, kad prievolė jai būtų pripažinta solidaria ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis).

25. Šiuo aspektu itin svarbu pažymėti, kad kreditorė UAB „Salmeda“, kreipdamasi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo 2018 m. sausio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu civilinėje byloje Nr. eL2-6874-231/2020, skolininku nurodė tik vieną iš buvusių sutuoktinių – T. P., t. y. nuo pat sandorio sudarymo pradžios ir jo vykdymo / netinkamo vykdymo metu atsakingu pagal šią prievolę laikė tik vieną iš sutuoktinių T. P., tuo tapru įvykdyti prievolę jo sutuoktinės neprašė, į teismo įsakymo tvarka inicijuotą procesą jos įtraukusi nebuvo Be to, įsiteisėjus teismo įsakymui, kreditorė UAB "Salmeda" jį pateikė priverstinai vykdyti antstoliui, išieškojimas pagal įsakymą yra vykdomas išimtinai iš teismo procese skolininku įtraukto T. P., t. y. vienintelis skolininkas vykdomojoje byloje yra T. P.. Kaip ne kartą pažymėta teismų praktikoje, prasidėjus vykdymo procesui pagal įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą jame nurodyti prievolės subjektai ir (ar) prievolės rūšis negali būti keičiami (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014; 2015 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad kreditorė taip pat nesikreipė ir dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal šiuo metu priverstinai vykdomą teismo įsakymą (tam, kad skolininku jame būtų nurodomi abu buvę sutuoktiniai). Kaip minėta aukščiau, po proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo kreditorė nekėlė klausimo ir neprašė prievolę jai laikyti ne asmenine T. P. prievole, o solidaria abiejų buvusių sutuoktinių prievole.

26. Aptartų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nesant nei pačių pareiškėjų (buvusių sutuoktinių) tarpusavio ginčo, nei pareiškėjų ir kreditorės UAB „Salmeda“ ginčo bei kreditorės prieštaravimų dėl prievolės jai pobūdžio bei dėl buvusių sutuoktinių susitarimo, kuriuo jie aptarė tolesnio prievolės šiai kreditoriai vykdymo klausimus be to, nesant pagrindo ginti nei nepilnamečių vaikų, nei silpnesnio sutuoktinio interesų ar pan., neturėjo pagrindo ex officio (liet. savo iniciatyva) spręsti dėl prievolės kreditorei pobūdžio, jį iš esmės pakeisti kitaip, nei ją vertino pačios prievolės šalys, o turėjo vertinti tik tuos kreditorės išsakytus argumentus, dėl kurių, kreditorės nuomone, buvusių sutuoktinių susitarimas, dalyje dėl kompensacijos dydžio, laikytinas pažeidžiančiu kreditorės teises.

27. Kas liečia pastaruosius kreditorės nesutikimo su Sutartimi argumentus (dėl dalintino turto/ kompensacijos vertės), pirmosios instancijos teismas šioje dalyje kreditorės argumentus vertino bei juos pripažino nepagrįstais, pažymėjęs, kad sutuoktiniai turi teisę susitarti dėl išmokamos kompensacijos dydžio ir turto vertės, ir sprendė, kad šioje dalyje nėra pagrindo keisti sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Šiuo aspektu kreditorė UAB "Salmeda" teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimo neskundė, t. y. sutiko su tokia teismo pozicija. Taip pat ir atsiliepimo į pareiškėjų apeliacinį skundą dėl 2021 m. vasario 3 d. sprendimo nepateikė.

28. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas apeliantės apeliaciniame skunde aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčo išsprendimui aktualias teisės normas bei suformuotą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimą, kiek tai susiję su buvusių sutuoktinių prievolių kreditoriams joje aptarimu, dėl ko nepagrįstai savo iniciatyva sprendė dėl prievolės pobūdžio, ją pakeitė ir pan.

29. Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pareiškėjos apeliacinį skundą tenkintini, pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pirminį Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti (dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties) ir patvirtinti pakoreguotą pareiškėjų 2020 m. gruodžio 15 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 371 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 371 straipsnio 1 dalies 2 - 3 punktu teismas

nusprendžia:

Apeliantės (pareiškėjos) J. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. vasario 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties ir patvirtinti tokią pareiškėjų 2020 m. gruodžio 15 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių:

1.1. Šia Sutartimi šalys susitaria bendru susitarimu nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir susitaria dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

2. Sutuoktinių turtas ir turto, įgyto santuokoje, pasidalijimas

2.1. Santuokos nutraukimo metu Šalių vardais registruota turtą sudaro:

2.1.1. 0,0941 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2730 Eur, registruotas J. P. ir T. P. vardais, įgytas 2002-06-27 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini);

2.1.2. Pastatas - Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 10900 EUR, pastatas - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1500 EUR, kiti inžinieriniai statiniai - Kiemo statiniai (šulinys, tanko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 100 EUR, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti J. P. ir T. P. vardais, įgyti 2002- 06-27 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini);

2.1.3. 1/2 dalis 2,3900 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 850 Eur, atitinkamai 1/2 dalies vidutinė rinkos vertė yra 425 EUR, registruota J. P. vardu, įgytas 2012-05-04 Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini);

2.1.4. 1/2 dalis 0,7100 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1200 Eur, atitinkamai 1/2 dalies vidutinė rinkos vertė yra 600 EUR, registruota J. P. vardu, įgytas 2012-05-04 Dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini);

2.1.5. 0,2644 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė yra 700 Eur, registruotas J. P. vardu, įgytas 2006-09-07 Apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini);

2.1.6. Transporto priemonė, automobilis RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2000-01-11, VTN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 700 EUR, įgytas ir įregistruotas J. P. vardu 2012-05-26;

2.1.7. Transporto priemonė, automobilis OPEL ASCONA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2001-03-30, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 100 EUR, įgytas ir įregistruotas T. P. vardu 2014-10-01;

2.1.8. Valdymo teisė į Transporto priemonę, automobilį CITROEN C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2006-02-28, VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruota T. P. vardu 2015-12-18.

2.2. Sutarties 2.1.3., 2.1.4. ir 2.1.5. punktuose įvardintas nekilnojamasis turtas yra asmeninė J. P. nuosavybė vadovaujantis CK 3.89 str. ir nedalintinas santuokos nutraukimo metu.

2.3. Santuokos metu įgytas turtas tarp Šalių dalinamas sekančiai:

2.3.1. J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise tenka šis santuokoje įgytas turtas:

2.3.1.1. 0,0941 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 2730 Eur;

2.3.1.2. Pastatas - Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 10900 EUR, pastatas - tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1500 EUR, kiti inžinieriniai statiniai - Kiemo statiniai (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė 100 EUR, esantys (duomenys neskelbtini);

2.3.1.3. Transporto priemonė, automobilis RENAULT MEGANE SCENIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2000-01-11, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 700 EUR.

2.3.2. T. P., a. k, (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise tenka šis santuokoje įgytas turtas:

2.3.2.1. Transporto priemonė, automobilis OPEL ASCONA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2001-03-30, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 100 EUR;

2.3.2.2. Valdymo teisė į Transporto priemonę, automobilį CITROEN C4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2006-02-28, VIN kodas (duomenys neskelbtini).

2.4. Šalių sutarimu J. P. sumoka 7965 EUR dydžio kompensaciją T. P. už J. P. tenkančią didesnę turto vertę.

2.5. Šalys pareiškia, jog visas neregistruotinas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigytas turtas tarp šalių yra pasidalintas iki šios sutarties pasirašymo arba yra asmeninio naudojimo ir todėl tarp šalių nedalintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.120 straipsnis). Šalys pareiškia, jog jokių pretenzijų viena kilai dėl šiame punkte nurodyto turto neturi ir ateityje neturės.

2.6. Šalys susitaria, jog banko sąskaitose ir/arba ne banko sąskaitose esančios piniginės lėšos po santuokos nutraukimo lieka tos šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaitą, išduota banko kortelė ir/arba kuri faktiškai valdo ne banko sąskaitose esančias pinigines lėšas.

3.1. Šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi.

3.2. T. P. turi asmeninį kreditorinį įsipareigojimą UAB „Salmeda“ už įsigytas prekes pagal 2018-02-06 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), kurį po santuokos nutraukimo vykdys kreditoriui asmeniškai.

4.1. Šalys patvirtina, kad nutraukus santuoką, išlaikymas nė vienam iš buvusių sutuoktinių nebus reikalaujamas, nes abu yra jauno amžiaus, darbingi, galintys save išlaikyti.

5. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, išlaikymas ir bendravimo tvarka

5.1. Šalys sutaria, kad nepilnamečio sūnaus M. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. P..

5.2. Šalys susitaria, kad T. P. nepilnamečiui vaikui M. P. išlaikymą teiks periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 200 EUR iki sūnaus pilnametystės.

5.3. Šalys bendru sutarimu sutaria dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo vaikų auklėjime.?

6.1. Po santuokos nutraukimo pareiškėjai palieka turimas pavardes - „P.“, „P.“.

7.1. Ši Sutartis įsigalioja įsiteisėjus teismo sprendimui, patvirtinančiam šią Sutartį.

7.2.1. šia Sutartimi pasidalino visą santuokoje įgytą ir/arba bendrąja jungtine Šalių nuosavybe esantį turtą, taip pat susitaria, kad po šios Sutarties pasirašymo momento Šalių bet kaip ir bet koks įgytas turtas bus laikomas asmenine kiekvienos iš Šalių nuosavybe;

7.2.2. Šalys neturi viena kitai jokių kitų tiek turtinių, tiek neturtinių pretenzijų (tame tarpe ir bet kokiam turtui);

7.2.3. Šalys patvirtina, kad visos prievolės, teisės ir pareigos (neaptartos šioje Sutartyje), kurios kada nors buvo atsiradusios tarp šalių, yra teisėtai, įstatymų nustatytais pagrindais pasibaigusios/įvykdytos;

7.2.4. Šalys patvirtina, kad kiekviena iš Šalių neprivalo kitos Šalies naudai atlikti jokių veiksmų, neaptartų Sutartyje (perduoti turto, atlikti darbus, sumokėti pinigus ir kt.) arba susilaikyti nuo kokių nors veiksmų, o bet kuri Šalis neturi teisės reikalauti, kad kita Šalis ką nors įvykdytų tos Šalies naudai.

7.3. Sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, kurių po vieną atiduodama Sutarties Šaliai, o vienas egzempliorius perduodamas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams patvirtinti.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.