Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-10-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-496-549/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-04
Bylos Nr.
II-496-549/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00476-2022-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Ingrida Krušienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. M.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-496-549/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00476-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.;21.10.1.; 21.10.3.;21.10.4. (S)
Registro objektas ROIK: 22171762507KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. spalio 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. M. (toliau ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Sendvario sen., Klaipėdos r. sav., el. paštas (duomenys neskelbtini)@yahoo.com, turinčio aukštąjį išsilavinimą, vykdančio individualią veiklą – dirbančio „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėju, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2022-07-25 nutarimo Nr. 30-ANR_N-9907-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2022-06-20 surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2022-06-20, 12 val. 05 min. Kretingos g. 95, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę – „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pėsčiųjų perėjoje paženklintoje kelio ženklu „Pėsčiųjų perėja“ (Kelių eismo taisyklių I priedas, ženklas Nr. 533) lenkė, prie pėsčiųjų perėjos sustojusias praleisti pėsčiojo, kitas transporto priemones, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kai tai daryti yra draudžiama, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 140.4 punktą.

Administraciniu nurodymu A. M. pasiūlyta iki 2022-07-05 sumokėti 85 Eur baudą ir skiriamas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams.

Institucija viešame posėdyje žodinio proceso tvarka, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., pripažinus A. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, bei nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, 2022-07-25 nutarimu už administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį padarymą paskyrė170,00 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. M. skundu prašo panaikinti Institucijos 2022-07-25 nutarimo dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonė: teisė vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams arba ją pakeisti sumažinant administracinio poveikio priemones taikymo terminą.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas su padarytu administraciniu nusižengimu ir jo kvalifikavimu sutinka ir jo neginčija – pripažino, kad padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Bylą dėl administracinio nusižengimo nagrinėjančiai Institucijai pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad padarytas kelių eismo pažeidimas yra sąlygotas jo netinkamu faktinių įvykio aplinkybių vertinimu, t. y. dėl suklydimo, kad jo veiksmuose nėra subjektyvaus kaltės požymio tyčios, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemonės, neteks darbo ir vienintelių pajamų šaltinio, todėl prašė administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti arba sumažinti jos terminą. Priešingai, nei nurodyta ir konstatuota nutarime, jo neteisėtais veiksmais nebuvo sukelta avarinė situacija, nes nebuvo faktinių aplinkybių kilti eismo įvykiui, kadangi mokomojo automobilio sustojimo priežastis negalėjo būti sąlygota praleisti pėsčiuosius, nes prie važiuojamosios dalies krašto pėsčiųjų nebuvo, besiartinančių pėsčiųjų ar kitų eismo dalyvių, norinčių kirsti važiuojamąją kelio dalį taip pat nesimatė, iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių ar kitų kliūčių nebuvo, dėl ko jo veikla nesukėlė sunkių pasekmių, reali turtinė žala nebuvo padaryta. Tačiau nuobaudą skyrusi Institucija nepasinaudojo ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta galimybe ir neatsižvelgė į jo prašymą neskirti administracinio poveikio priemonės. Pateikdama informaciją apie jo padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus Institucija pasirinkusi neproporcingai ilgą 10 metų laikotarpį ir galimai siekdama neigiamai jį charakterizuoti nurodo, kad per šį laikotarpį už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis yra baustas 8 kartus ir iš jų 5 kartus už greičio viršijimą, dėl ko daro neteisingą išvadą, kad „išvadų dėl saugaus vairavimo nėra padaręs ir nėra linkęs pasitaisyti“. Tačiau pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis per pastaruosius 5 metus už greičio viršijimą jis yra baustas du kartus, o nuo 2018 m. liepos mėnesio tokio pobūdžio KET pažeidimų nėra padaręs, kas įrodo, kad paskirtos nuobaudos ir jų neigiamos pasekmės pasiekė tikslą ir turėjo jam teigiamą auklėjamąjį poveikį. Kiti fiksuoti KET pažeidimai yra mažareikšmiai. Pažymi ir tai, kad nuo 2019-04-01, kai pradėjo teikti pavėžėjo paslaugas per (duomenys neskelbtini) platformą, yra fiksuotas tik vienas KET pažeidimas 1 priedo draudžiamojo kelio ženklo Nr. 303 „motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas'“ galiojimo zonoje tik namo gyventojams, kai teikdamas pavėžėjo paslaugas pagal iškvietimą laukė kliento. Daugiau šiuo metu galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi, o per daugiau nei 28 metų vairavimo laikotarpį, nėra padaręs analogiškų KET pažeidimų, už kurį taikoma administracinė atsakomybė pagal skundžiamą nutarimą. Pažymi, kad pagrindinė jo veikla ir vienintelis pajamų šaltinis yra individualios veiklos, teikiant pavėžėjo paslaugas, pajamos, kurios pagrindinė ir būtina vykdymo sąlyga asmeniui yra teisės vairuoti transporto priemonę turėjimas. Šias paslaugas teikia nuo 2019-04-01, todėl administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas) paskyrimas 3 mėnesių laikotarpiui sukels ypač neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimai. Pavėžėjo paslaugas teikia per „(duomenys neskelbtini)“ platformą ir pagal sutartį su atvykstančio turizmo paslaugas teikiančia bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“. Netekęs teisės vairuoti, neteks darbo ir vienintelių pajamų, kurios yra gyvybiškai būtinos jų mažas pajamas uždirbančios šeimos pragyvenimui ir turimų finansinių įsipareigojimų bankui pagal gyvenamojo būsto paskolos sutartį vykdymui, šiuo ypač sunkiu ekonominiu laikotarpiu, kai dėl infliacijos ir energetinių išteklių kainų šuolio, minimalių poreikių patenkinimo kaštai reikšmingai padidėjo. Jo žmona V. M. dirba įmonėje, kuri teikia įvažiuojamojo turizmo paslaugas Lietuvoje. Įvažiuojamasis turizmas dėl karo grėsmės šiuo metu yra labai sumažėjęs, įmonėje, kurioje ji dirba, vien per pastaruosius tris mėnesius buvo atšaukta daugiau nei pusę visų suplanuotų turų ir tai turi ir turės didelės įtakos jų šeimos biudžetui. Jo sūnus studijuoja antrame Kauno technologijos universiteto kurse ir jam taip pat reikalingas išlaikymas ir finansinė parama, kurios, netekęs darbo, negalės suteikti, o sūnus, netekęs išlaikymo, galimai bus priverstas stabdyti studijas. Netekus teisės vairuoti transporto priemonės, praras galimybę ir tinkamai pasirūpinti savo garbaus amžiaus mama (mamai 86 metų, jis yra vienintelis vaikas). Mama viena gyvena kitame mieste, sunkiai vaikšto ir negali savimi savarankiškai pasirūpinti. Pareiškėjas pažymi, kad savo elgesį vertina kritiškai, su padarytu pažeidimu iš karto sutiko, savo kaltės neginčijo ir suvokė, kad pasielgė labai neatsakingai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į jo kaltės formą bei į dabartinę ekonominę situaciją ir jo padėtį, nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė, jo vertinimu, yra neproporcinga, per griežta, labai įtakojanti ne tik jo, bet kitų, jam artimų žmonių, gyvenimą. Jam, nedideles pajamas gaunančiam asmeniui, įstatymo numatytos baudos, kuri sudaro beveik ketvirtadalį jo gaunamų mėnesinių pajamų, paskyrimas, pilnai atitiks ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog su A. M. skundu nesutinka. Pažymima, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog A. M. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir A. M. skyrė minimalaus dydžio piniginę administracinę nuobaudą ir paskyrė mažiausią galimą administracinio poveikio priemonės trukmę. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tačiau Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Prašo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje A. M. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir pakeisti nutarimą. Paaiškino, kad jis važiavo trečias eilėje – priešais jį važiavo du automobiliai: mokomasis ir „Skoda“, kaip suprato policijos automobilis. Šie automobiliai sustojo, tačiau jis nesuprato, kad mokomasis automobilis sustojo prieš perėją, nes perėją žyminčio kelio ženklo taip pat nepastebėjo. Manė, kad jis tiesiog užgeso arba jam liepė sustoti instruktorius, kadangi automobilis visą kelią – apie du kilometrus – važiavo 40-45 km/h greičiu, o aplinkui pėsčiųjų nebuvo. Kad automobiliai sustojo prieš perėją, suprato tik kai persirikiavo į priešpriešinio eismo juostą, būdamas lygiagrečiai antrajam automobiliui. Kad nesudarytų avarinės situacijos, esant tuščiai perėjai, sąmoningai, nedideliu greičiu, užbaigė manevrą, aplenkdamas priekyje važiavusius automobilius. Kaltę pripažįsta, tik prašo sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, nes, nors jo žmona vairuoja, tačiau jo darbinei veiklai vykdyti būtina teisė vairuoti transporto priemones, todėl netekęs šios teisės, netektų darbo ir pajamų. Jo žmona šiuo metu taip pat yra netekus pajamų, nes dėl karo nutrūko jos vykdoma veikla. Todėl šeima netektų pagrindinio pragyvenimo šaltinio, negalėtų vykdyti turimų finansinių įsipareigojimų. Taip pat jis negalės pasirūpinti kitame mieste gyvenančia sergančia garbingo amžiaus mama, kurią lanko kiekvieną savaitę.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimu Institucija prašė skundą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinti.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. A. M. už jo padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas.

Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – A. M. prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir neskirti šios administracinio poveikio priemonės arba nustatyti jam trumpesnį jos terminą, t. y. vietoj 3 mėnesių taikant šios teisės atėmimą 1 mėnesiui, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis). Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino sutrumpinimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Taikant A. M. administracinė nuobauda buvo įvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Institucija, skirdama nuobauda, įvertino ir pareiškėjo pateiktą rašytinį prašymą, kuriame jis prašė netaikyti administracinio poveikio priemonės, tačiau šio prašymo netenkino. Iš administracinių nusižengimų registro išrašų matyti, kad A. M. už analogiškus ar šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, o nuobaudas, paskirtas už nedidelius šių taisyklių pažeidimus, yra įvykdęs. Administracinio nusižengimo padarymo metu pareiškėjas turėjo tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 34-36). Todėl A. M. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, nuolat nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, turinčiu neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ignoruojančiu eismo saugumo reikalavimus. A. M. dirba, jo darbinė veikla tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, todėl netekęs šios teisės, negalės pakankamai ilgą laiką vykdyti savo darbinės veiklos bei gauti pajamų, kurios yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis (b. l. 10-14), nes jo sutuoktinės V. M. gaunamos pajamos nėra didelės ir siekia minimalią mėnesinė algą (b. l. 15). Pareiškėjo sūnus A. M. nuolatine (dienine) forma studijuoja KTU informatikos fakultete antrame kurse, taigi gauti pakankamas pajamas visiškam išsilaikymui neturi galimybių. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo darbinių pajamų netekimas sukeltų reikšmingas neigiamas finansines pasekmes šeimai. Be to, nepaneigta ir tai, kad pareiškėjas, netekęs teisės vairuoti, nebegalėtų pasirūpinti savo garbingo amžiaus, sveikatos problemų turinčia motina, kuri gyvena kitame mieste. Atsižvelgtina ir į tai, kad dėl padaryto nusižengimo eismo įvykis nekilo, žala nebuvo padaryta, turtinių, nei neturtinio pobūdžio pasekmių nesukelta. Ir nors pareiškėjo elgesys yra nepateisinamas, nes eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį ir tuo atveju, jeigu joje nėra įžengusių ar ketinančių įžengti pėsčiųjų, o jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų (Kelių eismo taisyklių 9, 30, 31 punktai), tačiau nepaneigta, kad nusižengimas buvo padarytas dėl neapdairumo, neteisingai įvertinus susidariusią situaciją, nes pareiškėjas manė, jog prieš jį važiavęs mokomasis automobilis sustojo dėl kitų priežasčių, o ne dėl pėsčiųjų perėjos, nes jis pats jos nepastebėjo.

Nors pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusiam asmeniui darbinių funkcijų atlikimui yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemonės, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-146-417/2022). Šiuo atveju įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą (žala nebuvo padaryta, pasekmių nesukelta), jo padarymo aplinkybes, į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas labiau atsitiktinio pobūdžio, pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, jog netgi minimalaus termino sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas būtų neteisingas ir neproporcingas, nes A. M. realiai suvokia savo elgesio neigiamas pasekmes, tokį savo elgesį vertina kritiškai, o tai turės teigiamos įtakos jo elgesiui ateityje. Tačiau A. M. padarė gana šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą, o skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekme, todėl tai sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ANK 22 straipsnyje, pasiekti A. M. privalo būti taikoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – tačiau jos taikymo terminą galima nustatyti trumpesnį, negu sankcijoje numatytas minimalus terminas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Institucijos nutarimas atitinkamai keičiamas – A. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėnesiams terminas sutrumpinamas iki 1 mėnesio.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas neprivalo pasisakyti dėl visų skundo argumentų, todėl teismas įvertinęs visus skundo argumentus konstatuoja, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam skundo išnagrinėjimui neturi ir dėl jų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022-07-25 nutarimą Nr. 30-ANR­ N-9907-2022 ir A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė