- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-17
- Bylos Nr.
- e2A-781-614/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10458-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- L. M., T. M.
- Ieškovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“
- Kategorijos
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų L. M. ir T. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovams T. M. ir L. M. dėl įsiskolinimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ prašė priteisti iš atsakovų T. M. ir L. M. solidariai 262,52 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis 2012-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1948 buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovai T. M. ir L. M. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriems butas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Ieškovas suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovai nuosavybės teise turi butą ir jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota, kuo didesnio ploto butas, tuo didesnė buto savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovas nurodė, kad atsakovai neatsiskaitė už namo bendrojo naudojimo patalpoms suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2015-03-01 iki 2016-03-31 ir liko ieškovui skolingi 262, 52 Eur. Atsakovams ne kartą, nuosavybės teise priklausančio buto adresu, buvo pateikti pranešimai įvykdyti prievolę, tačiau atsakovai iki šios dienos prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas tinkamai neįvykdė.
Atsiliepimas
Atsakovai T. M. ir L.M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nesutiko su ieškinio reikalavimais. Nurodė, kad kiekvieną mėnesį ieškovui moka 18, 18 Eur, todėl atsakovams nėra aišku kaip susidarė 262, 52 Eur įsiskolinimas ieškovui. Taip pat nurodo, kad atsakovams neaišku, už kokias paslaugas ieškovas paskaičiavo įsiskolinimą.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė, kad ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ 2012-10-09 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams T. M. ir L. M.. Ieškovas teikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovai nuosavybės teise turi butą ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Ieškovas laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. daugiabučiui teikė šias paslaugas: administravimo, atliekų išvežimo, priežiūros/eksploatacijos, teritorijų ir laiptinių valymo ir privalomųjų kaupiamųjų lėšų namo atnaujinimui kaupimą. Ieškovas už suteiktas paslaugas kas mėnesį atsakovams teikė sąskaitas, kurias atsakovai apmokėjo tik iš dalies. Ieškovo atsakovams pateiktose sąskaitose nurodyta, kad už administravimą yra paskaičiuota atsakovų buto plotą (78,51 kv. m) padauginus iš įkainio (0,0399 Eur). 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. 30-1948 (ginčo laikotarpiu galiojusioje redakcijoje), kuriuo ieškovas paskirtas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi, administravimo mokestis per mėnesį (su PVM) Lt/kv. m yra 0,138 Lt/ kv. m, kas atitinka 0,0399 Eur (0,138 / 3,4528). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovas tinkamai atsakovams paskaičiavo mokestį už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Bendrosios pastato inžinerinės sistemos, kurios yra viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos, užtikrinančios šių patalpų funkcionavimą ir tenkinančios jų naudotojų poreikius, yra pastato bendrojo naudojimo objektai, priklausantys daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos apskrities pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kai statinio inžinerinės sistemos nepriklauso nuo kitų vienos ar kelių pastato patalpų (nesusietos su bendrosiomis pastato inžinerinėmis sistemomis) ir užtikrina tik šių patalpų funkcionavimą bei tenkina jų naudotojų poreikius, jos gali būti laikomos atskiromis statinio inžinerinėmis sistemomis. Tokiu atveju turi būti sudaromas bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, aprašas. Sprendimai dėl šių bendrojo naudojimo objektų, skirtų ne visų gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami atskirai. Tačiau tam, kad bendrojo naudojimo objektas būtų įtrauktas į šį aprašą, turi būti nustatyta, kad jis yra atskiras, nesusietas su kitais to paties statinio bendrojo naudojimo objektais ir kad juo gali naudotis tik konkrečios statinio dalies butų ir kitų patalpų savininkai.
Nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė į bylą įrodymų, kad daugiabučio (duomenys neskelbtini), laiptinės ir jų konstrukcijos gali būti laikomos atskiromis statinio inžinerinėmis sistemomis, kuriomis naudojasi ne visi namo gyventojai ir dėl to yra priimtas bendraturčių sprendimas pagal CK 4.85 straipsnio 3 dalį, todėl teismas laiko šiuos atsakovų teiginius neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovas pagrįstai į atsakovų sąskaitas įtraukia mokestį už laiptinių valymą. Iš Skolų valdymo ataskaitos ir sąskaitų matyti, kad atsakovams nuo 2015-03-01 iki 2016-03-31 susidarė 262,52 Eus skola už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovai laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. sumokėjo ieškovui 220, 62 Eur sumą, t. y. 2015 m. kovo – birželio mėnesiais mokėdami po 14, 25 Eur, o nuo 2015 m. liepos mėnesio iki 2016 m. balandžio - po 18, 18 Eur. Iš pateiktos Skolų valdymo ataskaitos matyti, kad atsakovų įsiskolinimo likutis periodo pradžioje (2015 m. kovo mėn.) buvo 201, 63 Eur. Nurodyta skola, kuri buvo padengta iš atsakovų atliktų mokėjimų per laikotarpį nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., todėl atsakovai liko skolingi ieškovui 262, 52 Eur už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Teismas sprendė, kad ši suma (skola) paskaičiuota teisėtai ir atsakovai turi pareigą ją padengti.
Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis tarp atsakovų ir ieškovo jau buvo teisminis ginčas dėl skolos už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. išieškojimo iš atsakovų ir ieškovo reikalavimai šioje dalyje tenkinti 2014 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3528-868/2014, o Vilniaus miesto apygardos teismas 2015 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-173-881/2015 šią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Šioje byloje iš byloje esančių įrodymų visumos negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl atsakovų nurodomų nusikalstamų veikų požymių buvimo, todėl atskiroji nutartis byloje nepriimtina.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantai T. M. L. M. apeliaciniu skundu teismo prašė panaikinti pirmosios instancijos sprendimą panaikinti ir taikyti LR CPK 299-300 straipsnių reikalavimus šiai bylai. Atsakovai pakartotinai pranešė, kad jokio įsiskolinimo, nes UAB „Naujamiesčio būstas“ 25 metų bėgyje nebuvo jiems suteikęs jokių paslaugų. Tačiau apeliantai reguliariai, kiekvieną mėnesį moka sąskaitas už: 1) Administravimą 2) Atliekų išvežimą 3) Bendro naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą 4) Privalomąsias kaupiamąsias lėšas. Iš viso – 18,18 Eur. Apeliantai pažymi, kad teismui buvo pateikta ir mokesčių atsiskaitymo knygelė su apmokėjimo kvitais. Jų nuomone, skola atsirado iš neteisėtų administratoriaus UAB „Naujamiesčio būstas“ veiksmų, dalyvaujant grupiniame nekilnojamojo turto prievartavime. UAB „VVV“ 2002 m. apeliantų name nusipirkusi butą Nr. 4 nutarė namo pastogėje įrengti papildomą (200 m2 ploto) butą. Siekiant izoliuoti pastogės anstato dalį buvo išlaužti 2/3 lubų. Tačiau darbai buvo sustabdyti, nes gyventojai nedavė tam sutikimo. Vėliau UAB „VVV“ pradėta pastogės rekonstrukcija buvo pervadinta stogo laikančiųjų konstrukcijų virš pagalbinės patalpos avarinės būklės šalinimo objektu. Apeliantai teigė, kad UAB „Naujamiesčio būstas“ slaptai išlaužė atsakovams priklausančios patalpos duris, apniokojo patalpas ir pavogė 15 m2 grindų laminato, 10 kg dėžę emulsinių baltų dažų.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovas prašė palikti sprendimą nepakeistą ir atmesti apeliacinį skundą. Ieškovas nurodė, kad apeliantai negali būti atleisti imperatyvios įstatyminės pareigos mokėti mokesčius, nes priešingu atveju, būtų pažeisti kitų namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių interesai. Tuo pačiu vertintina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad mokesčiai už ieškovo suteiktas paslaugas buvo apskaičiuoti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos, taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių apeliantų teisę nemokėti aukščiau nurodytų mokesčių. Priešingai, apeliantai deklaratyvių teiginių pagrindu siekia išvengti įstatyminės pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad teismas vertindamas, ieškovo į bylą pateiktą 2015-05-04 daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato bendrojo naudojimo objektų sąrašą Nr. NB-OA-15-0032/18, nustatė, kad daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), laiptinių laiptų konstrukcijos priklauso visiems šio daugiabučio namo butų savininkams. Tokiu būdu, mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas tenkantys proporcingai administruojamo namo gyventojams, o kartu ir apeliantų nuosavybės teise priklausančiam butui yra skaičiuojami kas mėnesį, o teikiamos paslaugos yra tęstinio pobūdžio. Pabrėžtina, jog mokesčiai skaičiuojami ir sąskaitos klientams išrašomos kas mėnesį, butų ir kitų patalpų savininkai nebūtinai atsiskaito/ ne pilna apimtimi atsiskaito už kiekvieno mėnesio pateiktą sąskaitą. Taip pat nebūtinai apmoka ir išrašytą sąskaitą tiksliai ir laiku pagal už tą mėnesį suteiktas paslaugas. Esant aukščiau tokioms aplinkybėms susidaro situacija, kai netiksliai ar nepilnai gyventojams apmokant sąskaitas pradeda kauptis skola. Atsakovų mokėjimai buvo įskaitomi, dengiant seniausią skolą. Todėl apeliantų ieškinio laikotarpiu atlikti mokėjimai buvo priskirtini padengti susidariusį skolos likutį susidariusį iki 2015-03-01. Ieškovo nuomonė, apeliaciniame skunde remiamasi aplinkybėmis, kurios visiškai nesusijusios su nagrinėjamo ginčo dalyku, nes ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų įsiskolinimą, o atsakovai apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes neturinčias jokio ryšio ar teisinės reikšmės susijusios su ieškinio reikalavimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y., tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 262,52 Eur skolos atsiradusios nesumokėjus už namo bendrojo naudojimo patalpoms suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovams bendrąja jungtine nuosavybe priklauso butas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1948 buvo paskirtas minėto gyvenamojo namo, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Ieškovas, vadovaudamasis įsakymu, teikė paslaugas bendrosios dalinės nuosavybės patalpų savininkams, įskaitant ir atsakovus. Atsižvelgiant į tai, atsakovai kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
Apeliaciniame skunde pateikiami identiški atsiliepimui į ieškinį argumentai. Teigiama, kad atsakovų įsiskolinimo nėra, nes apeliantai reguliariai apmokėdavo sąskaitas t.y. 14, 23 Eur sumoje (nuo 2015-06-01 18,18 Eur), o skola atsirado dėl neteisėtų pačio ieškovo veiksmų, dėl kurių turėtų būti taikomi CPK 299-300 straipsniai.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, jog ieškovas pateikdavo atsakovams sąskaitas už suteiktas paslaugas: administravimą, atliekų išvežimą, bendro naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą, laiptinės valymą ir privalomas kaupiamąsias lėšas namo atnaujinimui (nuo 2015 m. birželio mėn.). Sąskaita už suteiktas paslaugas iki 2015 m. birželio buvo 19,18 Eur/mėn, tačiau apeliantai mokėdavo tik po 14,25 Eur/mėn.. Nuo 2015 m. birželio už suteiktas paslaugas buvo skaičiuojamas 23,44-25,99 Eur/mėn. mokestis, tačiau apeliantai mokėjo tik po 18,18 Eur. Taigi, darytina išvada, kad apeliantai apmokėdavo mažesnę sumą nei buvo numatyta pateiktose sąskaitose (tai patvirtina ir apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai), todėl logiška, kad per laikotarpį nuo 2015 m. kovo iki 2016 m. kovo susidarė įsiskolinimas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E., bylos Nr. 3K-3-516/2004). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią kasacinio teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Lietuvos Respublikos knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga” Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002). Civilinis procesas paremtas rungimosi principu. Taigi, šiuo atveju apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kuriais remdamasis apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti išvadą, kad ieškovo veiksmuose buvo nusikalstamos veikos požymių, būtų pažeisti įstatymai ar kitos teisės normos (CPK 299 str.) ir kiltų būtinybė kreiptis į prokurorą (CPK 300 str.). Atsižvelgiant į tai, netenkintinas apeliantų reikalavimas vadovautis CPK 299-300 straipsniais.
Vadovaujantis CPK 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip.
Apeliaciniame skunde apeliantai nurodo, kad jų butas neturi funkcionalaus ryšio su kitais butais, jie turi atskirą įėjimą į savo butą, todėl kitos administratoriaus paslaugos jiems nebereikalingos. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad būtų priimtas sprendimas dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, kuriuo būtų nuspręsta, kad tam tikromis daline nuosavybės teise priklausančiomis daugiabučio namo konstrukcijomis naudojasi ne visi namo gyventojai. Todėl laikytina, kad atsakovai kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
Apeliantai pasisako dėl atlikto medžio nupjovimo bei tvoros remonto darbų teisėtumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie klausimai nėra susiję su pareikštu ieškiniu atsakovams ir jau buvo išspręsti įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu byloje Nr. 2-10235-933/2015. Minėtoje byloje teismas darė išvadą, kas reikalavimo dalis susijusi su tvoros remonto darbais, laikytina įrodyta, o reikalavimas priteisti įsiskolinimą dėl medžio nukirtimo - nepagrįstas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žemės sklypo pirkimo teisėtumas, kaip ir patalpų, kurias prašo atstatyti apeliantai, suniokojimo aplinkybės nesudaro šio ginčo dalyko, todėl su tuo susiję kiti apeliantų reikalavimai šioje byloje negali būti tenkinami.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.