Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. H. ieškinį atsakovui L. H. (L. H.) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

4. Byloje nustatyta, kad ieškovė O. H. ir atsakovas L. H. (L. H.) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 8, 9). Iš Valstybės įmonių Registrų centras ir „Regitra“ pažymų matyti, kad šalys nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neįgijo (b. l. 4, 5, 6, 7).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nustačius vieno sutuoktinio kaltę, gali būti pripažįstamas kaltu ir kitas sutuoktinis, jei jis nesiėmė priemonių šeimai išsaugoti, negynė šeimos vertybių ir tai lėmė jo, kaip sutuoktinio, pareigų nesilaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1663-863/2022). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/201, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

6. Įvertinus aplinkybę, kad šalys šeimyninio gyvenimo negyvena jau daugiau nei metus, ieškovė aiškiai nurodė, kad sutuoktinių tolimesnis bendras gyvenimas nėra įmanomas, todėl terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatytinas (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgęs į ieškovės (jos atstovo) nurodytas priežastis, dėl kurių iširo jos ir atsakovo santuoka, teismas konstatuoja, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, sprendžiant kylančias problemas, abi šalys pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ir dėl to jų bendras gyvenimas santuokoje tapo negalimas. Atitinkamai tai lėmė, kad šalys nuo 2021 m. gegužės mėn. negyvena kartu. Pastebėtina ir tai, kad atsakovas tiek ikiteisminėje bylos stadijoje (t. y. meditacijos procesas), tiek vėliau (teismo procesas) buvo pasyvus (b. l. 13), jokiais veiksmais neparodė, kad nori išsaugoti santuoką (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

7. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad abu sutuoktiniai yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

8. Nutraukus santuoką ieškovei paliktina jos iki santuokos sudarymo turėtą pavardę „M.“, atsakovui – H. (H.) (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

9. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neprašo priteisti išlaikymo, kad ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šalys negali savęs išlaikyti, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu neįgijo jokio turto (b. l. 4, 5, 6, 7), todėl turto ir kreditorinių įsiskolinimų padalijimo klausimas priimant teismo sprendimą nesprendžiamas.

10. Kreipdamasi į teismą ieškovė sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio (b. l. 14), tačiau ji neprašo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas.

11. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės O. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. H. (L. H.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo O. H. palikti pavardę „M.“, L. H. (L. H.) – „H. (H.)“.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.

Sprendimo kopijas išsiųsti šalims (jų atstovams), atsakovui sprendimą išverčiant į jam suprantamą kalbą, t. y. rusų k.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.