- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- AN2-45-557/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00207-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- S. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 16.9.8Transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti, vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta ar sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonės perdavimas tokiam asmeniui vairuoti (ANK 424 str.)
- 21.1.5Visapusiškas ir objektyvus bylos aplinkybių ištyrimas (ANK 567 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas S. S. skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK, Institucija) 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1063-2020, kuriuo S. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2020-08-07 S. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020-08-07 19.30 val. Plungės r. sav., Platelių mstl., Žemaičių Kalvarijos g. vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz Sprinter“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas specialiosios teisės tai daryti, kai specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta. Pažeidimas padarytas pakartotinai vienerių metų laikotarpiu. Tuo S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
2. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2020-08-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1063-2020 S. S. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur bauda. Šį nutarimą S. S. apskundė Plungės apylinkės teismui, prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Plungės apylinkės teismas 2020-12-11 nutartimi S. S. skundą atmetė ir paliko nepakeistą Institucijos 2020-08-07 nutarimą. Teismas, nesutikdamas su S. S. pozicija, kad transporto priemonę vairavo ne jis, o V. S., skundžiamoje nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad policijos pareigūnai Irmantas Skrodenis ir Audrius Tamošauskas tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausiami teisme nurodė, jog važiuodami transporto priemonei iš galo, iki kol ji sustojo, matė, kad transporto priemonę vairavo S. S.. Teismo vertinimu, šios pareigūnų nurodomos aplinkybės yra nuoseklios ir neprieštaraujančios viena kitai, logiškos, todėl nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnų paaiškinimais, kad per transporto priemonės kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį jie matė, kad ją vairuoja S. S.. Spręsdamas klausimą, ar pareigūnai galėjo per galinio vaizdo veidrodėlį matyti ir atpažinti, kas vairavo automobilį, teismas pažymėjo, jog iš į bylą pateiktų policijos pareigūnų darytų vaizdo įrašų pavadinimais „2020_0807_192827_019“ ir „2020_0807_202127_023“ matyti, kad transporto priemonės galinio vaizdo veidrodėliai žymiai didesni už lengvųjų automobilių veidrodėlius, o transporto priemonės stabdymo metu buvo šviesus paros metas, giedra ir saulėta, taigi oro sąlygos buvo geros, o S. S. ir liudytojas V. S., skirtingai nei jie teigė, išsiskyrė ne tik apranga (S. S. vilkėjo šviesiai pilkos spalvos marškinėlius be rankovių, ant kaklo masyvi sidabrinės spalvos grandinėlė, o V. S. – tamsios rusvai žalsvos („haki“) spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis), bet ir veido bruožais, šukuosenomis ir plaukų ilgiu. Taigi, teismo vertinimu, iš šių nustatytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad pareigūnai, važiuodami iš galo ir stabdydami transporto priemonę, negalėjo atpažinti ar supainioti, kuris iš šių asmenų vairavo transporto priemonę. Dar daugiau, iš vaizdo įrašo, pavadinimu „2020_0807_192827_019“, matyti, kad policijos pareigūnas, eidamas pro vairuotojo pusę, pasako: „S. nespėjai pasikeisti“, o priėjęs prie keleivio pusės pasako: „Matėme, kad pasikeitėte“, tai, teismo vertinimu, tik patvirtina pareigūnų tiek tarnybiniuose pranešimuose ir teisme nurodytas aplinkybes, kad stabdydami transporto priemonę jie buvo tvirtai įsitikinę, jog ją vairuoja S. S.. Teismas kritiškai vertino liudytojo V. S. parodymus, kad transporto priemonę vairavo jis, o ne S. S., pažymėdamas, kad jie yra draugai, be to, liudytojas nurodė akivaizdžiai prieštaringas bylos medžiagai reikšmingas aplinkybes dėl jų aprangos ir kad jis su S. S. buvo prisisegę saugos diržais, tačiau šią aplinkybę paneigia tiek policijos pareigūno parodymai teisme (2020-10-07 teismo posėdžio garso įrašo 32.30–40 min.), tiek vaizdo įrašas „2020_0807_192827_019“. Tuo tarpu teismas kritiškai vertino S. S. atstovo pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kaip įrodymą, vertinant, ar policijos pareigūnai galėjo per automobilio galinio vaizdo veidrodėlį atpažinti asmenį, vairuojantį automobilį, dėl šių aspektų: visų pirma faktinės aplinkybės konstatuotos ne įvykio vietoje, esant skirtingam laikui ir apšvietimui; antra, net ir pačiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad: „vaizdo kokybė ir ryškumas skiriasi, priklauso nuo aplinkos ar dirbtinio apšvietimo šviesos, kuria yra šviečiama per priekinį automobilio langą į automobilio vairuotojo kabinoje sėdinčių asmenų veidus, o taip pat nuo aukščio ir kampo, kuriuo iš galo žiūrima į transporto priemonės galinio vaizdo veidrodėlius“, dėl to teismas padarė išvadą, jog tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu per veidrodėlius buvo sudėtinga identifikuoti transporto priemonėje sėdintį asmenį, nereiškia, kad tai padaryti nebūtų įmanoma esant kitokioms aplinkybėms. Todėl teismas sutiko su Plungės rajono PK atstovo pozicija, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuotų aplinkybių pagrindu negalima protokolą vertinti kaip įrodymą, paneigiantį S. S. kaltumą dėl administracinio nusižengimo padarymo.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. S. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020-12-11 nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį nutraukti.
4.1. Nurodo, kad jis, nesutikdamas su Institucijos 2020-08-07 nutarimu, pateikė skundą Plungės apylinkės teismui, nurodydamas, kad jis autobusiuko nevairavo. Jį vairavo tam specialiai pasitelktas vairuotojas V. S.. Įmonės vadovas ir autobusiuko savininkas V. U. specialiai, sudarydamas sąlygas, kad S. S., kuriam sustabdyta teisė vairuoti, išsaugotų darbą ir bent jau galėtų dirbti kroviku, kol atgaus teisę vairuoti, sudarė pastarajam sąlygas, kad autobusiuką galėtų vairuoti kitas asmuo. Pasak S. S., būtų visiškai nelogiška jam rizikuoti, kai autobusiuke yra tam specialiai pasitelktas vairuotojas. Priešingu atveju jo buvimas automobilyje netektų jokios prasmės. Tuo labiau, kad vadovas griežtai buvo perspėjęs jį – S. S., kad jo transporto priemonę gali vairuoti tik asmuo, turintis teisę vairuoti. Iki teisės vairuoti sustabdymo jis visada vairuodavo įmonės transportą. Galbūt tai, kad jis, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, jo nevairavo, o buvo keleivio vietoje, sukėlė jiems įtarimą. Dėl priimto nutarimo susiklostė absurdiška situacija. Policijos pareigūnai nekreipė jokio dėmesio į jo paaiškinimus, per pusvalandį vietoje priėmė nutarimą. Jam buvo pasakyta, kad galės teisme pasiaiškinti. Antra, nutarimas buvo priimtas paskubomis, nesuteikiant galimybės išsiaiškinti situacijos, be jokio tyrimo. Trečia, nutarimas neargumentuotas, nemotyvuotas nei dėl jo, S. S., veikos, pakartotinumo, maksimalios baudos paskyrimo, jame nėra kitų aplinkybių įvertinimo ir pan. Neatliktas joks veikos atitikimo inkriminuotam nusižengimui įvertinimas, turint galvoje, kad jis – S. S., sustabdžius autobusiuką, buvo keleivio vietoje, o jį vairavo V. S.. Tai net neatsispindi nutarime.
4.2. Išsamesnius argumentus tiek jis, tiek liudytojas V. S. – faktinis autobusiuko vairuotojas – išdėstė skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundo netenkino.
4.3. S. S. su skundžiama nutartimi kategoriškai nesutinka, nurodydamas, kad autobusiuko nevairavo, o jį vairavo V. S..
4.4. Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Pagal ANK 567 straipsnį įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, taip pat išgauti jo ir kitų administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir parodymus smurtu, grasinimais ir kitokiomis neteisėtomis priemonėmis.
4.5. Reikšmingų aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, renkami atitinkami įrodymai (ANK 569 straipsnis). Vadovaujantis to paties straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
4.6. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, administracinės atsakomybės taikymo pagrindas yra neabejotinas pažeidimo įvykio ir sudėties asmens veikoje įrodymas. Nesant galimybių pašalinti abejones dėl pažeidimo įvykio ar asmens kaltės, administracinės atsakomybės taikymas negalimas. Priešingu atveju būtų pažeistas baudžiamojo pobūdžio atsakomybei taikomas nekaltumo prezumpcijos principas. Pagal ANK 566 straipsnio 1 dalį tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu. Kitaip tariant, administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ANK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės, o visos iškilusios abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagristas nustatytomis faktinėmis neabejotinomis bylos aplinkybėmis.
4.7. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, netinkamai įvertino surinktus duomenis, pripažino juos įrodymais, pervertino jų įrodomąją galią ir pan., tai lėmė nekalto asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn.
4.8. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas suabsoliutino policijos įstaigos poziciją, o į jo, S. S., argumentus nesigilino. Jo kaltę grindė deklaratyviais policijos pareigūnų paaiškinimais, kurie prieštarauja objektyviems byloje surinktiems duomenims ir yra nelogiški bei neįtikinami. Nė iš vieno policijos pateikto vaizdo įrašo negalima konstatuoti, kad autobusiuką vairavo jis – S. S..
4.9. Pasak apelianto S. S., įvertinus tai, kad jis nuo pat pradžių nepripažino savo kaltės, tiek pareigūnai, tiek teismas turėjo ypač atidžiai, atsižvelgdami į jo nuoseklią versiją, nepažeisdami nekaltumo prezumpcijos principo, nepagrįstai nepervertindami gautų bendro pobūdžio duomenų, padaryti tinkamas išvadas.
4.10. Iš tiesų, kruopščiai išanalizavus skundžiamo Institucijos nutarimo argumentus dėl kaltės (jų faktiškai nėra, nutarimas priimtas be jokio pagrindimo), taip pat ir skundžiamą teismo nutartį, visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, iš kurios matyti autobusiuko stabdymo aplinkybės, jo savininko pasirūpinimas kitu vairuotoju, paties S. S. ir V. S. elgesį pažeidimo darymo metu, jų paaiškinimus ir parodymus, policijos pareigūnų skambutį autobusiuko savininkui pasitikslinimui dėl V. S., vaizdo medžiagą ir kt., akivaizdžiai matyti, kad teismas be realaus pagrindo, neįsigilinęs suteikė policijos atstovo brukamai pozicijai prioritetą ir ją pervertino, t. y. įvertino pagristų abejonių keliančius duomenis kaip kaltinančius įrodymus. Susidariusios specifinės aplinkybės galbūt sudarė policijos pareigūnams iliuziją, jog neva autobusiuką vairavo jis – S. S..
4.11. Iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad policijos pareigūnai nurodė konkrečias aplinkybes: „pastebėjome priekyje mūsų važiuojantį automobilį MB SPRINTER valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo žinoma informacija, kad šiuo automobiliu naudojasi asmuo, kuriam yra sustabdyta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, automobilis buvo stabdomas <...>.“ Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad tarnybiniai pranešimai buvo parengti tuoj pat po tariamo pažeidimo padarymo, vadinasi, juose turėtų būti fiksuoti patikimi ir išsamūs duomenys. Policijos pareigūnai, suprasdami, kad jis, S. S., savo kaltės nepripažino, administracinio nusižengimo protokole nurodydamas, kad vairavo kolega, tarnybiniuose pranešimuose tikrai būtų įrašę tai, ką melagingai pasakė teisme – kad dar prieš stabdymą matė autobusiuką prieš sankryžą ir neva atpažino jį – S. S.. Iš tarnybinių pranešimų akivaizdžiai matyti, kad autobusiukas buvo stabdomas ne dėl to, kad pareigūnai neva atpažino jį, o dėl to, jog, kaip jau pacituota, jiems buvo žinoma, kad šia transporto priemone apskritai naudojasi S. S., kuriam sustabdyta teisė vairuoti. Pareigūnai žinojo, kad jis dirba šio autobusiuko vairuotoju. Todėl pareigūnų liudijimas teisme, neva jie atpažino dar prieš sankryžą jį, t. y. S. S., yra nepatikimi ir vertintini kaip siekimas pateisinti jo nepagrįstą patraukimą atsakomybėn. Be to, šiuos policijos pareigūnų liudijimus teismo posėdžio metu paneigė ne tik jis, bet ir liudytojas V. S.. Pasak S. S., akivaizdu, kad policijos pareigūnams buvo susiformavusi išankstinė nuostata jo atžvilgiu. Toliau tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nurodė: „Viso stabdymo laikotarpiu vairuotojas buvo stebimas per automobilio MB Sprinter kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį. <...> per kairės pusės galinio matymo veidrodėlį akivaizdžiai matėsi, kad iš matymo žinomas vairuotojas S. S. persėdo į šalia esančio keleivio vietą <...>.“ Apeliantas atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad teismo posėdžio metu policijos pareigūnai nurodė, jog priekyje važiavusį autobusiuką stebėjo iš savo važiuojančio tarnybinio automobilio ir vaizdą autobusiuko galinio matymo veidrodėlyje stebėjo iš tolo, iš savo tarnybinio automobilio. Iš pareigūnų apklausos duomenų reikia suprasti, kad jie neva jo, S. S., persėdimą stebėjo tik per autobusiuko kairės pusės galinio matymo veidrodėlį ir tai įvyko dar pareigūnams neišlipus iš tarnybinio automobilio. Kelia didžiules abejones tas faktas, kaip policijos pareigūnai, važiuodami automobilyje, iš autobusiuko galo abu vienu metu matė autobusiuko kairės pusės veidrodėlį, kaip jame galėjo aiškiai matyti vaizdą, jei tai nėra fiziškai įmanoma. Galima būtų manyti, kad policijos tarnybinio automobilio vairuotojas, kuris yra kairiau, teoriškai mato priekyje važiuojančio autobusiuko kairės pusės veidrodį. Tačiau jis be pertraukos to veidrodėlio stebėti negalėtų, nes jam dar reikia rūpintis saugiu važiavimu, stebėti savo vairuojamo automobilio galinio vaizdo veidrodėlį, stebėti aplinką, kad išsikišdami į kairę patys nesukeltų pavojaus eismo saugumui ir pan. Tokia pareigūnų automobilio padėtis atima galimybę jame sėdinčio keleivio, kuris sėdi dešiniau, autobusiuko kairės pusės veidrodėlį matyti apskritai. Tačiau kad ir kaip bebūtų dėl autobusiuko konstrukcijos ir veidrodėlio ypatumų, vaizdo jame aiškiai matyti nėra įmanoma, ir tai byloje yra įrodyta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Iš jo akivaizdžiai matyti, kad atpažinti asmenį, tuo labiau aiškiai (kaip kad teigia pareigūnai) matyti kabinos vaizdą pro galinio vaizdo veidrodėlį neįmanoma. Protokole aiškiai konstatuota, kad visa kabina nesimato. Galima įžiūrėti tik atitinkamai prie durelių tiesiai sėdinčio ir veidu į priekį žiūrinčio šviesios odos žmogaus veido siluetą. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nekelia abejonių. Kad galima būtų palyginti ir kitu laiku padarytas nuotraukas, kai matomumas buvo dar geresnis, S. S. prideda prie skundo nuotraukas kompaktiniame diske, kurių teismas nepriėmė skundo nagrinėjimo teisme metu. Tačiau šių nuotraukų analizė sistemiškai su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir kitais byloje esančiais duomenimis, apelianto nuomone, suteiks apeliacinės instancijos teismui galimybę geriau įsitikinti jo nurodomo aplinkybių tikrumu ir pasitarnaus objektyvesniam skundo išnagrinėjimui. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo šių nuotraukų, kuriomis jis norėjo įrodinėti matomumo veidrodėlyje galimybes, nepriėmė, tokiu būdu, S. S. teigimu, buvo pažeista jo teisė teikti įrodymus ir jais grįsti savo poziciją.
4.12. Be to, teisme policijos pareigūnai patvirtino, kad iš tarnybinio policijos automobilio visada vyksta filmavimas. Paprašius pateikti tokį įrašą, kuris išsklaidytų visas abejones, toks įrašas, pasak S. S., jo nuostabai, pateiktas nebuvo. Policijos atstovas netikėtai paaiškino, kad įrašo nėra, nors liudiję policijos pareigūnai teigė priešingai. Pasak S. S., jam nepripažinus pažeidimo, nelogiška, jog toks įrašas neišsaugotas ar nepadarytas ir nepridėtas prie medžiagos įrodinėjant. O, kaip žinia, įrodyti padarius nusižengimą yra administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos pareiga. Negalima traukiamą atsakomybėn asmenį versti įrodinėti savo nekaltumo, tuo šiurkščiai pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą. Būtent taip atsitiko šioje byloje. Policijos pareigūnai iš karto pasiūlė jam, S. S., nutarimą skųsti teismui ir ten aiškinti, kad nevairavo, t. y. įrodinėti savo nekaltumą. Iš pateikiamų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad, nors kaip atidžiai bežiūrėtum net ir į nevažiuojančios transporto priemonės galinio vaizdo veidrodėlį, kabinoje sėdinčio asmens atpažinti neįmanoma. Iš galo stebint net šviesaus veido siluetas nėra įžiūrimas. Iš skaitmeninių nuotraukų aiškios kokybės tikrai galima tuo įsitikinti. Reikia turėti galvoje, kad fotografuojant iš tiesų autobusiuke sėdėjo žmonės tiek vairuotojo, tiek keleivio vietose. Atpažinti iš lauko per veidrodėlį, kuris yra kuris, nėra galimybių.
4.13. Taigi viso nusižengimo tyrimo metu, taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neatsirado tiesioginių neginčytinų įrodymų, sietinų konkrečiai su jo – S. S. – vairavimu. Giliu apelianto įsitikinimu, išanalizavus visą administracinio nusižengimo tyrimo ir teisminio nagrinėjimo medžiagą, teismo padaryta išvada yra klaidinga, jos nepatvirtina spekuliatyvūs policijos pateikti duomenys. Pasak S. S., jo kaltė buvo grindžiama prielaidomis. Byloje taip ir liko nepaneigta jo nuosekli ir daug kartų išsakyta įvykio versija, pradedant nuo vairavusio asmens ir galimybės atpažinti asmenį per galinio vaizdo veidrodėlį važiuojant iš galo.
4.14. S. S. teigimu, byloje nėra nė vieno tiesioginio įrodymo, o visi policijos pareigūnų teismo metu kruopščiai nepatikrinti duomenys, turint išankstinę nuostatą dėl jo kaltės, „pritempti“ prie suformuluoto policijai palankaus administracinio kaltinimo. Šiuo konkrečiu atveju įrodymai nesudaro tvirtos netiesioginių įrodymų grandinės, kad neginčijamai galima būtų konstatuoti, jog jis, S. S., vairavo autobusiuką.
4.15. Manytina, kad policijos pareigūnams iš matomo vaizdo ir situacijos sutapimų susidarė įspūdis, kad jis vairavo autobusiuką, o į jo paties nurodomas aplinkybes nekreipta jokio dėmesio. Įrodinėjimo pareiga tenka išimtinai Institucijai, surašiusiai protokolą. Taigi būtent Institucija turi užtikrinti tiek kaltinančių, tiek teisinančių įrodymų surinkimą.
4.16. Taip pat tvirtintina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, kadangi neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, juos įvertinto neteisingai, neištyrė duomenų sąsajos su suformuluotu administraciniu kaltinimu pakankamumo, logiškumo, byloje kylančias abejones vertino ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės, o visos iškilusios abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Šalies argumentai
4.17. Tvirtintina, kad netgi tuo atveju, jei nutarimas paremtas pareigūnų dėstomais įrodymais (prielaidų pagrindu suformuluota versija, nes, S. S. įsitikinimu, pareigūnai objektyviai negalėjo matyti visos autobusiuko kabinos vaizdo, negalėjo atpažinti veido ir pan.), privalu patikrinti tų duomenų atitikimą įrodymų standartui, t. y. įsitikinti, ar pareigūnų dėstomi duomenys paremti objektyviais, fiksuotais duomenimis, ar tai tiesiog jų prielaidos apie tai, kas galbūt įvyko, tačiau neatmestina, kad galėjo įvykti ir kitaip. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių įsitikinti pareigūnų prielaidų teisingumu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
7. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
9. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
10. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl S. S. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas specialiosios teisės tai daryti, kai specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta, o pažeidimas padarytas pakartotinai vienerių metų laikotarpiu, tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus. Apygardos teismo vertinimu, tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl Institucijos 2020-08-07 nutarimas ir dėl jo priimta skundžiama teismo 2020-12-11 nutartis negali būti pripažinti pagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
11. S. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz Sprinter“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas specialiosios teisės tai daryti, kai specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta, tuo pažeidė Kelių KET 14 punkto reikalavimus.
12. Pasak S. S., įvykio metu jo darbdavio autobusiuką „Mercedes-Benz Sprinter“ vairavo ne jis, o specialiai tam pasitelktas vairuotojas V. S. (pasak S. S., įmonės vadovas ir autobusiuko savininkas V. U. specialiai, kad jis išsaugotų darbą ir bent jau galėtų dirbti kroviku, kol atgaus teisę vairuoti, sudarė jam sąlygas, kad autobusiuką galėtų vairuoti kitas asmuo, priešingu atveju jo buvimas automobilyje netektų jokios prasmės), ir šie apelianto teiginiai, apygardos teismo vertinimu, byloje nėra paneigti objektyviais ir abejonių nekeliančiais duomenimis.
13. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys neleidžia neginčytinai nustatyti, jog S. S. 2020-08-07 19.30 val. Plungės r. sav., Platelių mstl., Žemaičių Kalvarijos g. vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz Sprinter“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas specialiosios teisės tai daryti.
14. Tokią išvadą Plungės apylinkės teismas padarė, konstatavęs, jog policijos pareigūnai I. Skrodenis ir A. Tamošauskas tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausiami teisme nurodė, jog važiuodami transporto priemonei iš galo, iki kol ji sustojo, matė, kad transporto priemonę vairavo S. S.. Teismas pažymėjo, kad šios pareigūnų nurodomos aplinkybės yra nuoseklios ir neprieštarauja viena kitai, logiškos, todėl nėra pagrindo netikėti pareigūnų paaiškinimais, kad per transporto priemonės „Mercedes-Benz Sprinter“ kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį matė, kad transporto priemonę vairuoja būtent S. S., nes matomumas buvo geras, o transporto priemonėje važiavę asmenys buvo tiek vizualiai skirtingi, tiek skirtingai apsirengę, be to, iš vaizdo įrašo „2020_0807_192827_019“ matyti, kad policijos pareigūnas, eidamas pro vairuotojo pusę, pasako: „S. nespėjai pasikeisti“, o priėjęs prie keleivio pusės pasako: „Matėme, kad pasikeitėte“, tai, teismo vertinimu, patvirtina pareigūnų nurodytas aplinkybes, kad stabdydami transporto priemonę jie buvo tvirtai įsitikinę, jog ją vairuoja S. S.. Tuo tarpu teismas kritiškai vertino S. S. ir liudytojo V. S. parodymus, kad transporto priemonę vairavo jis, o ne S. S., pažymėdamas, kad jie yra draugai, be to, liudytojas nurodė akivaizdžiai prieštaringas bylos medžiagai aplinkybes dėl jų aprangos ir kad jis su S. S. buvo prisisegę saugos diržais, tačiau šią aplinkybę paneigia tiek policijos pareigūno parodymai teisme, tiek vaizdo įrašas „2020_0807_192827_019“. Be to, teismas kritiškai vertino S. S. atstovo pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kaip įrodymą vertinant, ar pareigūnai galėjo per automobilio galinio vaizdo veidrodėlį atpažinti asmenį, vairuojantį automobilį, pažymėdamas, kad faktinės aplinkybės konstatuotos ne įvykio vietoje, esant skirtingam laikui ir apšvietimui, be to, net ir pačiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad: „vaizdo kokybė ir ryškumas skiriasi, priklauso nuo aplinkos ar dirbtinio apšvietimo šviesos, kuria yra šviečiama per priekinį automobilio langą į automobilio vairuotojo kabinoje sėdinčių asmenų veidus, o taip pat nuo aukščio ir kampo, kuriuo iš galo žiūrima į transporto priemonės galinio vaizdo veidrodėlius“, dėl to teismas padarė išvadą, jog tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu per veidrodėlius buvo sudėtinga identifikuoti transporto priemonėje sėdintį asmenį, nereiškia, kad tai padaryti nebūtų įmanoma esant kitokioms aplinkybėms. Todėl, teismo vertinimu, šiame protokole konstatuotų aplinkybių pagrindu negalima protokolą vertinti kaip įrodymą, paneigiantį S. S. kaltumą dėl administracinio nusižengimo padarymo. Sutikti su tokia apylinkės teismo išvada nėra pagrindo.
15. Kaip matyti iš bylos duomenų, S. S. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo įrodinėjamas išimtinai vien policijos pareigūnų A. Tamošausko ir I. Skrodenio 2020-08-07 tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis, šio pareigūno nusižengimo fiksavimo vietoje 2020-08-07 20.07 val. surašytu administracinio nusižengimo protokolu ir netrukus (20.12 val.) pareigūno A. Tamošausko priimtu nutarimu bei šių pareigūnų parodymais teisme.
16. Policijos pareigūnai A. Tamošauskas ir I. Skrodenis 2020-08-07 tarnybiniuose pranešimuose, be kita ko, nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad važiuodami Plungės r. sav., Platelių mstl., Žemaičių Kalvarijos gatve pastebėjo priekyje jų važiuojantį automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi buvo žinoma, jog šiuo automobiliu naudojasi asmuo, kuriam yra sustabdyta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, automobilis buvo stabdomas su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos švyturėliais ir garsiniu signalu bei per garsiakalbį reikalaujant automobiliui sustoti. Privažiavus arčiau automobilio ir jį stabdant, per kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį matėsi, kad automobilį vairuoja iš išvaizdos žinomas asmuo S. S.. Stabdant automobilį šis dar pavažiavo apie 100 metrų. Viso stabdymo laikotarpį vairuotojas buvo stebimas per automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“ kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį. Sustojus automobiliui, per kairės pusės galinio matymo veidrodėlį akivaizdžiai matė, kad iš matymo žinomas S. S. persėdo į šalia esančią keleivio vietą, o į jo vietą persėdo kitas asmuo, kaip vėliau nustatė, V. S., o keleivio vietoje sėdėjo S. S., jis neigė vairavęs transporto priemonę. Kadangi jie buvo tvirtai įsitikinę, jog transporto priemonę vairavo būtent S. S., priėmė sprendimą bylą nagrinėti iš karto. Tačiau apklausiami teisme šie policijos pareigūnai, skirtingai nei nurodyta jų tarnybiniuose pranešimuose, nurodė, jog transporto priemonę „Mercedes-Benz Sprinter“ ir tai, kad ją vairuoja būtent S. S., pastebėjo dar prasilenkdami sankryžoje, nors, kaip minėta, tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nurodė, jog minėtą transporto priemonę pastebėjo važiuojančią priekyje jų, t. y. nurodė, kad važiuodami: „Žemaičių Kalvarijos gatve pastebėjome priekyje mūsų važiuojantį automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad šią transporto priemonę ir ją vairuojantį S. S. pamatė dar prasilenkdami sankryžoje, tarnybiniuose pranešimuose pareigūnai nenurodė. Be to, apklausiamas teisme policijos pareigūnas I. Skrodenis nurodė, jog Platelių centrinėje sankryžoje prasilenkė su S. S., vairuojančiu įmonei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, pažymėdamas, kad: „Prieš sustojant jo vairuotam automobiliui, kol jis dar judėjo, pamatėm, kad mašinoje kažkas vyksta ir priėję pamatėm, kad už vairo jau sėdi kitas asmuo, o keleivio vietoje sėdėjo S. S..“ (2020-10-07 teismo posėdžio protokolo 32:40–32:50 min.). Taigi, pasak pareigūno I. Skrodenio, stabdomo automobilio vairuotojo ir keleivio susikeitimas vietomis turėjo įvykti automobiliui dar važiuojant, kas yra visiškai neįtikinama, nes tokios manipuliacijos, jame dalyvaujantiems asmenims neturint specialių įgūdžių ar kaskadininkų patirties, vargu ar yra įmanomos. Be to, pareigūnas I. Skrodenis, kaip ir jo kolega A. Tamošauskas, vairavęs policijos tarnybinį automobilį, nurodė, kad „Mercedes-Benz Sprinter“ autobusiuką jie pamatė per šios transporto priemonės kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Tačiau vėlgi, neaišku, kaip pareigūnas I. Skrodenis, sėdėdamas šalia kolegos A. Tamošausko, vairavusio tarnybinį policijos automobilį, galėjo per šio automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį matyti priekyje jų važiuojančio autobusiuko vairuotoją per jo vairuojamo autobusiuko kairės pusės šoninio vaizdo veidrodėlį.
17. Taigi, kaip matyti, skiriasi policijos pareigūnų A. Tamošausko ir I. Skrodenio tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės ir jų parodymai teisme dėl to, kada jie pastebėjo transporto priemonę „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią, jų teigimu, vairavo S. S.. Kaip minėta, tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad važiuodami Žemaičių Kalvarijos gatve pastebėjo priekyje jų važiuojantį minėtą transporto priemonę, apie tai, kad su šiuo autobusiuku prasilenkė ir prasilenkdami aiškiai matė, jog vairuoja būtent S. S., dar sankryžoje, skirtingai nei aiškino teisme, pareigūnai nenurodė. Šių duomenų kontekste, priešingai, nei konstatavo Plungės apylinkės teismas, nėra pagrindo pripažinti, kad liudytojų policijos pareigūnų I. Skrodenio ir A. Tamošausko parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi tiek tarpusavyje, tiek rašytinei bylos medžiagai. Todėl juos laikyti patikimais ir išimtinai jais grįsti S. S., kuris kategoriškai neigė vairavęs autobusiuką „Mercedes-Benz Sprinter“, nurodydamas, kad vairavo V. S. (tai pastarasis patvirtino apklausiamas kaip liudytojas teisme), nesant byloje jokių objektyvių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymų (pvz. vaizdo įrašų iš policijos tarnybinio automobilio, kuriuose būtų užfiksuota, kaip pareigūnų tarnybinis automobilis prasilenkia su, jų teigimu, S. S. vairuojamu autobusiuku „Mercedes-Benz Sprinter“, ar kuriuose kitokiu būdu būtų užfiksuotas S. S. vairavimo faktas), negalima. Kaip matyti, S. S. inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo įrodinėjamas išimtinai policijos pareigūnų A. Tamošausko ir I. Skrodenio įvykio vietoje surašytais 2020-08-07 tarnybiniais pranešimais ir administracinio nusižengimo protokolu bei jų parodymais teisme, kurie, priešingai Plungės apylinkės teismo išvadai, nėra nuoseklūs ir neprieštaringi ir kurių nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčytini bylos duomenys, todėl jais remtis kaip neabejotinu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės įrodymu nebuvo pagrindo.
18. Teismas, konstatuodamas, jog nėra pagrindo abejoti pareigūnų parodymais, jog jie, važiuodami iš galo ir stabdydami transporto priemonę „Mercedes-Benz Sprinter“, negalėjo supainioti, kuris iš šių asmenų vairavo transporto priemonę, pažymėjo, kad transporto priemonės stabdymo metu buvo šviesus paros metas, giedra ir saulėta, o S. S. ir liudytojas V. S. išsiskyrė ne tik apranga, bet ir veido bruožais, šukuosenomis, plaukų ilgiu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti pareigūnų parodymais, jog per transporto priemonės kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį jie aiškiai matė, kad transporto priemonę vairuoja S. S.. Tačiau, kaip matyti iš į bylą S. S. atstovo pateikto antstolio Vaido Drungilo 2020-10-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (b. l. 39–50), jame, be kita ko, nurodyta: „<...> Esant išorėje, iš už transporto priemonės vieno automobilio atstumu, per šiuos veidrodžius visa vairuotojo kabina nesimato. Per įvardintus veidrodžius ir juose atsispindintį vaizdą galima įžiūrėti tik atitinkamai prie durelių tiesiai sėdinčio ir veidu į priekį žiūrinčio šviesios odos žmogaus veido siluetą. Šio silueto vaizdo kokybė ir ryškumas skiriasi, priklauso nuo aplinkos ar dirbtinio apšvietimo šviesos, kuria yra šviečiama per priekinį automobilio langą į automobilio vairuotojo kabinoje sėdinčių asmenų veidus, o taip pat nuo aukščio ir kampo, kuriuo iš galo žiūrima į transporto priemonės galinio vaizdo veidrodėlius (fotonuotraukos Nr. 11–12, 1–2, 3, 10).“ Ir nors, Plungės apylinkės teismo vertinimu, tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimo metu per veidrodėlius buvo sudėtinga identifikuoti transporto priemonėje sėdintį asmenį, nereiškia, kad tai padaryti nebūtų įmanoma esant kitokioms aplinkybėms (teismas pažymėjo, kad faktinės aplinkybės konstatuotos ne įvykio vietoje, esant skirtingam laikui ir apšvietimui, be to, antstolis tik nurodė, jog : „vaizdo kokybė ir ryškumas skiriasi, priklauso nuo aplinkos ar dirbtinio apšvietimo šviesos, kuria yra šviečiama per priekinį automobilio langą į automobilio vairuotojo kabinoje sėdinčių asmenų veidus, o taip pat nuo aukščio ir kampo, kuriuo iš galo žiūrima į transporto priemonės galinio vaizdo veidrodėlius“), nėra pagrindo sutikti su tokiomis apylinkės teismo išvadomis visų pirma dėl to, kad, apygardos teismo nuomone, iš esmės nėra skirtumo, kurioje konkrečiai vietoje buvo apžiūrėtas mikroautobusiukas „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, galimybė aiškiai matyti (įžiūrėti) per minėtos transporto priemonės veidrodžius esant išorėje (iš už transporto priemonės vieno automobilio atstumu) vairuotoją buvo vertinama stovint (ne važiuojant) transporto priemonei, kai matomumas yra neabejotinai geresnis (aiškesnis). Kaip nurodė S. S. atstovas, antstolis faktines aplinkybes konstatavo dienos metu, tuo tarpu nusižengimas fiksuotas 19.30 val., t. y. vakare, todėl abejoti, kad antstoliui fiksuojant faktines aplinkybes matomumas buvo blogesnis, nėra pagrindo. Galiausiai, nėra skirtumo, jog, kaip pažymėjo apylinkės teismas, kad asmenys išsiskyrė ne tik apranga, bet ir veido bruožais, šukuosenomis ir plaukų ilgiu, kadangi, kaip neabejotinai nurodyta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, esant už transporto priemonės galo, vairuotojo kabinos vaizdo nesimato, atitinkamai ir vairuotojui per transporto priemonės kėbulą, kuris apklijuotas reklaminiais užrašais ir kitais reklaminiais lipdukais, nėra galimybės matyti vaizdo krovinių skyriuje ar už jo išorėje, tai patvirtina ir kartu su šiuo protokolu pateiktos antstolio darytos nuotraukos (b. l. b l. 41–49). Šiame protokole aiškiai konstatuota, kad visa kabina nesimato, galima įžiūrėti tik atitinkamai prie durelių tiesiai sėdinčio ir veidu į priekį žiūrinčio šviesios odos žmogaus veido siluetą. Taigi akivaizdu, jog policijos pareigūnai objektyviai negalėjo matyti visos autobusiuko kabinos vaizdo ir neabejotinai aiškiai matyti autobusiuką vairavusį asmenį per galinio vaizdo veidrodėlį važiuodami iš galo. Dėl to galima daryti tik prielaidą, tačiau remiantis prielaidomis grįsti asmens kaltės negalima.
19. Nagrinėjamu atveju liko nepašalintos abejonės, kodėl į bylą nebuvo pateikti vaizdo įrašai iš policijos tarnybinio automobilio, kurie leistų neabejotinai įsikinti, ar pareigūnai iš tiesų prasilenkė su S. S. vairuojamu autobusiuku, kaip jie nurodė apklausiami teisme (kaip minėta, tokios aplinkybės jų tarnybiniuose pranešimuose neužfiksuotos, priešingai, juose nurodyta, kad automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio buvo užrašas „(duomenys neskelbtini)“, buvo stabdomas, kadangi buvo žinoma informacija, kad šia transporto priemone naudojasi S. S., kuriam yra sustabdyta teisė vairuoti), nors, kaip nurodė teisme liudytojas policijos pareigūnas A. Tamošauskas, tarnybiniame automobilyje yra visada filmuojama (2020-10-07 teismo posėdžio protokolo 56.30 min.). Tuo tarpu Institucijos atstovas Raimondas Aponkus 2020-12-08 teismo posėdžio metu nurodė priešingai, t. y., kad tame konkrečiame automobilyje nėra sumontuota nei saloną, nei išorę stebinti vaizdo įranga. Nesant vaizdo įrašo iš policijos tarnybinio automobilio, kuriame būtų užfiksuotas administracinis nusižengimas, negalima vien remiantis pakankamai nenuosekliais ir abejotinais policijos pareigūnų I. Skrodenio ir A. Tamošausko parodymais neabejotinai teigti, kad S. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, kurio nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Be to, neaišku, kodėl, esant situacijai, kai aiškinantis įvyko aplinkybes, traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo (S. S.) kategoriškai neigė vairavęs ir nurodė, kad vairavo kitas asmuo – V. S., šiam asmeniui esant įvykio vietoje ir nurodžius, kad būtent jis vairavo autobusiuką, iš šių asmenų nebuvo paimti rašytiniai paaiškinimai, o netrukus po protokolo surašymo įvykio vietoje buvo priimtas sprendimas nubausti S. S., kuris kategoriškai neigė vairavęs autobusiuką.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pateiktuose pareigūnų įvykio vietoje darytuose vaizdo įrašuose užfiksuoti pareigūnų pasakymai „matėme, kad pasikeitėte“, „S., nespėjai pasikeisti“ taipogi nesuteikia jokios objektyvios informacijos apie įvykį, nes atspindi tik pačių pareigūnų dėstomą poziciją apie neva įvykusį vairuotojo ir keleivio susikeitimą. Kita vertus, nėra pagrindo sutikti ir su teismo argumentais, kuriais atmetami S. S. ir V. S. parodymai, jog jie buvo užsisegę saugos diržus – įvykio metu policijos pareigūnai nenustatė ir nepatraukė atsakomybėn S. S. ir V. S. už tai, kad jie važiavo automobiliu, nesegėdami saugos diržų.
21. Pažymėtina ir tai, jog apklausiamas teisme 2020-10-07 teismo posėdžio policijos pareigūnas I. Skrodenis, be kita ko, nurodė, jog tik jo kolega A. Tamošauskas turėjo duomenų, kad S. S. yra atimta teisė vairuoti, tačiau toliau apklausoje teigė, kad anksčiau (jo atostogų metu) S. S., kaip nustatė jo kolegos, buvo įvažiavęs į jo asmeninį gyvenamojo būsto kiemą ir tada jis sužinojo, kad asmuo neturi vairuotojo pažymėjimo. Todėl jis S. S. paklausė, kodėl įvažiavo į jo kiemą, tačiau asmuo neatsakė. Šios aplinkybės, taip pat vaizdo įraše užfiksuotas familiarus pareigūnų kreipimasis į S. S. vardu („S., nespėjai pasikeisti“) įvykio aiškinimosi metu, įvertinus anksčiau aptartus policijos pareigūnų parodymų ir jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų aplinkybių prieštaravimus, kelia pakankami pagrįstas abejones ir dėl galimo pareigūnų suinteresuotumo. Todėl tiek liudytojų policijos pareigūnų šioje byloje duoti parodymai, tiek ir Institucijos surinkta kita bylos medžiaga turi būti vertinama itin kruopščiai ir pamatuotai ir jais galima remtis tiek, kiek juos patvirtina objektyvūs ir neginčytini bylos duomenys, tačiau tokių duomenų byloje nėra.
22. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad S. S. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz Sprinter“, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių.
23. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Kaip minėta, byloje yra abejonių ir neaiškumų dėl S. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, kurių pašalinti nėra galimybės. Liudytojų policijos pareigūnų I. Skrodenio ir A. Tamošausko byloje duoti parodymai nėra pakankamai nuoseklūs ir nesutampa su jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis. Kelia pagrįstų abejonių Institucijos atstovų paaiškinimai, jog neva jie važiuodami iš paskos per autobusiuko kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį abu neabejotinai aiškiai matė vairuojantį asmenį, nes, kaip matyti iš jau minėto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, per mikroautobusiuko „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinio vaizdo veidrodį, esant išorėje, net ir stovint transporto priemonei, galima tik įžiūrėti „atitinkamai prie durelių tiesiai sėdinčio ir veidu į priekį žiūrinčio šviesios odos žmogaus veido siluetą“. Todėl pareigūnų parodymus ir pateiktus situacijos vertinimus pripažinti lemiamu traukiamo atsakomybėn asmens kaltės įrodymu negalima. Tuo tarpu kitų patikimų ir neginčijamų įrodymų, galinčių patvirtinti S. S. kaltinančius policijos pareigūnų parodymus ir iki galo paneigti jo versiją, jog autobusiuko jis nevairavo, o vairavo V. S. (tai pastarasis patvirtino teisme), byloje nėra (remiantis vien tuo, kad S. S. ir V. S. yra draugai, priešingai apylinkės teismo išvadai, savaime nėra pakankamo pagrindo atmesti šių asmenų parodymus, kurie yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampa). Iš to išeina, kad jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsta Institucijos surinkta medžiaga, paremta, kaip jau aptarta, nenuosekliais ir prieštaringais galbūt suinteresuotų bylos baigtimi policijos pareigūnų parodymais, nepaneigia apelianto versijos, jog jis nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo.
24. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, nebuvo neabejotinai nustatyta, kad būtent S. S. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę „Mercedes-Benz Sprinter“, neturėdamas specialiosios teisės tai daryti, kai specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta. Todėl Institucijos 2020-10-07 nutarimas, kuriuo S. S. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 450 Eur bauda, ir dėl jo priimta skundžiama nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo bylos teisena S. S. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 78-ANR_N-1063-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną S. S. pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.