Šiaulių apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,CCM Baltic‘‘ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Inžinerinės technologijos‘‘, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,LIDL Lietuva‘‘ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, skolos bei delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

CK 6.930¹ str. nustato sekantį atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Reikalavimo teisės perleidimo sandoriai, sudaryti, siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat pažeidžia Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio imperatyviąsias nuostatas, jei perleidžiama reikalavimo teise atsiskaitoma nesilaikant šiame straipsnyje nustatytos kreditorių pirmumo eilės. Kadangi ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnio, ir CK 6.930¹ str. įtvirtinta norma yra imperatyvi, jų pažeidimas lemia sandorio negaliojimą CK 1.80 str. pagrindu.

CK 6.930¹ straipsnis imperatyviai reglamentuoja būtent paties skolininko valia atliekamų mokėjimų kreditoriams eiliškumą. Šio straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso atveju nustato kiti įstatymai. Todėl šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyti ketvirtąja eile vykdytini kiti kreditorių piniginiai reikalavimai pagal „vykdomuosius dokumentus“ turi būti suprantami ir aiškinami kaip kreditorių piniginiai reikalavimai pagal visus privalomus vykdyti teismo procesinius dokumentus (sprendimus, nutartis, teismo įsakymus), o ne išimtinai pagal vykdomuosius dokumentus, kaip jie apibrėžti CPK 587 straipsnyje. Teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas net ir CPK 587 straipsnyje įtvirtinta vykdomojo dokumento prasme. CPK 18 str. nustato, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl ieškovė privalėjo juos vykdyti pagal CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, o ieškovės kreditorių kreipimasis dėl priverstinio skolų išieškojimo šiai bylai yra reikšmingas tik tiek, kiek jis padeda nustatyti minėtų teismo procesinių dokumentų neįvykdymą.

Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai 2016-05-16 ieškovės vykdytini įsipareigojimai kreditoriams sudarė 2 531 712,96 Eur, iš šios sumos pradelsti įsipareigojimai sudarė 2 286 428,50 Eur, iš kurių pradelsti nuo 1 iki 30 dienų – 215 816,03 Eur, nuo 31 iki 60 dienų – 237 400,82 Eur, nuo 61 iki 90 dienų – 338 941,53 Eur, virš 90 dienų – 1 494 270,12 Eur, o ieškovės skola atsakovei sudarė 49 468,60 EUR, iš kurios 7 315,95 Eur sumos mokėjimo terminas nebuvo pradelstas, 15 182,40 Eur sumos mokėjimo terminas buvo pradelstas nuo 1 iki 30 dienų, 26 970,25 Eur sumos mokėjimo terminas buvo pradelstas nuo 61 iki 90 dienų. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai 2016-06-13 ieškovės vykdytini įsipareigojimai kreditoriams sudarė 2 610 634,08 Eur, iš šios sumos pradelsti įsipareigojimai sudarė 2 146 797,80 Eur, iš kurių pradelsti nuo 1 iki 30 dienų – 325 702,40 Eur, nuo 31 iki 60 dienų – 26 274,56 Eur, nuo 61 iki 90 dienų – 266 538,29 Eur, virš 90 dienų – 1 580 831,67 Eur, o ieškovės skola atsakovei sudarė 7 110,49 Eur, iš kurios 4 942,20 Eur sumos mokėjimo terminas nebuvo pradelstas, 2 168,29 Eur sumos mokėjimo terminas buvo pradelstas nuo 1 iki 30 dienų. Sutarčių sudarymo dienai ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl privalėjo laikytis CK 6.930¹ str. nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Ieškovės banko sąskaitose 2016-05-16 dienai buvo 31 790,28 Eur, o 2016-06-13 dienai – 7,16 Eur pinigų likučiai. Iš ieškovės 2016-07-31 balanso matyti, kad šiai datai ieškovės trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 645 686 Eur, iš kurių 2 453 625 Eur skolos tiekėjams, 20 273 Eur gauti išankstiniai apmokėjimai, 170 910 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 878 Eur kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, o tuo tarpu per vienerius metus gautinos sumos sudarė tik 1 482 506 Eur, iš kurių 1 284 290 Eur pirkėjų skolos, 198 216 Eur kitos gautinos sumos, o pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė tik 3 068 Eur. Analogiška padėtis užfiksuota ir 2015-12-31 balanse: ieškovės trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2 389 801 Eur, iš kurių 2 182 267 Eur skolos tiekėjams, 20 273 Eur gauti išankstiniai apmokėjimai, 150 372 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 36 889 Eur kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, o tuo tarpu per vienerius metus gautinos sumos sudarė 1 898 750 Eur, iš kurių 1 465 855 Eur pirkėjų skolos, 432 895 Eur kitos gautinos sumos, o pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 11 902 EUR. Ieškovei trūko apyvartinių lėšų, ji negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, t.y. faktiškai buvo nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato, kad bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, bankrutuojančios įmonės administratorius gali ginčyti anksčiau šios įmonės sudarytus sandorius visais Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Bankroto administratorius, atstovaujantis ieškovę, ginčija 2016-05-16 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-06-13 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) CK 6.930¹ , 6.66, 1.80 straipsniuose numatytais pagrindais.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu

Ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad ieškovė ir atsakovė, 2016-05-16 ir 2016-06-13 sudarydamos Reikalavimo perleidimo sandorius, pažeidė imperatyvias CK 6.930 ¹ straipsnio nuostatas dėl atsiskaitymo eiliškumo. CK 6.930 ¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Jau iš teisės normos teksto matyti, kad teisės norma yra imperatyvi.

Ieškovė nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu (2016-05-16 ir 2016-06-13) ieškovė buvo skolinga VSDFV. Ieškovė teigia, kad 2016-04-15 ji šiam mokesčių administratoriui buvo skolinga 21 087,42 Eur. 2016 m. balandžio mėnesį papildomai buvo priskaičiuota 17 614,20 Eur mokesčių, o sumokėta tik 13 415,42 EUR, todėl 2016-04-30 dienai ieškovės skola VSDFV padidėjo iki 25 286,20 Eur. 2016 m. gegužės mėnesį mokėjimus VSDFV ieškovė atliko 2 dieną – 1 686,37 Eur, 6 dieną – 5 985,63 Eur ir 23 dieną – 17 614,20 Eur. Todėl Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai (2016-05-16) ieškovė buvo skolinga VSDFV 17 614,20 EUR. 2016 m. gegužės mėnesį papildomai buvo priskaičiuota 17 381,15 Eur mokesčių, todėl 2016-05-31 dienai ieškovės skola VSDFV sudarė 17 381,15 Eur. 2016 m. birželio mėnesį mokėjimą VSDFV ieškovė atliko 30 dieną – 5 178,39 Eur, todėl Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai (2016-06-13) ieškovė buvo skolinga VSDFV 17 381,15 Eur. Atsakovės atstovas nurodė, kad pagal VSDFV 2017-01-09 raštą dėl informacijos pateikimo ieškovė turėjo įsiskolinimą 2016 m. balandžio 15 d., 2016 m. gegužės ir birželio mėn. jokios skolos nebuvo, įsiskolinimas vėl atsirado tik 2017 m. liepos 15 d. Trečiojo asmens atstovė taip pat nurodė, kad VSDFV pateiktoje informacijoje skolų skiltyje sandorių sudarymo dienai ieškovė skolų neturėjo. Tačiau ieškovės pateikti jos sąskaitų išrašai už 2016m. gegužės – birželio mėnesius ir jų atlikta ieškovės analizė rodo, kad reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo dienai ieškovė buvo skolinga VSDFV. Iš VSDFV pažymos matyti, kad 2016-04-15 jau buvo susiformavusi skola, kuri 2016-04-30 dienai didėjo iki 25286,20 Eur, kadangi ieškovė už balandžio mėnesį sumokėjo tik 13412,42 Eur. Nors ieškovė 2016 metų gegužės mėnesį sumokėjo 25286,20 Eur, paskutinį mokėjimą atlikus 2016m. gegužės 23d., sandorio sudarymo momentu ji buvo skolinga VSDFV 17614,20 Eur, 2016m. gegužės mėnesį priskaičiavus 17381,15 Eur, 2016-05-31 skola liko tokia pat. 2016 metų birželio mėnesį ieškovė atliko vieną mokėjimą 30 dieną – 5178,39 Eur, todėl sandorio sudarymo dieną 2016-06-13 skola VSDFV sudarė 17381,15 Eur. Todėl teismas daro išvadą, kad Reikalavimo perleidimo sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo pareigą pirma atsiskaityti su biudžetu (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad ketvirtąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti. Ieškovė nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo momentu pagal teismų portalo duomenis buvo neįvykdžiusi eilės įsiteisėjusių teismo sprendimų. Ieškovės nuomone, CK 6.930¹ straipsnis imperatyviai reglamentuoja būtent paties skolininko valia atliekamų mokėjimų kreditoriams eiliškumą, o šio straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso atveju nustato kiti įstatymai. Todėl šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyti ketvirtąja eile vykdytini kiti kreditorių piniginiai reikalavimai pagal „vykdomuosius dokumentus“ turi būti suprantami ir aiškinami kaip kreditorių piniginiai reikalavimai pagal visus privalomus vykdyti teismo procesinius dokumentus (sprendimus, nutartis, teismo įsakymus), o ne išimtinai pagal vykdomuosius dokumentus, kaip jie apibrėžti CPK 587 straipsnyje. Tačiau teismas, įvertinęs CK 6.930¹ straipsnio bei CPK 587 straipsnio nuostatas, daro išvadą, kad CK 6.930¹ straipsnyje nurodoma sąvoka ,,vykdomasis dokumentas‘‘ laikytinas dokumentu, kaip jį apibrėžia CPK 587 straipsnis, o abi teisės normos (CK 6.930¹ straipsnis ir 587 straipsnis) turi būti taikomos jas aiškinant sistemiškai. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas CPK 587 straipsnyje įtvirtinta vykdomojo dokumento prasme. Iš ieškovės su ieškiniu bei dubliku pateiktos lentelės matyti, kad 2016-04-25 buvo priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-5060-901/2016, kuris įsiteisėjo 2016-05-20, 2016-04-27 - civilinėje byloje Nr. L2-5106-1003/2016, kuris įsiteisėjo 2016-05-23, 2016-04-28 - civilinėje byloje Nr. L2-5173-1003/2016, kuris įsiteisėjo 2016-05-24, 2016-05-05 - civilinėje byloje Nr. L2-5450-1003/2016, kuris įsiteisėjo 2016-05-31, 2016-05-10 – civilinėje byloje Nr. eL2-5582-797/2016, kuris įsiteisėjo 2016-05-31 (duomenys apie įsiteisėjimą panaudoti iš LITEKO sistemos). Ieškovei apie šių teismo įsakymų įsiteisėjimo datas turėjo būti žinoma, nes apie priimtus įsakymus ir įsakymo įsiteisėjimo terminus skolininkas yra informuojamas po teismo įsakymų priėmimo. Todėl sudarant antrą Reikalavimo perleidimo sutartį 2016-06-13, ieškovei turėjo būti žinoma apie paminėtus vykdomuosius dokumentus. Iš 2016m. liepos 4d. UAB ,,LIDL Lietuva‘‘ pranešimo ieškovei dėl generalinės statybos rangos sutarties nutraukimo matyti, kad nuo 2016m. gegužės 25d. iki 2016m. birželio 10d. užsakovas UAB ,,LIDL Lietuva‘‘ buvo gavęs šešis antstolių patvarkymus, kuriais buvo nurodoma sulaikyti lėšų mokėjimą ieškovei. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad jau Perleidimo sutarčių sudarymo metu ieškovė buvo gavusi vykdomuosius dokumentus, tačiau jų nevykdė, todėl antstolis išieškojimą pradėjo vykdyti priverstine tvarka, nurodydamas užsakovui sulaikyti lėšų mokėjimą. Nors ieškovė yra pateikusi ir eilę kreditorių prašymų išduoti vykdomuosius dokumentus, teismas jais vadovaudamasis negali identifikuoti, kada jie buvo pateikti vykdymui. Tačiau iš įsiteisėjusių įsakymų, patvarkymų užsakovui UAB ,,LIDL Lietuva‘‘ sulaikyti lėšų mokėjimus ieškovei, teismas daro išvadą, kad sandorių sudarymo metu ieškovė pažeidė pareigą pirma atsiskaityti su skolininkais pagal vykdomuosius dokumentus.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad skolininkas, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, penktąja eile atsiskaito pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. Ieškovė ieškinyje ir dublike pateikė lenteles apie ieškovės neįvykdytus teismo procesinius sprendimus, kurie buvo priimti iki reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo. Iš lentelėse esančių duomenų matyti, kad eilė teismo procesinių sprendimų buvo priimta ir įsiteisėjo iki ginčijamų sutarčių sudarymo (2016-05-16 ir 2016-06-13). Nors byloje nėra duomenų, kada kreditoriai juos pateikė ieškovei, įsiteisėję procesiniai sprendimai yra siunčiami skolininkui. Todėl nors nėra duomenų, kad lentelėse išvardintiems sprendimams vykdyti buvo išduoti vykdomieji dokumentai, juos gavusi ieškovė privalėjo atsiskaitinėti su kreditoriais kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punktas), o ne sudaryti reikalavimo perleidimo sutartis su atsakove ir tokiu būdu su ja atsiskaityti, pažeidžiant įstatymo numatytą atsiskaitymo eiliškumą. Trečiasis asmuo UAB ,,LIDL Lietuva‘‘ triplike pateikė lentelę, kurioje nurodo, kad ieškovė savo pateiktose lentelėse nurodė teismų procesinius sprendimus, bet nepateikė duomenų, ar jie buvo pateikti vykdymui. Tačiau skolininkui atsiskaitant pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 5 punktą, kaip jau minėta, yra svarbus eiliškumas, o ne aplinkybės, ar procesiniai sprendimai buvo pateikti vykdymui. Be to, trečiasis asmuo savo pateiktose lentelėse nurodo deklaratyvius duomenis apie tai, kad teismo patvirtintos taikos sutartys sandorių sudarymo momentu galėjo būti vykdomos ar kad procesiniai teismo sprendimai galėjo būti neįsiteisėję, - nepateikė įrodymų teismui savo teiginiams pagrįsti.

Iš CK 6.930¹ straipsnio nuostatų matyti, kad ši teisės norma reguliuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Ieškovė nurodė, kad 2016-05-16 ieškovės vykdytini įsipareigojimai kreditoriams sudarė 2 531 712,96 Eur, iš šios sumos pradelsti įsipareigojimai sudarė 2 286 428,50 Eur, iš kurių pradelsti nuo 1 iki 30 dienų – 215 816,03 Eur, nuo 31 iki 60 dienų – 237 400,82 Eur, nuo 61 iki 90 dienų – 338 941,53 Eur, virš 90 dienų – 1 494 270,12 Eur, o ieškovės skola atsakovei sudarė 49 468,60 EUR, iš kurios 7 315,95 Eur sumos mokėjimo terminas nebuvo pradelstas, 15 182,40 Eur sumos mokėjimo terminas buvo pradelstas nuo 1 iki 30 dienų, 26 970,25 Eur sumos mokėjimo terminas buvo pradelstas nuo 61 iki 90 dienų. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai 2016-06-13 ieškovės vykdytini įsipareigojimai kreditoriams sudarė 2 610 634,08 Eur, iš šios sumos pradelsti įsipareigojimai sudarė 2 146 797,80 Eur, iš kurių pradelsti nuo 1 iki 30 dienų – 325 702,40 Eur, nuo 31 iki 60 dienų – 26 274,56 Eur, nuo 61 iki 90 dienų – 266 538,29 Eur, virš 90 dienų – 1 580 831,67 Eur, o ieškovės skola atsakovei sudarė 7 110,49 Eur, iš kurios 4 942,20 Eur sumos mokėjimo terminas nebuvo pradelstas, 2 168,29 Eur sumos mokėjimo terminas buvo pradelstas nuo 1 iki 30 dienų. Sutarčių sudarymo dienai ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, ieškovės banko sąskaitose 2016-05-16 dienai buvo 31 790,28 Eur, o 2016-06-13 dienai – 7,16 Eur pinigų likučiai. Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu kiti proceso dalyviai nenuginčijo.

Todėl teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovė sudarytomis Reikalavimo perleidimo sutartimis atsiskaitė su atsakove, nepagrįstai jai suteikdama pirmumą, todėl pažeidė imperatyvias CK 6.930¹ str. nuostatas, dėl to yra pagrindas ginčijamas Reikalavimo perleidimo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, vadovaujantis CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana)

Ieškovė prašo pripažinti ginčijamus sandorius ir vadovaujantis CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui.

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2015). Kaip jau buvo paminėta, 2016-05-16 ieškovės vykdytini įsipareigojimai kreditoriams sudarė 2 531 712,96 Eur, iš šios sumos pradelsti įsipareigojimai sudarė 2 286 428,50 Eur, reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai 2016-06-13 ieškovės vykdytini įsipareigojimai kreditoriams sudarė 2 610 634,08 Eur, iš šios sumos pradelsti įsipareigojimai sudarė 2 146 797,80 Eur. Ieškovė buvo skolinga VSDFV, pagal įsiteisėjusius ir išduotus vykdomuosius dokumentus, teismo procesinius sprendimus. Ginčijamų sutarčių sudarymo metu ieškovė buvo skolinga ir darbuotojams. Ieškovė su rašytiniais paaiškinimais pateikė ir 2017-03-29 d. lentelę apie įsiskolinimą pirmos eilės kreditoriams – darbuotojams. Iš lentelės matyti, kad sandorių sudarymo metu ieškovė buvo skolinga A. B., A. B., A. R., A. B., A. Š., D. D. ir eilei kitų darbuotojų, ką patvirtina paskaičiuoti delspinigiai bei vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti. Todėl ieškovės įmonės bankroto administratorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį bei gindamas visų kreditorių interesus, turi neabejotiną ir galiojančią kreditoriaus reikalavimo teisę. Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo spręstina pagal tai, ar ieškinį pareiškęs kreditorius ją turėjo sandorio sudarymo momentu.

Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Dėl sandorio privalomumo.

Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog šalys privalėjo sudaryti sandorius. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, kad sutarčių sudarymas buvo reikalingas tam, kad atsakovė galėtų užbaigti darbus, tokie atstovo teiginiai neįrodo sutarties sudarymo privalomumo fakto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016). Be to, iš UAB ,,LIDL Lietuva‘‘ 2016-07-04 pranešimo dėl generalinės sutarties nutraukimo matyti, kad užsakovas nurodė, jog atsakovė atlieka darbus taip, kad jų baigti iki darbų grafike numatyto termino pabaigos aiškiai negalima, nors darbų pabaiga buvo numatyta iki 2016m. birželio 1d. Todėl nėra pagrindo daryti išvadų, kad sudarytos ginčijamos Reikalavimo perleidimo sutartys 2016-05-16 ir 2016-06-13 apskritai galėjo įtakoti statybos objekto užbaigimą.

Dėl šalių nesąžiningumo.

Taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013). Ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Tokie duomenys gali būti gaunami sandorio šalims (jų atstovams) bendraujant, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-463/2013).

Ieškovei buvo žinoma, kad iki sandorių sudarymo dalis kreditorių kreipėsi į teismą dėl skolų priteisimo, buvo pradėtas dalies skolų išieškojimas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Turto areštų registro duomenys apie įregistruotus turto arešto aktus yra vienas iš šaltinių, kuriais remdamiesi asmenys gali spręsti apie skolininko finansinę būklę ir jo pajėgumus atsiskaityti su savo kreditoriais. Turto arešto aktų registracija yra svarbi sprendžiant dėl trečiojo asmens sąžiningumo, kaip vienos iš actio Pauliana reikalavimo patenkinimo sąlygų, nes suteikia objektyvius duomenis apie pritaikytus skolininko turto (turtinių teisių) suvaržymus, kurie lemia jo galimybes vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013). Atsakovė nurodė, kad ji neturi pareigos domėtis kitos sandorio šalies finansine padėtimi, prieš sudarant sandorį, tą padarė sudarydama su ieškove, kaip generaline rangove, subrangos sutartį. Atsakovės teigimu, tiek užsakovo, tiek ieškovės įmonės yra didelės, žinomos kaip patikimos, jokių abejonių dėl galimybės atsiskaityti už atliktus darbus atsakovei nesukėlė. Tačiau vien reikalavimo perleidimo sutarčių pobūdis kitai šaliai sudaro pagrindą manyti, kad generalinis rangovas turi problemų dėl mokumo. Šalys bei užsakovas UAB ,,LIDL Lietuva‘‘ 2016m. gegužės 16d. pasirašė trišalį susitarimą, kuriuo užsakovas sutiko, kad ieškovė atsakovei perkeltų reikalavimo teisę, o šalys susitarė dėl galimybės ją perleisti esant tam tikroms sąlygoms. Pažymėtina, kad šiame susitarime punkte ,,C‘‘ yra nurodyta, kad ieškovė pagal subrangos sutartį galimai vėluos atsiskaityti su atsakove, todėl atsakovė be papildomų ieškovės užtikrinimų dėl tinkamo atsiskaitymo pagal subrangos sutartį ketina sustabdyti darbų vykdymą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės rodo, jog atsakovė ginčijamų sutarčių sudarymo metu jau abejojo ieškovės mokumu. Be to, sutiktina su ieškovės argumentais, kad abi sandorių šalys yra verslininkai ir turi pareigą, sudarydami sandorį, pasidomėti kita sandorio šalimi, tuo labiau atsakovei turint abejonių dėl ieškovės galimybių atsiskaityti pagal subrangos sutartį.

Įvertintus išdėstytus argumentus ir byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad egzistuoja visos actio Pauliana tenkinimui būtinos sąlygos, todėl yra pagrindas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 6.66 str. 1 d.).

Dėl restitucijos taikymo

Pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais, taikytina restitucija (CK 6.145 str.). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.145 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra. Dėl to ir tais atvejais, kai dėl sandorio nuginčijimo kreipiasi bankrutuojančios įmonės administratorius, teismas atsižvelgia į ieškovės bankrutuojančios įmonės prašomą taikyti restitucijos būdą ir apimtį, bet nėra jų saistomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015).

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo taikyti restituciją – priteisti jai iš atsakovės neteisėtai gautą sumą – 51995,40 Eur. Teisminėje praktikoje, atsižvelgiant į tai, kad įmonei iškelta bankroto byla, teisinių padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą: CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Skolininko (ieškovės) nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-245-178/2017). Todėl atsakovės pagal ginčijamus sandorius gauti pinigai 51995,40 Eur, kuriuos turėjo gauti ieškovė, iš atsakovės tiesiogiai priteistini ieškovei. Tokiu atveju atsakovei išlieka teisė reikšti kreditorinį reikalavimą ieškovės bankroto byloje.

CK 6.210str. 1d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai, už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo dienos – 2017-03-13 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei - 1005,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą ieškovei ir trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į bylos apimtį bei sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, kad prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, teismas sprendžia, kad ieškovei ir trečiajam asmeniui priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą po 2500 Eur, kas atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiomis 2016-05-16 tarp ieškovės BUAB „CCM Baltic“ (į/k 145417921) ir atsakovės UAB „Inžinerinės technologijos“ (į/k 302817993) sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2016-06-13 tarp ieškovės BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovės UAB „Inžinerinės technologijos“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jų sudarymo momento (ab initio).

Taikyti restituciją ir priteisti ieškovės BUAB „CCM Baltic“ naudai iš atsakovės UAB „Inžinerinės technologijos“ neteisėtai gautą 51 995,40 Eur (penkiasdešimt vieną tūkstantį devynis šimtus devyniasdešimt penkis eurus 40 ct) sumą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2017-03-13 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Inžinerinės technologijos‘‘ ieškovei BUAB ,,CCM Baltic‘‘ ir trečiajam asmeniui UAB ,,LIDL Lietuva‘‘ po 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Inžinerinės technologijos‘‘ 1005 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis „Bylinėjimosi išlaidos“.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.