Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

dalyvaujant skundą, dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui – A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2021 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2021 m. kovo 27 d. A. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2021 m. kovo 27 d. 20.31 val., Kauno rajone, Gervėnupio kaime vairavo transporto priemonę, automobilį „Volvo V50“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai vairuotojui nustatytas lengvas 0,46 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 800,00 (aštuonių šimtų eurų) bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Skundą padavęs asmuo – A. V. prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2021 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, o teismui neįžvelgus tam pagrindo, pakeisti šį nutarimą ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. V. skundas netenkintinas

8. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

9. Šiuo atveju, skundą pateikęs A. V. yra nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo, kuomet vairavo neblaivus, jam nustatytas 0,46 promilių girtumas. Savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su skundžiamame nutarime nurodyta veikos kvalifikacija. Apeliantas su jam paskirtos baudos dydžiu sutiko, baudą sumokėjo, tačiau prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo, arba sutrumpinti jos terminą.

10. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m, rugsėjo 17 d., 2012 m, rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu inicijuoti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą, tačiau neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

13. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Institucija, priimdama nutarimą ir skirdama teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatė A. V. minimalų – 12 (dvylikos) mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą.

14. Susipažinus su bylos medžiaga ir įvertinus skundo argumentus konstatuotina, kad tyrimas dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo buvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Skundžiamas institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje bei jo išvados yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo atsižvelgta į visas esmines duomenų, turinčių reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, rinkimo aplinkybes, išnaudotos visos įmanomos, taip pat tikslingos, adekvačios ir ekonomiškos procesinių veiksmų atlikimo galimybės, o institucijos pareigūnas išanalizavęs tyrimo metu surinktus duomenis, įvertinęs jų tarpusavio ryšį, t. y. atlikęs surinktų duomenų viseto įvertinimą, pagrįstai 2021 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų neturinčiam A. V. dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskyrė minimalią – 800,00 eurų dydžio baudą, bei pritaikė ANK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą minimaliam 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, ir šio nutarimo naikinti ar keisti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

15. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

16. A. V. skunde nurodyti argumentai dėl to, jog jo padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas, nes važiavo gyvenvietėje neviršydamas 50 km/h greičio, tai, kad žino eismo sąlygas ir kelią, nepadarė kitų pažeidimų ir buvo įsijungęs artimųjų šviesų žibintus, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus, o jo neblaivumo laipsnis buvo kone įmanomai mažiausias ir tai, kad kitose šalyse leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra 0,5 promilės, be to, jis pasirinkęs dorą gyvenimo kelią, dirba yra visiškai nepagrįsti.

17. Visų pirma šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės identiško turinio, stiliaus ir formos skundai su identiškais argumentais Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gana dažni ir kartojasi net pas tą patį teisėją (žr. ir administracinio nusižengimo byloje II-289-1049/2019, II-526-1049/2019), o tai akivaizdžiai rodo, kad skundą rašė ne pats pareiškėjas, o jo motyvai yra aiškiai šabloniški, o ne individualūs.

18. Kita vertus, net ir skunde nurodomi šabloniški motyvai nėra pagrįsti.

19. Skunde apeliuojama, kad A. V. padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas, nes važiavo gyvenvietėje neviršijant 50 km/h greičio. Čia atkreiptinas dėmesys, kad tai niekaip nemažina ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto nusižengimo pavojingumo.

20. Skunde klaidinančiai nurodoma ir tai, kad apelianto neblaivumo laipsnis yra kone įmanomai mažiausias, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė, t. y. 0,44 promilės, kadangi prieš paklaidos pritaikymą buvo tik 0,46 promilės. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad alkotesterio paklaida yra ± 0,01 promilės, taigi įvertinus šią paklaidą A. V. neblaivumo laipsnis buvo ne 0,44 promilės, o kiek didesnis – 0,46 promilės.

21. Visiškai abstraktus ir deklaratyvus yra skundo argumentas dėl to, kad 22 iš 30 Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra 0,5 promilės. Jau nekalbant apie tai, kad pagal pačią skundą pasirašiusio autoriaus pateiktą nurodą tokie duomenys yra netikslūs, nes joje nurodyta 29, o 30 Europos šalių grupė, iš kurių 20, o ne 22 šalyse nustatyta leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra 0,5 promilės, o vienoje didesnė. Tai taip pat niekaip nemažina ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto nusižengimo pavojingumo, pažymint ir tai, kad tokiu būdu skunde nutylima, jog aštuoniose iš sąraše nurodytų Europos šalių maksimali leistina alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės ir mažesnė, keturiose iš jų alkoholio kiekio tolerancija kraujyje yra absoliučiai nulinė. Be to, pažymėtina ir tai, kad toks skundo argumentas deklaratyvus dar ir dėl to, kad A. V. alkoholio kiekio koncentracija išmatuota alkotesteriu, tai yra įvertinus jo kiekį iškvėptame ore, o ne paėmus kraujo mėginį.

22. Skundo argumentas dėl to, kad A. V. padėjo išaiškinti nusižengimą taip pat neturi jokio realaus pagrindo, kadangi, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, jis neatliko nieko kito, kaip tik neblaivus policijos pareigūnų sulaikytas prie automobilio vairo papūtė į alkotesterį, kuris parodė jo neabejotiną apsvaigimą. Iš esmės jokio kito protingo pasirinkimo įvykio vietoje A. V. ir neturėjo, įvertinant tai, kad už vengimą pasitikrinti neblaivumą yra įtvirtinta ne administracinė, o jau baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

23. Nors A. V. skunde nurodė sutinkantis dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) ir tai tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikoma viena iš atsakomybę švelninančių aplinkybių ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, tačiau šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl Institucijos priimto nutarimo teisėtumo neturi esminės reikšmės, pareiškėjas jokios informacijos ar prašymų iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo institucijai nepateikė, taigi, institucija pagrįstai to nevertino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir tokios administracinio poveikio priemonės skyrimo pagrįstai nesvarstė. Tokį pageidavimą A. V. nurodė tik savo skunde teismui.

24. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. V. administracine tvarka nebaustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau teismo posėdžio metu A. V. paaiškino, kad prieš 14 metų yra baustas administracine tvarka, kadangi vairavo automobilį neblaivus, kai jam buvo nustatytas 0,8 promilės neblaivumas, o tai suponuoja manymą, jog toks jo elgesys linkęs kartotis.

25. Pareiškėjas A. V. savo skunde nurodė, kad jo veiksmai nesukėlė jokių padarinių, nebuvo padaryta niekam žala, kas rodo, jog veika yra ne itin pavojinga. Teismas pažymi, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių, todėl vien tai, kad tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo pažeidėjo veiksmus vertinti kaip nepavojingus. A. V. vairavimas nesukėlė realios žalos paties vairuotojo ar kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, tačiau tai įtakos veikos kvalifikacijai ir už ją skiriamos administracinio poveikio priemonės griežtumui neturi.

26. Skunde nurodytos aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V. paskirta nuobauda sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjui taps sunkiau ir nepatogiau atlikti darbines funkcijas, bet tikrai netaps neįmanoma. Be to, visos šios darbinės aplinkybės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą. Be to atkreiptinas dėmesys, kad A. V. transporto priemonę vairavo tą pačią dieną kaip ir vartojo alkoholinius gėrimus, tai yra praėjus kelioms valandoms prieš policijos pareigūnams asmenį sustabdžius ir patikrinus jo blaivumą, o tai, kad galėjo įtarti esantis neblaivus rodo ir aplinkybė, jog prieš sėsdamas už vairo tikrino savo blaivumą neprofesionaliu alkotesteriu. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. A. V., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslas užtikrinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-745/2008).

27. Vadovaujantis pareiškėjo jau aiškiai šabloninio skundo argumentais, kone kiekvienoje tokio pobūdžio byloje būtų sudaromas precedentas teismui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kas grubiai pažeistų šiuo metu formuojamą teismų praktiką. A. V. skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su jo formalių reikalavimų, jo nuomone, reikalingų panaikinti, ar sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atitikimu, nelaikytinos išimtinėmis, dauguma jų yra netgi yra paneigtos šioje nutartyje, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

28. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui.

29. Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos baudos minimumą bei privalomai nustatydama minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė. A. V. paskirta nuobauda ir poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

30. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2021 m. balandžio 21 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje, priimtas nustačius A. V. veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėties požymius, ir institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūrų, nepadarė teisės taikymo klaidų ir privalomai nustatė minimalų administracinio poveikio priemonės terminą.

31. Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti A. V. skundo ir panaikinti jam paskirtą specialiosios teisės atėmimą, ar sutrumpinti jos terminą nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o A. V. skundas atmetamas.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. V. skundą atmesti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės E. V. 2021 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.