Kauno apylinkės teismo nutartis, II-526-1049/2019

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-18
Bylos Nr.: II-526-1049/2019
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-02234-2019-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Audrius Meilutis

Kategorijos

1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-526-1049/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02234-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.10.4 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Deimantei Lekavičiūtei,

nedalyvaujant skundą, dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui – K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-13339-2019, administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2019 m. spalio 23 d. K. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2019 m. rugsėjo 28 d., 7.09 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, automobilį „Opel Insignia Limousine NB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai vairuotojai nustatytas lengvas 0,45 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-13339-2019, K. J. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta 820,00 (aštuonių šimtų dvidešimties eurų) bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Skundą padavęs asmuo – K. J. prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 23 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, o teismui neįžvelgus tam pagrindo, pakeisti šį nutarimą ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

Šalies argumentai

3.1. Skunde K. J. nurodo, kad šioje byloje teismas turėtų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, cituoja susijusią teismų praktiką. Neginčija padariusi vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, tačiau, tikina, kad net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai - ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 prom. neblaivumo laipsnis, nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas kaip ėjimas per perėją net nepasižiūrėjus į kairę bei dešinę puses. Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni.

3.2. Nurodo, kad iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad apeliantė administracinį nusižengimą padarė Kauno mieste. Ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais. Pirma, transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Antra, važiavimas vietovėje, kurioje apeliantė ir gyvena, reiškia, kad Apeliantė žino eismo sąlygas, patį kelią. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Taigi, padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies norma šiuo atveju gali būti taikoma.

3.3. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, kad apeliantės atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. apeliantė buvo įsijungusi šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie apeliantės padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi apeliantės padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Paminėtinas ir administracinio nusižengimo padarymo laikas – 7.09 val. Kadangi tai šviesus paros metas, tamsa matomumo neblogino, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį.

3.4. Pasisakant dėl apeliantės kaltės, pažymėtina, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Apeliantė visiškai nesijautė neblaivi, alkoholį vartojo iš vakaro, tačiau nedidelį kiekį, manė, kad jis išsiskaidęs. Nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik dar labiau patvirtina aplinkybė, kad Apeliantės neblaivumo laipsnis prieš paklaidos pritaikymą buvo tik 0,45 prom. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad alkotesterio paklaida yra ± 0,01 prom., taigi įvertinus ją, Apeliantės neblaivumo laipsnis yra kone įmanomai mažiausias, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė, t. y. 0,43 prom. Šiuo aspektu pažymėtina, kad net 22 iš 30 Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra 0,5 prom. (http://etsc.eu/blood-alcohol-content-bac-drink- driving-limits-across-europe). Taigi, didžiojoje dalyje Europos valstybių apeliantės atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena išvis net nebūtų pradėta. Manytina, tai tik patvirtina, kad apeliantės neblaivumo laipsnis nebuvo vienareikšmiškai tokio dydžio, kad šiuo atveju būtų tikslinga atimti jos atžvilgiu teisę vairuoti transporto priemones net dvylikai mėnesių.

3.5. Apeliantės padarytas administracinis nusižengimas yra neatsargumo, o ne tyčios pasekmė. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą (ANK 34 straipsnis), nėra atsitiktinumas. Kiekviena asmenybė yra skirtinga, todėl ir išorės veiksnių yra veikiama skirtingai. Vienam asmeniui įstatymų leidėjo numatytos sankcijos gali būti skiriamos daugybę kartų, o poveikio jos taip ir nepasiekia. Baudžiamojoje teisėje tokie asmenys vadinami recidyvistais. Tuo tarpu yra ir tokių asmenų, kuriems įstatymų leidėjo siekiamą teigiamą poveikį daro ir sankcijos ribose numatytos priemonės, ir už sankcijos ribų (į mažesniąją pusę) išeinančios priemonės. Būtent tam ir numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalis.

3.6. Manytina, kad aplinkybės, apibūdinančios apeliantės asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad apeliantei gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta poveikio priemonė. Apeliantė yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokymo centre jai suteikta visažistės specializacija, 2009 m. (duomenys neskelbtini) ji įgijo socialinio darbuotojo profesinę kvalifikaciją, 2015 m. jai suteiktas grožio terapijos profesinio bakalauro laipsnis. Nuo 2016 m. birželio Apeliantė vykdė kirpyklų ir kitų grožio salonų veiklą. Taigi, apeliantės asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: pastaroji įgijo išsilavinimą bei specialybę ir dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz. pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui). Kaip matyti iš Skundžiamo nutarimo, apeliantė prisipažino padariusi ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti).

3.7. Be to, apeliantė sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktais, šiuo atveju egzistuoja dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu ANK 36 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra, jau vien tai, kad egzistuoja kelios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl teismas turėtų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Tikslu pagrįsti aplinkybę, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis apeliantės skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, pridedamas išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus. Jo turinys atspindi, kad iki aptariamo administracinio nusižengimo apeliantė nėra padariusi nei panašaus, nei analogiško teisės pažeidimo. Manytina, kad tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad apeliantės padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas apeliantei poelgis.

3.8. Nors apeliantės atžvilgiu ir yra užfiksuotų kitų KET pažeidimų, jie gana smulkūs, baudos už juos sumokėtos. Teisę vairuoti transporto priemones apeliantė turi jau ilgą laiką – daugiau nei 14 metų. Kalbant apie vairavimo patirtį, pažymėtina, kad net pats įstatymų leidėjas ją laiko kaip mažinančią būtent aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą – ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyta pradedančiojo vairuotojo (stažas iki 2 m.) atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai jo neblaivumas didesnis nei 0 prom., bet ne didesnis nei 0,4 prom. Tuo tarpu jau nebe pradedantysis, o patyręs vairuotojas transporto priemonę būnant ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyto neblaivumo laipsnio vairuoti gali. Taigi, neabejotina, kad vairavimo patirtis mažina ANK 422 straipsnio 2-5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą.

3.9. Remiantis tuo, darytina išvada, kad apeliantės padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 12 mėnesių. Teisė vairuoti transporto priemones apeliantei reikalinga tam, kad ir toliau galėtų vykdyti individualią veiklą. Apeliantė gyvena užmiestyje, o individualią veiklą vysto mieste, todėl teisė vairuoti jai reikalinga nuvykti į miestą ir grįžti iš jo. Viešasis transportas užmiestyje nėra pakankamai išvystytas, todėl ji neturi kitos susisiekimo alternatyvos. Apeliantė yra išsituokusi, nėra, kas ją galėtų pavežti.

3.10. Neginčijama, kad Apeliantės padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Tačiau veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Taigi, atkeiptinas teismo dėmesys, kad šiuo atveju apeliantės padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pati apeliantė nesusižalojo ir pan.). Manytina, kad tam įtakos turėjo skunde jau nurodytos aplinkybės.

3.11. Nurodo, kad jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimastyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus šį skundą, apeliantė nelieka nepatyrusi jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 straipsnio 5 dalį taikyti ir dalyje dėl paskirtos baudos, kuri bus sumokėta. Taigi, apeliantę auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda (ANK 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Manytina, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.

3.12. Teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant Skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašytina paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.

3.13. Galiausiai, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Jai bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Apeliantei taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes.

3.14. Dalyje dėl ANK 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto pasisakytina, kad Apeliantę baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiai apeliantei, bet ir visai jos šeimai – tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Paminėtina, kad apeliantė baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jai teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad ji nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos.

3.15. Apibendrintai, manytina, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir Skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Manytina, kad skunde išdėstyti motyvai pagrindžia aplinkybę, kad net ir jo tenkinimo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota, juolab aktualūs pavyzdžiai matyti ir naujausioje teismų praktikoje.

3.16. Kartu su skundu pareiškėja pateikė (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, brandos atestatą, kvalifikacijos pažymėjimą, profesinio bakalauro diplomą, ištuokos liudijimą, individualios veikos vykdymo pažymą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į pareiškėjos K. J. skundą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-13339-2019, administracinio nusižengimo byloje.

4.1. Atsiliepime nurodyta, kad institucija su pateikto skundo argumentais nesutinka. Pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių nusižengimų bylas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracine nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai. Įvertinus bylos medžiagą, tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Šalies argumentai

4.2. Apeliantė 2019 m. rugsėjo 28 d. paaiškino, kad iš vakaro gėrė putojančio vyno, o pažeidimo padarymo dieną kėlėsi anksti, nes važiavo į Klaipėdą. Buvo pamiegojusi 6 valandas. Su pažeidimu sutinka. Dėl pažeidimo labai gailėjosi.

4.3. Pateiktame skunde taip pat nurodo, kad neginčytina, jog apeliantė padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Tad su pažeidimu sutinka, tik jai svarbiausia neprarasti teisės vairuoti transporto priemonę.

4.4. Pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į apeliantės asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

4.5 Apeliantei yra paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Galima sutikti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai išimtine aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytina, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydama tokį nusižengimą, apeliantė pati prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Ji, žinodama, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jai kiltų papildomų nepatogumų, tokiais savo veiksmais gali apsunkinti nuvykimą ir pargrįžimą iš darbo, kadangi gyvena užmiestyje, o individualią veiklą vykdo Kauno mieste, turėjo būti ypatingai suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė.

4.5. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

4.6. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, Institucijos nuomone, ANK 34 straipsnio 5 dalis apeliantės atžvilgiu netaikytina. Pažymėtina, kad apeliantės K. J. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdama neblaivi ji valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę. Byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ar tenkinti skundą, todėl prašo K. J. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. J. skundas netenkintinas

6. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

8. Šiuo atveju, skundą pateikusi K. J. yra nubausta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo, kuomet vairavo neblaivi, jai nustatytas 0,45 promilių girtumas. Savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su skundžiamame nutarime nurodyta veikos kvalifikacija. Apeliantė su jai paskirtos baudos dydžiu sutiko, tačiau prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo, arba sutrumpinti jos terminą.

9. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m, rugsėjo 17 d., 2012 m, rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu inicijuoti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, tačiau neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

12. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Institucija, priimdama nutarimą ir skirdama teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatė K. J. minimalų – 12 (dvylikos) mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą.

13. Susipažinus su bylos medžiaga ir įvertinus skundo argumentus konstatuotina, kad tyrimas dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo buvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Skundžiamas institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje bei jo išvados yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo atsižvelgta į visas esmines duomenų, turinčių reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, rinkimo aplinkybes, išnaudotos visos įmanomos, taip pat tikslingos, adekvačios ir ekonomiškos procesinių veiksmų atlikimo galimybės, o institucijos pareigūnas išanalizavęs tyrimo metu surinktus duomenis, įvertinęs jų tarpusavio ryšį, t. y. atlikęs surinktų duomenų viseto įvertinimą, pagrįstai 2019 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-13339-2019, galiojančių administracinių nuobaudų turinčiai K. J. dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskyrė nuobaudą, artimą minimaliai – 820,00 eurų dydžio baudą, bei pritaikė ANK 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą minimaliam 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, ir šio nutarimo naikinti ar keisti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

14. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

15. K. J. skunde nurodyti argumentai dėl to, jog jos padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas, nes važiavo mieste, mažesniu nei 50 km/h greičiu, tai, kad žino eismo sąlygas ir kelią, nepadarė kitų pažeidimų ir buvo įsijungusi artimųjų šviesų žibintus, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus, buvo šviesus paros metas, o jos neblaivumo laipsnis buvo kone įmanomai mažiausias ir tai, kad kitose šalyse leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra 0,5 promilės, be to, ji pasirinkusi dorą gyvenimo kelią, dirba yra visiškai nepagrįsti.

16. Visų pirma šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės identiško turinio, stiliaus ir formos skundai su identiškais argumentais Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gana dažni ir kartojasi net pas tą patį teisėją (žr. ir administracinio nusižengimo byloje II-289-1049/2019), o tai akivaizdžiai rodo, kad skundą rašė ne pati pareiškėja, o jo motyvai yra aiškiai šabloniški, o ne individualūs, kai kur skunde net nepakeista vyriška giminės galūnė į moterišką.

17. Kita vertus, net ir skunde nurodomi šabloniški motyvai nėra pagrįsti.

18. Skunde apeliuojama, kad K. J. padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas, nes važiavo mieste, mažesniu nei 50 km/h greičiu. Čia atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant to, jog tai niekaip nemažina ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto nusižengimo pavojingumo, tokia faktinė aplinkybė dar ir neatitinka realybės, kadangi nusižengimas užfiksuotas (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, kur leistinas greitis yra ne 50 km/h., o 60 km/h.

19. Be to, motyvuojama, kad važiavimas vietovėje, kurioje apeliantė ir gyvena, reiškia, kad apeliantė žino eismo sąlygas, patį kelią. Tai taip pat neatitinka realybės, kadangi iš byloje esančio K. J. paaiškinimo matyti, jog ji vyko į varžybas, į Klaipėdą, taigi, nei į namus, nei darbą. O pati gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (paaiškinime nurodė – (duomenys neskelbtini)), taigi, net ne Kauno mieste. Atkreiptinas dėmesys, kad ir vidurinį išsilavinimą K. J. įgijo (duomenys neskelbtini) (skundo b. l. 13–104).

20. Skunde klaidinančiai nurodoma ir tai, kad apeliantės neblaivumo laipsnis yra kone įmanomai mažiausias, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė, t. y. 0,43 promilės, kadangi prieš paklaidos pritaikymą buvo tik 0,45 promilės. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad alkotesterio paklaida yra ± 0,01 promilės, taigi įvertinus šią paklaidą K. J. neblaivumo laipsnis buvo ne 0,43 promilės, o kiek didesnis – 0,44 promilės.

21. Visiškai abstraktus ir deklaratyvus yra skundo argumentas dėl to, kad 22 iš 30 Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra 0,5 promilės. Jau nekalbant apie tai, kad pagal pačią skundą pasirašiusios autorės pateiktą nurodą tokie duomenys yra netikslūs, nes joje nurodyta 29, o 30 Europos šalių grupė, iš kurių 20, o ne 22 šalyse nustatyta leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra 0,5 promilės, o vienoje didesnė. Tai taip pat niekaip nemažina ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto nusižengimo pavojingumo, pažymint ir tai, kad tokiu būdu skunde nutylima, jog aštuoniose iš sąraše nurodytų Europos šalių maksimali leistina alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės ir mažesnė, keturiose iš jų alkoholio kiekio tolerancija kraujyje yra absoliučiai nulinė. Be to, pažymėtina ir tai, kad toks skundo argumentas deklaratyvus dar ir dėl to, kad K. J. alkoholio kiekio koncentracija išmatuota alkotesteriu, tai yra įvertinus jo kiekį iškvėptame ore, o ne paėmus kraujo mėginį.

22. Skundo argumentas dėl to, kad K. J. padėjo išaiškinti nusižengimą taip pat neturi jokio realaus pagrindo, kadangi, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, ji neatliko nieko kito, kaip tik neblaivi policijos pareigūnų sulaikyta prie automobilio vairo papūtė į alkotesterį, kuris parodė jos neabejotiną apsvaigimą ir parašė dėl to paaiškinimą, kad prieš 7 (septynias) valandas tai yra jau tą pačią parą, kadangi nusižengimas užfiksuotas 7.09 val., vartojo alkoholį, o miegojo dar mažiau. Iš esmės jokio kito protingo pasirinkimo įvykio vietoje K. J. ir neturėjo, įvertinant tai, kad už vengimą pasitikrinti neblaivumą yra įtvirtinta ne administracinė, o jau baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

23. Nors K. J. skunde nurodė sutinkanti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose) ir tai tam tikromis aplinkybėmis gali būti laikoma viena iš atsakomybę švelninančių aplinkybių ANK 35 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, tačiau šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl Institucijos priimto nutarimo teisėtumo neturi esminės reikšmės, kadangi pareiškėja administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo, ir jokios informacijos ar prašymų iki nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo institucijai nepateikė, taigi, institucija pagrįstai to nevertino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir tokios administracinio poveikio priemonės skyrimo pagrįstai nesvarstė. Tokį pageidavimą K. J. nurodė tik savo skunde teismui, beje į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą taip pat neatvyko, nors jai apie posėdį buvo pranešta tinkamai (skundo b. l. 34).

24. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad K. J. anksčiau eilę kartų bausta už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tiek draudžiamų ženklų nepaisymą, tiek žymų greičio viršijimą, o nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo metu turėjo net kelias galiojančias administracines nuobaudas, taigi negalima teigti, jog nebuvo bausta už tos pačios rūšies, tai yra – Kelių eismo taisyklių, pažeidimus.

25. Aptariant skunde nurodomų individualių neigiamų pasekmių kilimą ir kaip nurodoma, neigiamą įtaką šeimai, be to, kad byloje yra duomenys apie tai, kad pareiškėja dar 2015 m. lapkričio 24 d. yra išsituokusi (skundo b. l. 17), ir nėra jokių duomenų apie vaikus, taigi, neaišku, ką pareiškėja laiko šeima, nurodydama, kad dėl nuobaudos jiems tenka atsisakyti kai kurių kasdieninių poreikių ir kaip tai susiję su jos vykimu automobiliu išeiginę dieną (2019 m. rugsėjo 28 d. – šeštadienis) į tolimą kelionę – varžybas Klaipėdoje, kaip pati nurodė vos prieš 7 valandas, tai yra naktį, pavartojus alkoholio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010) ir tokias aplinkybes K. J. privalėjo įvertinti prieš darydama tokį, vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų.

26. Vadovaujantis pareiškėjos jau aiškiai šabloninio skundo argumentais, kone kiekvienoje tokio pobūdžio byloje būtų sudaromas precedentas teismui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kas grubiai pažeistų šiuo metu formuojamą teismų praktiką. K. J. skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su jos formalių reikalavimų, jos nuomone, reikalingų panaikinti, ar sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atitikimu, nelaikytinos išimtinėmis, dauguma jų yra netgi yra paneigtos šioje nutartyje, ypatingai švelninančiomis jos atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

27. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui.

28. Nors pareiškėja nurodo gyvenanti užmiestyje, o dirbanti mieste, turinti išsilavinimą ir specialybę, gauna legalias pajamas, tačiau tai nėra jokios išskirtinės ar kaip nors ypatingai pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaip jau ir buvo minėta, pažymėtina ir tai, kad pareiškėja praeityje eilę kartų buvo bausta administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų (nusižengimo b. l. 11–16), nusižengimo padarymo metu turėjo net kelias galiojančias nuobaudas, taip pat ir už žymų greičio viršijimą, draudžiamų ženklų nepaisymą, kas nėra smulkūs nusižengimai, kaip skunde bando įtikinti pareiškėja, o kelių eismo taisyklių sistemingas pažeidinėjimas, skirtingai nei nurodoma skunde, negali būti laikomas atsitiktiniu, ar nebūdingu pareiškėjai elgesiu.

29. Teismo nuomone, prieš pažeisdama Kelių eismo taisykles teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pati pažeidėja, o to nepadarius, prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikytina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakinga yra ji pati, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjos naudai kaip ypatingai švelninančios jos atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

30. Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos baudos minimumą bei privalomai nustatydama minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje nurodytą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė. K. J. paskirta nuobauda ir poveikio priemonė yra proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

31. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 23 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-13339-2019, administracinio nusižengimo byloje, priimtas nustačius K. J. veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėties požymius, ir institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūrų, nepadarė teisės taikymo klaidų ir privalomai nustatė minimalų administracinio poveikio priemonės terminą.

32. Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos pareiškėjos naudai, teismas nenustatė. Tai, kad pažeidėjos nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jai nepalankiai, kadangi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o priimtas sprendimas neatitinka jos lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas, o specialiosios teisės atėmimas neturėtų būti skiriamas, ar trumpinamas jos terminas.

33. Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti K. J. skundo ir panaikinti jai paskirtą specialiosios teisės atėmimą, ar sutrumpinti jos terminą nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o K. J. skundas atmetamas.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. J. skundą atmesti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-13339-2019, administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis