Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-08-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-289-1049/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-09
Bylos Nr.
II-289-1049/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00615-2019-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-289-1049/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00615-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.10.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 9 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,

nedalyvaujant skundą, dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui – P. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Evridikos Valuckienės 2019 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-5028-2019, administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. kovo 3 d., P. M., gim. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2019 m. kovo 3 d., 11.13 val., (duomenys neskelbtini), Kauno mieste, vairavo transporto priemonę, automobilį „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai vairuotojui nustatytas lengvas 0,48 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Evridikos Valuckienės 2019 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-5028-2019, P. M. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 422 straipsnio 5 dalyje padarymą paskirta 300,00 (trijų šimtų eurų) bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių.

Skundą padavęs asmuo – P. M., prašo taikyti panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Evridikos Valuckienės 2019 m. kovo 20 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių, o teismui neįžvelgus tam pagrindo, pakeisti šį nutarimą ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą.

Šalies argumentai

Skunde P. M. nurodo, kad šioje byloje turėtų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, cituoja susijusią teismų praktiką. Neginčija padaręs vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimų, t. y. vairavo transporto būdamas neblaivus. Tačiau, net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai - ne kiekvienas ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis net už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Pavyzdžiui, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatomas 0,41 prom. neblaivumo laipsnis, turbūt, nebūtų toks pavojingas KET pažeidimas kaip ėjimas per perėja net nepasižiūrėjus į kairę bei dešinę puses. Šansai pastaruoju atveju, kad bus sužalota žmogaus sveikata ar net prarasta gyvybė, yra kur kas didesni. Iš Skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad Apeliantas administracini nusižengimą padarė Kauno mieste. Ši aplinkybė reikšminga dviem aspektais. Pirma, transporto priemonės vairavimas gyvenvietėje reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu, yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Antra, važiavimas vietovėje, kurioje Apeliantas ir gyvena, reiškia, kad Apeliantas žino eismo sąlygas, patį kelią. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Taigi, padarytas administracinis nusižengimas erdvės aspektu sudaro pagrindą prieiti prie išvados, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies norma šiuo atveju gali būti taikoma. Be to, atkreiptinas teismo dėmesys, kad Apelianto atžvilgiu neužfiksuoti kiti administraciniai nusižengimai dėl KET pažeidimo, t. y. Apeliantas buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie Apelianto padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Paminėtinas ir administracinio nusižengimo padarymo laikas - 11 val. 13 min. Kadangi tai šviesus paros metas, tamsa matomumo neblogino, kas atitinkamai mažina tikimybę sukelti eismo įvykį. Pasisakant dėl Apelianto kaltės, pažymėtina, kad administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios. Apeliantas visiškai nesijautė neblaivus. Jeigu Apeliantas būtų buvęs įsitikinęs, kad yra neblaivus, transporto priemones nebūtų vairavęs. Nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik dar labiau patvirtina aplinkybė, kad Apelianto neblaivumo laipsnis prieš paklaidos pritaikymą buvo tik 0,48 prom. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad alkotesterio paklaida yra +- 0,02 prom., taigi įvertinus ją, Apelianto neblaivumo laipsnis yra kone įmanomai mažiausias, nuo kurio kyla administracinė atsakomybė, t. y. 0.46 prom. Šiuo aspektu pažymėtina, kad net 22 iš 30 Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra 0,5 prom. (http://etsc.eu/blood-alcohol-content-bac-drink- driving-limits-across-europe). Taigi, didžiojoje dalyje Europos valstybių Apelianto atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena išvis net nebūtų pradėta. Manytina, tai tik patvirtina, kad Apelianto neblaivumo laipsnis nebuvo vienareikšmiškai tokio dydžio, kad šiuo atveju būtų tikslinga atimti jo atžvilgiu teisę vairuoti transporto priemones net dvylikai mėnesių. Apelianto padarytas administracinis nusižengimas yra neatsargumo, o ne tyčios pasekmė. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybė yra vienas iš kriterijų, vertinamas individualizuojant nuobaudos (poveikio priemonės) skyrimą (ANK 34 straipsnis), nėra atsitiktinumas. Kiekviena asmenybė yra skirtinga, todėl ir išorės veiksnių yra veikiama skirtingai. Vienam asmeniui įstatymų leidėjo numatytos sankcijos gali būti skiriamos daugybę kartų, o poveikio jos taip ir nepasiekia. Baudžiamojoje teisėje tokie asmenys vadinami recidyvistais. Tuo tarpu yra ir tokių asmenų, kuriems įstatymų leidėjo siekiamą teigiamą poveikį daro ir sankcijos ribose numatytos priemonės, ir už sankcijos ribų (į mažesniąją pusę) išeinančios priemonės. Būtent tam ir numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalis. Manytina, kad aplinkybės, apibūdinančios Apelianto asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad Apeliantui gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta poveikio priemonė. Apeliantas yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, yra baigęs Kauno taikomosios dailės mokyklą ir joję įgijęs staliaus-staklininko (minkštų baldų apdirbėjo) specialybę. Nors ir ne Lietuvoje, tačiau Apeliantas yra dirbantis, o faktiškai tai daro Norvegijoje. Apeliantas taip pat augina ir rūpinasi dvejomis savo dukromis. Taigi, Apelianto asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: pastarasis įgijo išsilavinimą bei specialybę ir dirba tikslu gauti legalias pajamas, reikalingas ne tik teisių realizavimui (pvz. pramogoms, malonumams), bet ir pareigų įgyvendinimui (pvz. mokesčių sumokėjimui, vaikų išlaikymui). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Apeliantas jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus. Kaip matyti iš Skundžiamo nutarimo, Apeliantas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti). Be to, Apeliantas sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktais, šiuo atveju egzistuoja dvi Apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tuo tarpu ANK 36 straipsnyje numatytų Apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nėra, jau vien tai, kad egzistuoja kelios administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl teismas turėtų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį. Tikslu pagrįsti aplinkybę, kad 2019 m. kovo 3 d. administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis, niekaip neatspindintis Apelianto skeptiško, antivisuomeninio požiūrio į galiojančios teisės bei moralės normas, pridedamas išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus. Jo turinys atspindi, kad iki aptariamo administracinio nusižengimo Apeliantas nėra padaręs beveik jokio teisės pažeidimo. Manytina, kad tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad Apelianto padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas Apeliantui poelgis. Nors Apelianto atžvilgiu ir yra užfiksuotas vienas teisės pažeidimas, padarytas beveik prieš daugiau nei penkis metus laiko, jis yra smulkus, o bauda už jį paskirta net 20 kartų mažesnė nei už aptariamą nusižengimą. Taigi, išraše užfiksuoti pažeidimai yra atsitiktiniai, o ne sisteminiai, dėl to yra pagrindas išvadai, kad švelnesnė nuobauda būtų pajėgi perauklėti Apeliantą. 2019 m. kovo 3 d. administracinio nusižengimo padarymo metu galiojančių nuobaudų Apeliantas neturėjo. Be to, prašytina atkreipti dėmesį ir į tai, kad teisę vairuoti transporto priemonę Apeliantas turi jau labai ilgą laiką - daugiau nei 20 metų. Kalbant apie vairavimo patirtį, pažymėtina, kad net pats įstatymų leidėjas ją laiko kaip mažinančią būtent aptariamo administracinio nusižengimo pavojingumą - ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyta pradedančiojo vairuotojo (stažas iki 2 m.) atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam, kai jo neblaivumas didesnis nei 0 prom., bet ne didesnis nei 0,4 prom. Tuo tarpu jau nebe pradedantysis, o patyręs vairuotojas transporto priemonę būnant ANK 422 straipsnio 4 dalyje nustatyto neblaivumo laipsnio vairuoti gali. Taigi, neabejotina, kad vairavimo patirtis mažina ANK 422 straipsnio 2-5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą. Remiantis tuo, darytina išvada, kad Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad dėl jo būtų reikalinga atimti teisę vairuoti net 12 mėnesių. Teisė vairuoti transporto priemones Apeliantui reikalinga dėl susisiekimo. Tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje Apeliantas faktiškai gyvena užmiestyje, todėl neturint galimybės vairuoti transporto priemonių pačiam, susisiekimas Apelianto atveju yra apsunkintas iš esmės - viešasis transportas užmiestyje visiškai neišvystytas, todėl net ir tokių buitinių poreikių tenkinimas kaip nuvykimas į parduotuvę ar pan. yra sudėtingas ir įgyvendinamas tik kaimynų ar aplinkinių pagalba. Kitaip tariant, Skundžiamu nutarimu iš Apelianto atimta ne tik teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ir savarankiškumas. Neginčijama, kad Apelianto padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Tačiau, veikos padariniai yra kriterijus, į kurį teismas turi atsižvelgti. Taigi, atkeiptinas teismo dėmesys, kad šiuo atveju Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats Apeliantas nesusižalojęs ir pan.). Manytina, kad tam įtakos turėjo skunde jau nurodytos aplinkybės. Nurodo, kad Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jo metu kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimastyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus šį skundą, Apeliantas nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 straipsnio 5 dalį taikyti ir dalyje dėl paskirtos baudos, kuri jau sumokėta. Taigi, Apeliantą auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis - bauda (ANK 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad ši administracinės nuobaudos rūšis įtvirtinta kone kiekvieno ANK numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje, taigi įstatymų leidėjas laikosi pozicijos, kad tai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis. Manytina, kad ir šiuo atveju ji yra pajėgi įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį. Teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant Skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašytina paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Galiausiai, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus. Tai reiškia, kad Apeliantas dėl jo padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus, dėl ko jis patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti. Apeliantui taip pat bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Dalyje dėl ANK 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto pasisakytina, kad Apeliantą baudžia ne tik administracinio poveikio priemonė, bet ir administracinė nuobauda. Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam Apeliantui, bet ir visai jo šeimai- tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Paminėtina, kad Apeliantas baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Apibendrintai, manytina, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir Skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Manytina, kad skunde išdėstyti motyvai pagrindžia aplinkybę, kad net ir jo tenkinimo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota, juolab aktualūs pavyzdžiai matyti ir naujausioje teismų praktikoje. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė darbo sutarties su (duomenys neskelbtini) AS kopiją, diplomo B Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją, brandos atestato priedo B Nr. (duomenys neskelbtini), kopiją, mokėjimo nurodymo kopiją, Administracinių nusižengimų registro išrašą, nekilnojamojo turto registro pažymėjimo kopiją, S.M. ir I. M. gimimo liudijimų kopijas.

Atsiliepimu į pareiškėjo P. M. skundą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Evridikos Valuckienės 2019 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-5028-2019, administracinio nusižengimo byloje. Atsiliepime nurodyta, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių nusižengimų bylas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracine nuobauda, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 1-1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinus bylos medžiagą, tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažeidėjo padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Institucijos nuomone, pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidėjui policijos pareigūno buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje, todėl jo mažinti nėra teisinio pagrindo. Galima sutikti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekus teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas ar negalėti kokybiškai pasirūpinti artimaisiais, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16- 1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytina, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį nusižengimą, asmuo prisiėmė galimą neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Pagal LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ar pan. Įstatymo leidėjas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą sankcijoje numatęs griežtą nuobaudą, tuo tik pabrėžė nusižengimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Prieš darant nusižengimą žinotos šeiminės ar darbinės aplinkybės, nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pažeidėjas skunde išvardintas aplinkybes, dar prieš sėsdamas už vairo neblaivus, turėjo numatyti dėl nusižengimo darymo galimas neigiamas pasekmes jam ar jo artimųjų ratui, o savo priešingu teisei elgesiu pabloginus savo teisinę padėtį šias pasekmes turėtų prisiimti. Kliniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad, esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija - tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Pažymėtina, kad pažeidėjo padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus jis valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę. Pažeidėjo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, todėl vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą ir skundo netenkinti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta, prašymų teisme negauta, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo išnagrinėta, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – P. M. skundas netenkintinas

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Šiuo atveju, apeliantas yra nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo – P. M. vairavo neblaivus, jam nustatytas 0,48 promilių girtumas. Savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su skundžiamame nutarime nurodyta veikos kvalifikacija. Apeliantas su jam paskirtos baudos dydžiu sutiko, baudą sumokėjo (skundo b. l. 17), tačiau prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo, arba sutrumpinti jos terminą.

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m, rugsėjo 17 d., 2012 m, rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali nusižengimą padariusio asmens atžvilgiu inicijuoti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymą, tačiau neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Institucija, priimdama nutarimą ir skirdama teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nustatė P. M. minimalų – 12 (dvylikos) mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminą. Konstatuotina, kad tyrimas dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo buvo atliktas išsamiai ir objektyviai. Skundžiamas institucijos ne teismo tvarka priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje bei jo išvados yra objektyvios ir nešališkai pagrįstos tyrimo metu ištirtų duomenų kompleksine analize. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo atsižvelgta į visas esmines duomenų, turinčių reikšmės nusižengimui tirti ir nagrinėti, rinkimo aplinkybes, išnaudotos visos įmanomos, taip pat tikslingos, adekvačios ir ekonomiškos procesinių veiksmų atlikimo galimybės, o institucijos pareigūnė išanalizavusi tyrimo metu surinktus duomenis, įvertinusi jų tarpusavio ryšį, t. y. atlikusi surinktų duomenų viseto įvertinimą, pagrįstai 2019 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-5028-2019, P. M., dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskyrė minimalią administracinę nuobaudą – 300,00 eurų dydžio baudą, bei pritaikė ANK 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos administracinio poveikio priemonės – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą minimaliam 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, ir šio nutarimo naikinti ar keisti nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausia reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.

P. M. skunde nurodyti argumentai dėl to, jog jo padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas, nes važiavo mieste, mažesniu nei 50 km/h greičiu, tai, kad žino eismo sąlygas ir kelią, nepadarė kitų pažeidimų ir buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus, buvo šviesus paros metas, o jo neblaivumo laipsnis buvo kone įmanomai mažiausias ir tai, kad kitose šalyse leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra 0,5 promilės, be to, jis pasirinkęs dorą gyvenimo kelią, dirba yra visiškai nepagrįsti. Į teismo posėdį P. M. neatvyko ir jokių kitų aplinkybių nenurodė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-518/2010).

Vadovaujantis pareiškėjo argumentais, kone kiekvienoje tokio pobūdžio byloje būtų sudaromas precedentas teismui taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, kas grubiai pažeistų šiuo metu formuojamą teismų praktiką. P. M. skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su jo formalių reikalavimų, jo nuomone reikalingų panaikinti, ar sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą atitikimu, nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir suponuojančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Atsižvelgdamas į galimas transporto priemonių vairavimo apsvaigus nuo alkoholio pasekmes, įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Nors pareiškėjas nurodo turtintis du nepilnamečius vaikus, dirba užsienyje, turi išsilavinimą ir specialybę, gauna legalias pajamas, sumokėjo baudą, tačiau tai nėra jokios išskirtinės ar kaip nors ypatingai pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-20007-924/2017 (LITEKO duomenys) nepilnamečių vaikų S. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su mama L. M., pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas praeityje jau buvo baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo (nusižengimo b. l. 8–9), dirba užsienyje, įvykio dieną neturėjo neatidėliotino pagrindo vairuoti transporto priemonę, ir jo elgesys kelia abejonių, kaip pats nurodė savo paaiškinime – Vaišvydavoje nupirko degtinės kurią perpylė į tuščią mineralinio vandens butelį, kurį padėjo po sėdyne ir važiavo toliau (nusižengimo b. l. 6). Teismo nuomone, prieš pažeisdamas Kelių eismo taisykles teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats pažeidėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikytina, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, todėl teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas šioje byloje taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, skirdama ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos baudos minimumą bei privalomai nustatydama minimalų ANK 422 straipsnio 9 dalyje nurodytą specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių ANK 34 straipsnio nuostatų nepažeidė. P. M. paskirta nuobauda ir poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Evridikos Valuckienės 2019 m. kovo 20 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-5028-2019, administracinio nusižengimo byloje priimtas nustačius P. M. veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėties požymius, ir institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą ir privalomai nustatė minimalų administracinio poveikio priemonės terminą. Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos apelianto naudai, teismas nenustatė. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, kadangi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas, o specialiosios teisės atėmimas neturėtų būti skiriamas, ar trumpinamas jos terminas.

Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti P. M. skundo ir panaikinti jam paskirtą specialiosios teisės atėmimą, ar sutrumpinti jos terminą nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o P. M. skundas atmetamas.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. M. skundą atmesti.

Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės Evridikos Valuckienės 2019 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-5028-2019, administracinio nusižengimo byloje nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis