Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SEVETA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-921-656/2017 pagal uždarosios akcinės bendrovės „SEVETA“ prašymą dėl baudos panaikinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ANDOVA“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „ANDOVA“ kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SEVETA“ teismo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti BUAB „ANDOVA“ 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta parduoti varžytynėse BUAB „ANDOVA“ nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini).BUAB „ANDOVA“ bankroto administratorė UAB „ADMIVITA“ su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.Suinteresuotas asmuo BUAB „ANDOVA“ kreditorė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašė skundą atmesti ir paskirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš jos 50 procentų priteisiant UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl BUAB „ANDOVA“ 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu pripažinimo neteisėtu ir tenkino iš dalies suinteresuoto asmens UAB „Baltijos kredito sprendimai” prašymą dėl baudos pareiškėjai skyrimo – skyrė pareiškėjai 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas jau yra sprendęs UAB „SEVETA“ skundus, pateiktus tuo pačiu pagrindu ir iš esmės dėl to paties dalyko (dėl analogiškos kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos ginčo nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos), ir 2017 m. gegužės 30 d. bei 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimis juos atmetęs. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties dalis dėl turto pardavimo tvarkos pripažinta pagrįsta ir teisėta. 2017 m. rugsėjo 15 d., UAB „SEVETA“ atstovui advokatui Mariui Rumšui atsiėmus šią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, jam ir UAB „SEVETA“ tapo žinoma apie priimtą procesinį sprendimą dėl skundo argumentų nepagrįstumo. Neatsižvelgdama į tai, UAB „SEVETA“ neinicijavo proceso, pradėto pagal skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, nutraukimo. Teismo vertinimu, tokie UAB „SEVETA“ veiksmai laikytini nesąžiningais, vilkinančiais proceso eigą, reikalaujantys kitų bankroto proceso dalyvių (bankroto administratorės, stambiausios kreditorės) papildomų darbo ir laiko sąnaudų, išlaidų. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 1 000 Eur baudą.Pareiškėja pateikė teismui prašymą panaikinti paskirtą baudą, nurodydama, kad ji yra sąžininga, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. 2017 m. rugsėjo 1 d. skundo pateikimo dieną Lietuvos apeliacinis teismas dar nebuvo išnagrinėjęs pareiškėjos atskirojo skundo ir pareiškėja negalėjo žinoti atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultato. Teismui nebuvo teisinio pagrindo prilyginti proceso nutraukimo neinicijavimo piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, nes tokia situacija nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta kaip vienas iš piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejų. Be to, nėra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis tada, kai reikalavimas yra bent iš dalies tenkinamas, o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjos atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „SEVETA“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi skirtos baudos panaikinimo. Teismas nurodė, kad procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjos nesąžiningumas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje siejamas ne vien su jos veiksmais, jai neinicijavus proceso nutraukimo, kai analogiškas ginčas buvo išnagrinėtas dviejų instancijų teismų, nors ir šis pagrindas būtų pakankamas pareiškėjos elgesį laikyti nesąžiningu, tačiau ir su vis naujų analogiškų ginčų, grindžiamų tais pačiais argumentais, dėl kurių esmės teismas jau buvo išsamiai pasisakęs, inicijavimu. Teismo vertinimu, pareiškėjai buvo pagrįstai taikytos CPK nustatytos pasekmės – baudos paskyrimas, nes padaryta išvada dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo savo, kaip kreditorės, procesinėmis teisėmis yra teisinga. Pareiškėjos pateiktame prašyme nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti jai paskirtą baudą, o ginčo dėl baudos dydžio nėra (CPK 107 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėja UAB „SEVETA“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti pareiškėjai skirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė proceso teisės normas ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas pareiškėjos prašymas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja, kaip BUAB ,,ANDOVA“ kreditorė, turi CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę skųsti teismui kreditorių susirinkimo sprendimus ir byloje priimtus procesinius sprendimus apeliacine tvarka. Pareiškėja nereiškė analogiškų skundų, ji skundė teismui skirtingus BUAB ,,ANDOVA“ kreditorių susirinkimo sprendimus. Todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti baudą.Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra neišsamūs, t. y. skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje visiškai neatsakyta į pagrindinius (esminius) prašymo panaikinti baudą faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to prašymas galėjo būti išspręstas neteisingai. Todėl yra pagrindas konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą pažeidimą, lemiantį skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimą.Pareiškėja prašyme panaikinti baudą pirmosios instancijos teismui nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis tada, kai reikalavimas yra bent iš dalies tenkinamas, o Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjos atskirąjį skundą ir panaikino apskųstos teismo nutarties dalį, kuria iš pareiškėjos buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų inicijavusi apeliacinio proceso nutraukimą, apeliacinės instancijos teismas nebūtų sprendęs atskirajame skunde pareikšto prašymo panaikinti teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pareiškėja privalėtų šias išlaidas sumokėti. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012 suformuotos praktikos. Šioje byloje kasacinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad kasacinis skundas iš dalies tenkintas, nenustatė kasatorės veiksmuose teikiant kasacinį skundą CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nesąžiningų veiksmų ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos objekto

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos UAB „SEVETA“ prašymas dėl jai Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi skirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl teismo nutarties (ne)motyvavimo

Apeliantės teigimu, šiuo atveju egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas absoliutus skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas – nutartis yra be motyvų. Kita vertus, atskirajame skunde apeliantė tvirtina, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra neišsamūs.Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-381-687/2017). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto, nei kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Tiek Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis, kuria pareiškėjai skirta bauda, tiek ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta šią baudą panaikinti, yra motyvuotos, t. y. jose nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, įvardyti pareiškėjos veiksmai, kurie buvo įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Tai, kad pareiškėja nesutinka su tokiu jos veiksmų vertinimu, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas nemotyvavo procesinio sprendimo, o nepakankamas (neišsamus) motyvavimas, kaip jau minėta, nėra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas, jeigu jis ir būtų nustatytas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

BUAB ,,ANDOVA“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2017 m. kovo 31 d., antruoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą nustatyti ginčo nekilnojamojo turto pardavimo tvarką (pardavinėti varžytynėse) ir pradinę kainą (5 093 338 Eur). Pareiškėja dėl šio nutarimo padavė skundą, prašydama jį panaikinti, kurį grindė tuo, kad neįmanoma identifikuoti nekilnojamųjų daiktų, kurie bus pardavinėjami varžytynėse, ir dėl to nebus įmanoma įvykdyti varžytynių akto. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi atmetė šį pareiškėjos skundą ir priteisė UAB „Baltijos kredito sprendimai“ iš pareiškėjos 1 237 Eur atstovavimo išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu, paliko nepakeistą, o nutarties dalį, kuria UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ priteista iš pareiškėjos 1 237 Eur bylinėjimosi išlaidų, panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.BUAB ,,ANDOVA“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2017 m. birželio 2 d., pirmuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą nustatyti ginčo nekilnojamojo turto pardavimo tvarką (pardavinėti varžytynėse) ir pradinę kainą (4 329 337,30 Eur). Pareiškėja dėl šio nutarimo padavė skundą, prašydama jį panaikinti, kurį grindė tuo, kad neįmanoma nustatyti kai kurių statinių išsidėstymo žemės sklype, jų identifikuoti ir dėl to nebus įmanoma įvykdyti varžytynių akto. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atmetė šį pareiškėjos skundą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartį paliko nepakeistą ir skyrė pareiškėjai 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.BUAB ,,ANDOVA“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2017 m. rugpjūčio 9 d., pirmuoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą nustatyti ginčo nekilnojamojo turto pardavimo tvarką (pardavinėti varžytynėse) ir pradinę kainą (3 679 936,71 Eur). Pareiškėja dėl šio nutarimo 2017 m. rugsėjo 1 d. padavė skundą, prašydama jį panaikinti, kurį grindė tuo, kad neįmanoma nustatyti kai kurių statinių išsidėstymo žemės sklype, jų identifikuoti ir dėl to nebus įmanoma įvykdyti varžytynių akto. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi atmetė šį pareiškėjos skundą ir tenkino iš dalies UAB „Baltijos kredito sprendimai“ prašymą dėl baudos pareiškėjai skyrimo – už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė pareiškėjai 1 000 Eur baudą.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. jeigu asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).Ginčas dėl baudos dydžio apeliacine tvarka nėra keliamas. Atskirajame skunde apeliantė tvirtina, kad iš viso nebuvo pagrindo konstatuoti pareiškėjos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apeliantės pozicija. Nėra ginčo, kad pareiškėja yra BUAB ,,ANDOVA“ kreditorė, kuri turi teisę skųsti BUAB ,,ANDOVA“ kreditorių susirinkimo nutarimus, tačiau šia teise turi būti naudojamasi sąžiningai, pagal jos paskirtį. Nors pareiškėja yra teisi, nurodydama, kad ji 2017 metais skundė teismui 3 skirtinguose BUAB ,,ANDOVA“ kreditorių susirinkimuose priimtus nutarimus, tačiau iš šių nutarimų turinio matyti, kad jie buvo priimti dėl to paties nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, šiuose nutarimuose skyrėsi tik nustatyta pradinė turto pardavimo kaina, kuri po neįvykusių varžytynių buvo mažinama. Pareiškėjos skundų pagrindas nebuvo susijęs su turto pardavimo kaina, jis visais atvejais buvo iš esmės analogiškas, t. y. skundai buvo grindžiami iš esmės identiškais argumentais, susijusiais su parduodamo turto identifikavimo trūkumais ir varžytynių akto neįvykdytinumu. Pareiškėja tik deklaratyviai teigia, kad ji nereiškė analogiškų skundų, tačiau atskirajame skunde nedetalizuoja esminių teiktų skundų pagrindo skirtumų. Tuo metu, kai pareiškėja 2017 m. rugsėjo 1 d. teikė 3-iąjį savo skundą ginčo klausimu dėl 2017 m. rugpjūčio 9 d. BUAB ,,ANDOVA“ kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo, jau buvo priimtos Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. bei 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutartys atmesti pirmuosius du pareiškėjos skundus ginčo klausimu. Be to, po nurodyto pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 1 d. skundo pateikimo iki jo išnagrinėjimo Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl 2017 m. kovo 31 d. kreditorių susirinkimo nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu, paliko nepakeistą, panaikindamas tik nutarties dalį, kuria UAB ,,Baltijos kredito sprendimai“ priteista iš pareiškėjos 1 237 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. panaikindamas ne su ginčo esme susijusią teismo nutarties dalį. Pareiškėja tiek prašyme panaikinti baudą, tiek ir atskirajame skunde itin akcentuoja aplinkybę, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi jos atskirasis skundas buvo iš dalies patenkintas. Atsižvelgusi į tai, pareiškėja laikosi pozicijos, kad inicijuoti apeliacinio proceso nutraukimą toje byloje būtų buvę jai nenaudinga. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo pripažinta piktnaudžiavusia savo procesinėmis teisėmis ne dėl to, jog neinicijavo apeliacinio proceso civilinėje byloje Nr. 2-1377-157/2017 nutraukimo, o dėl to, kad po sužinojimo apie Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį neinicijavo pagal pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 1 d. skundą pirmosios instancijos teisme pradėto proceso dėl 2017 m. rugpjūčio 9 d. BUAB ,,ANDOVA“ kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo nutraukimo, nes, kaip jau minėta, šis skundas buvo grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kurių nepagrįstumą tuo metu jau buvo konstatavęs ir Vilniaus apygardos teismas, ir Lietuvos apeliacinis teismas. Toks pareiškėjos elgesys, kai ji, suprasdama (turėdama suprasti) pateikto iš esmės analogiško anksčiau jau atmestiems skundams 2017 m. rugsėjo 1 d. skundo tolesnio nagrinėjimo beprasmiškumą, neinicijavo tokio proceso nutraukimo, nėra suderinamas su sąžiningu naudojimusi procesinėmis teisėmis ir bankroto proceso tikslais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai įvertino kaip pareiškėjos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nepanaikindamas pareiškėjai skirtos baudos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012 suformuotos praktikos, nes situacijos nėra analogiškos. Nurodytoje byloje kasacinis teismas nenustatė, kad asmuo, teikdamas iš dalies pagrįstą kasacinį skundą, būtų piktnaudžiavęs teise, o šiuo atveju pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 1 d. skundas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepanaikindamas pareiškėjai skirtos baudos, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 95, 107straipsniai ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.