Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam asmeniui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka.

Išvadą teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovės A. V. šeima nėra įrašyta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų ieškovę, skyrius nėra gavęs. Ieškovė su mažamečiu vaiku ir savo motina gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame name. Vaikui sudarytos sąlygos miegui, poilsiui, laisvalaikiui, vaikas tvarkingas, prižiūrėtas, aktyvus. Ieškovės prašymas sūnaus išlaikymui iš tėvo priteisti po 150 Eur kas mėnesį minimaliai užtikrintų mažamečio L. V. poreikius. Teismo posėdžio metu išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 35) (b. l. 6). Šalys yra nepilnamečio L. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 6). Ieškovė iki vaiko gimimo dirbo UAB (duomenys neskelbtini), jai išmokėtas vidutinis darbo užmokestis per mėnesį buvo 41,26 (b. l. 5).

Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nurodė, jog, ieškovės manymu, šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas paliko ją besilaukiančią jų bendro vaiko ir nei ja, nei gimusiu vaiku nesirūpina. CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nagrinėjant bylą savo pozicijos neišreiškė, jokių duomenų, pagrindžiančių ieškovės ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo nepateikė, taip pat nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl šeimos iširimo (CPK 185 str.). Ši aplinkybė patvirtina atsakovo abejingumą šeimai. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių. Šių aplinkybių bei ieškovės paaiškinimų pagrindu teismas vertina, kad atsakovas palikdamas sutuoktinę besilaukiančią jų bendro vaiko nebuvo lojalus savo sutuoktinei, nerėmė jos moraliai, veikė savo, o ne šeimos interesais. Nesant priešingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl šalių santuoka nutrauktina, kaltu dėl jos iširimo pripažįstant atsakovą (CK 3.60 str. 3 d.).

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (LR CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė pageidauja pasilikti santuokinę pavardę. Po santuokos nutraukimo šalims paliekamos pavardės V. ir V.

Ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.

Ieškovės teigimu sutuoktiniai dalintino turto ir kreditorių neturi.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Byloje ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad nepilnametis L. V. gyvena su motina A. V., tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio L. V. gyvenamoji vieta nustatytina su motina A. V..

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016-01-01 patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 350 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 150 Eur per mėnesį, teismo posėdžio metu padidino šį reikalavimą iki 200 Eur. Nors ieškovė jokių duomenų, pagrindžiančių sūnaus poreikiams tenkinti reikalingas sumas, nepateikė, tačiau atsakovas ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio taip pat neginčijo, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nepateikė. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (10 mėnesių), į tai, kad minimali mėnesinė alga šiuo metu yra 350 Eur, mažamečiui vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti yra pakankamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, todėl teismas laiko, jog 350 Eur suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių, todėl abu tėvai turėtų skirti šią sumą nepilnamečio vaiko išlaikymui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui, tačiau tėvas, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienai ieškovei. Ieškovė šiuo metu nedirba, nes vaikui dar nėra nei metų. Duomenų apie atsakovo turtinę padėtį byloje nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, iš atsakovo nepilnamečiam sūnui L. V. priteistinas pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas po 175 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-12-17) iki jo pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė A. V..

Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 8-9), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 41 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 63 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš viso – 104 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios kiekvienai šaliai, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo A. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei A. V. palikti santuokinę pavardę – V., atsakovui A. V. palikti prigimtinę pavardę – V.

Nustatyti nepilnamečio L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina A. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-12-17) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 104 Eur žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.