Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1855-527/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-27
Bylos Nr.
2A-1855-527/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalė Burdulienė (pirm.), Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė (pran.)
Atsakovas
M. G.
Ieškovas
O. Š.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr. 2A-1855-527/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19921-2013-8
procesinio dokumento kategorijos: 78.2.1; 121.14; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės) ir Jolitos Cirulienės (pranešėjos) viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-800-329/2014 pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovui M. G. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo (institucija, teikianti išvadą – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu (t. 1, b. l. 3–6) prašė priteisti iš atsakovo sūnaus N. G. (gimusio (duomenys neskelbtini)) išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, priteisti iš atsakovo 18 000 Lt (500 x 36 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas nei nuo sūnaus gimimo, nei nuo 2013-09-15, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, išlaikymo sūnui neteikia, nesiekia įsidarbinti. Vaiko išlaikymui reikalinga suma per mėnesį yra 927 Lt. Ieškovė dirba pagal individualiai veiklai vykdyti išduotą pažymėjimą, jos pajamos yra apie 1 400 Lt per mėnesį. Atsakovas yra tinginys, vengia atsakomybės, pirmiausia tenkina savo poreikius, ieškovei būnant darbe, o atsakovui tuo laiku pasilikus su vaiku namuose, jis dažniausiai vaiką prižiūrėti palikdavo ieškovės motinai, o pats sėdėdavo prie kompiuterio arba užsiimdavo kitais asmeniniais reikalais; nuo 2011 m. gegužės mėnesio vaikui pradėjus lankyti darželį, kai ieškovė būdavo darbe, dažniausiai jį iš darželio parsivesdavo ieškovės motina, nes atsakovas nesugebėdavo to padaryti. Ieškovė sūnaus poreikiams per metus išleidžia: maistui 3 600 Lt, mokesčiui už darželį 1 000 Lt, higienos priemonėms 70 Lt, kosmetinės priemonėms 200 Lt, vaistams ir vitaminams 150 Lt, komunaliniams mokesčiams 2 100 Lt, laisvalaikiui 750 Lt, drabužiams 1 870 Lt, vasaros atostogoms 1 030 Lt, kanceliarinėms prekėms 150 Lt, žaislams 200 Lt. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad po ieškinio pateikimo iki teismo posėdžio atsakovas yra 3 kartus pervedęs jai į sąskaitą po 350 Lt vaiko išlaikymui.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko mokėti 350 Lt kas mėnesį išlaikymą sūnui, o su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nesutiko visiškai. Atsakovas nurodė, kad, gimus vaikui, sutarę su ieškove, kad ji išeis į darbą, jis iki 2011 m., kol sūnus pradėjo lankyti darželį, prižiūrėjo sūnų, todėl savo rūpinimąsi vaiku atsakovas vertino kaip prisidėjimą prie jo išlaikymo. Vaikas iki šiol yra labai prisirišęs prie jo, iki jų bendro gyvenimo pabaigos, t.y. iki 2013-09-15, jis su sūnumi praleisdavo didžiąją laiko dalį, gamino jam valgį, žaidė su juo, keisdavo sauskelnes, maudydavo. Gyvenant bendrai su ieškove, juos finansiškai rėmė atsakovo tėvai: tėvas už 3 000 Lt nupirko ieškovei automobilį Peugeot-306, neatlygintinai jį remontuodavo, motina davė 1 000 Lt būtiniausiems kūdikio daiktams įsigyti, pirkdavo vaikui drabužėlius. Dažnai bendraudamas su sūnumi, atsakovas išleidžia jam per savaitgalius nuo 50 iki 100 Lt. Jis daugiausia dirba atsitiktinius darbus, šiuo metu jo pajamos yra apie 1 350 Lt. Kartais vakarais, kai ieškovė nedirbdavo, jis pravesdavo vaikams privačias šokių pamokas, už kurias gaudavo pajamas ir jas atiduodavo ieškovei. Jeigu jis tikrai būtų neprisidėjęs prie vaiko išlaikymo, ieškovė būtų kreipusis anksčiau į teismą dėl išlaikymo priteisimo, bet to nepadarė, į teismą kreipėsi tik po to, kai jų bendras gyvenimas iširo. Tai patvirtina reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo nepagrįstumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu (t. 1, b. l. 158–164) ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-11-28) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-11-28 iki 2013-11-27, paskyrė ieškovę N. G. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo ieškovei 2 000 Lt atstovavimo išlaidoms apmokėti ir valstybei 742 Lt procesinėms su bylos nagrinėjimu susijusioms išlaidoms apmokėti.

Teismas nustatė, jog šalys yra vaiko N. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Nors tarp šalių santuoka nebuvo sudaryta, tačiau šalys gyveno nuo 2008 metų iki 2013-09-15. Šalių sūnus lanko Kauno lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)” ikimokyklinio ugdymo „(duomenys neskelbtini)“ grupę. Šalys savo vardu registruotų transporto priemonių neturi, ieškovė nuosavybės teise turi du keturių ir penkių kambarių butus, atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Ieškovės pajamos yra 1 400 Lt, atsakovo – 1 350 Lt per mėnesį.

Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas laikė, kad ieškovės pateiktos vaiko poreikių skaičiuotės turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad apskaičiuotas išlaikymo dydis apie 1 000 Lt per mėnesį yra realus, atitinkantis protingumo kriterijus ir nepažeidžiantis tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalių sūnus turi specialių poreikių – jis yra alergiškas, jam reikalingi papildomi vaistai, vitaminai, pagerintas maistas. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog jis pagal gaunamas pajamas neturi galimybės mokėti vaikui išlaikymą po 500 Lt ir kad tokia išlaikymo suma yra aiškiai per didelė. Teismas nurodė, kad nors atsakovas ir neturi jokio privalomai registruotino turto, tačiau, būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas vyras, turi pareigą pasirūpinti tinkamų pajamų gavimu, nes tai priklauso nuo paties atsakovo. Teismo manymu, nėra pagrindo remtis atsakovo siūlomu išlaikymo dydžiu (350 Lt) ir mažinti ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį. Atsakovo gaunamos mažos pajamos nėra ta priežastis, kuri galėtų būti pateisinama nemokėti vaikui būtino išlaikymo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių negali gauti didesnių pajamų. Teismas sprendė, kad priteisus ieškovės prašomą po 500 Lt kas mėnesį išlaikymą bus užtikrinti visaverčiai vaiko poreikiai ir apsaugotos jo teisės į fizinį, protinį, dvasinį, socialinį, dorovinį vystymąsi.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2009 metų iki nutrūko jo bendras gyvenimas su ieškove, atsakovas dirbo tik epizodiškai, jo pajamos buvo minimalios, todėl nepakankamos prisidėti prie šeimos ir vaiko išlaikymo. Atsakovas neįrodė, kad jis be VSDFV nurodytų pajamų turėjo dar ir kitų pajamų, kurias skirdavo vaiko išlaikymui. Teismas atsakovo pakviestų liudytojų parodymus laikė nepatikimais ir jais nesivadovavo. Aplinkybes, jog atsakovas prižiūrėjo ir augino sūnų, rūpinosi juo, su sūnumi praleisdavo didžiąją laiko dalį, teismas vertino ne kaip vaiko išlaikymą, o kaip tėvo dalyvavimą vaiko auklėjime, jo ugdyme. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas. Teismas nematė pagrindo mažinti išlaikymo įsiskolinimą sumomis, atsakovo ir jo artimųjų išleistomis vaiko žaislams, kitiems daiktams pirkti, kadangi šių daiktų nelaikė būtinomis priemonėmis, užtikrinančiomis kasdieninius ir būtiniausius vaiko poreikius. Aplinkybę, jog ieškovė anksčiau nesikreipė į atsakovą dėl išlaikymo, teismas nelaikė atleidžiančia atsakovą nuo pareigos išlaikyti sūnų. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad vaiko poreikiai šiuo metu sudaro 1 000 Lt per mėnesį. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai) iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 500 Lt per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Dėl šių priežasčių, taip pat vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas konstatavo, kad šalių sūnaus poreikius ir atsakovo turtinę padėtį iki ieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko 500 Lt per mėnesį išlaikymas, o atsakovas išlaikymą teikė tik iš dalies. Teismas tenkino šį ieškinio reikalavimą ir priteisė iš atsakovo 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pareiškimo, skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 171–174) prašė panaikinti iš dalies Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui N. G. už 3 metus iki kreipimosi į teismą dienos atmesti; ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo sūnui N. G. po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl šių motyvų:

1. Dėl išlaikymo priteisimo. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis, šių nuostatų nesilaikė ir pažeidė tėvų materialinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principą. Šalių gaunamos pajamos per mėnesį yra vienodos. Naujausiais Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis, vidutinės vartojimo išlaidos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį sudaro 923 Lt. Abu vaiko tėvai savo asmeniniams poreikiams turi išleisti apie 1 000 Lt per mėnesį, todėl, šią sumą atskaičius iš gaunamų mėnesinių pajamų, kiekvienas iš tėvų nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti objektyviai galėtų skirti iki 400 Lt per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas vertino tik atsakovo turtinę padėtį ir galimybę gauti darbines pajamas. Teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, kad atsakovas yra jaunas, dar neįgijęs jokio nekilnojamojo turto, neturi darbinės patirties, dėl to yra neperspektyvus darbo rinkoje, gauna mažas mėnesines pajamas ir tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Teismas formaliai motyvavo atsakovo jaunu amžiumi, sveikatos būkle, galėjimu dirbti ir pareiga materialiai rūpintis nepilnamečiu vaiku.

Teismas netinkamai vertino įrodymus. Lentelėje nurodytos išlaidos už komunalines paslaugas, drabužius ir avalynę yra aiškiai per didelės. Nurodyta komunalinių išlaidų suma neatitinka vienam namų ūkio nariui tenkančių išlaidų išlaidos drabužiams ir avalynei viršija vidutines rinkos kainas. Teismas nieko nepasisakė dėl atsakovo teikto įrodymo apie žymiai mažesnes avalynės kainas, dėl būsto išlaikymo sumos, kuri yra aiškiai per didelė, nes ieškovė gyvena dideliame, 5 kambarių, bute. Vaiko poreikiams užtikrinti nėra būtina 48,70 kv. m buto dalis, tenkanti vienam asmeniui, taigi ir vaikui.

Teismas nevertino ieškovės minimalių finansinių poreikių ir finansinės galimybės skirti vaiko išlaikymui taip pat po 500 Lt per mėnesį. Teismas turėjo atsižvelgti į lygių dalių principą. Ieškovei nuosavybės teise priklauso du didelio ploto (4 ir 5 kambarių) butai. Šių butų išlaikymui reikalingos nemažos pastovios pajamos dėl nemažų komunalinių mokesčių (ypač šaltuoju metų periodu). Įvertinus ieškovės gaunamas mėnesines pajamas (apie 1 400 Lt per mėnesį) bei pastovias būtinąsias išlaidas, t. y. apie 1 000 Lt asmeniniams poreikiams tenkinti, bei vidutines išlaidas dvejiems didelio ploto butams išlaikyti, darytina išvada, kad ieškovė nepilnamečiam vaikui gali skirti ne daugiau kaip 300 Lt per mėnesį.

Apelianto nuomone, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį (gaunamą mažą atlyginimą, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturėjimą) bei ieškovės finansinę padėtį, jos būtinąsias išlaidas ir objektyvią finansinę galimybę prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, darytina išvada, kad 350 Lt per mėnesį suma nepilnamečiam vaikui išlaikyti atitinka realią tėvų finansinę padėtį ir galimybę užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius bei tinkamas vaiko vystymosi sąlygas.

2. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apeliantas nesutiko su teismo išvada, kad faktinė vaiko priežiūra nėra jo išlaikymas. Gimus vaikui, šalys sutarė, kad atsakovas prižiūrės vaiką, o ieškovė dirbs. Laikotarpiu, kuomet šalys gyveno kartu, buvo sutarusios dėl vaiko išlaikymo tvarkos ir formos. Vaikui nebuvo samdoma auklė, jis nebuvo vedamas į darželį. Apelianto nuomone, dėl vaiko priežiūros jis negalėjo dirbti jokio darbo, todėl tik laisvu laiku ieškojo ir dirbo atsitiktinius darbus, ką patvirtino liudytojai R. G. ir M. G.. Atsakovas, kaip faktinę vaiko priežiūrą atlikęs tėvas, priežiūros darbais prisidėjęs prie vaiko poreikių tenkinimo, teismo sprendimu liko nepagrįstai diskriminuotas.

Pati ieškovė pripažino šalių gyvenimą kartu nesusituokus, kas atitiko sutuoktinių gyvenimą, tik neįregistravus santuokos, todėl šalims galiojo prezumpcija, jog jos tvarko bendrą ūkį ir išlaiko nepilnamečius vaikus kartu. Ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kokią dalį gautų pajamų skyrė vaiko išlaikymui tuo metu, kai šalys gyveno kartu. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, koks išlaikymo dydis buvo reikalingas vaikui laikotarpiu už tris metus iki ieškinio padavimo. Teismui pateikta vaiko poreikių lentelė neatspindi, koks išlaikymo dydis buvo tuo metu reikalingas. 2010-11-26 vaikui buvo 1,6 metai, buvo tik pradėjęs vaikščioti, jis nėjo į darželį, į draugų gimtadienius, kiną, teatrą, boulingą, taip pat dar nebuvo poreikio spalvinimo knygelėms, pieštukams ir t. t. Taigi, pateikta vaiko poreikių lentelė akivaizdžiai nėra retroaktyvaus pobūdžio ir negali būti tinkamas įrodymas vaiko poreikiams laikotarpiu 3 metus iki ieškinio padavimo, nustatyti.

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 3–8). Atsiliepimo motyvai:

1. Dėl išlaikymo priteisimo. Nors atsakovas ir neturi jokio privalomai registruotino turto, tačiau, būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas vyras, turi pareigą tinkamai pasirūpinti pajamų gavimu, nes tai priklauso nuo paties atsakovo. LAT yra konstatavęs, kad pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių suformavimu, išvykimu ar kitomis priežastimis (LAT 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsakovas dėl savo tingėjimo nenori imtis jokios veiklos, bet koks darbas jam yra per sunkus.

LAT praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalus mėnesinės algos dydžio išlaikymas (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama vertinant taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamas vaikų išlaikymui. Atsakovas neturi jokių sveikatos problemų, todėl jo teiginiai dėl amžiaus, neturėjimo darbinės patirties ir t. t. atmestini kaip nepagrįsti.

Apskaičiuotas išlaikymo dydis apie 1 000 Lt per mėnesį yra realus, atitinkantis protingumo kriterijus ir nepažeidžiantis tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo. Vaikas turi ir specialių poreikių – jis yra alergiškas, jam reikalingi papildomi vaistai, vitaminai, pagerintas maistas. Banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad ieškovė moka visus komunalinius mokesčius už būstą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių komunalinių mokesčių dydžio apskaičiavimą bei įrodymų, kad galimai tokie mokesčiai nėra mokami. Ieškovė neprašo iš atsakovo priteisti išlaidų už jai priklausančių butų išlaikymą. B. D. g. 3C-11 visus komunalinius mokesčius apmoka ieškovės motina.

Apelianto argumentai dėl jo gaunamo mažo mėnesinio atlyginimo, nekilnojamojo turto neįsigijimo ir t. t., kad jo siūloma 350 Lt išlaikymo nepilnamečiam sūnui suma yra pakankama, atmestini kaip nepagrįsti.

2. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apeliantas melaginai teigia, kad buvo susitarimas, jog jis prižiūrės vaiką, o ieškovė eis į darbą. Apeliantas nedirbo, nes jam pastoviai bet kuris darbas buvo per sunkus. Gimus sūnui, apeliantas iki 2009-09-01 dar dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė pati augino sūnų ir dirbti pradėjo tik 2010 m. vasario mėn. Vaiką prižiūrėjo ne atsakovas, bet ieškovės motina D. O. Š., gyvenanti tame pačiame name. Apeliantas gamino sūnui valgį, žaidė su juo, keisdavo sauskelnes, maudydavo jį, taigi užtikrino sūnaus poreikius, kas pagrįstai teismo buvo įvertinta kaip tėvo dalyvavimas vaiko auklėjime bei jo ugdyme, bet ne išlaikyme. Vaikas nuo 2011-05-04 lanko lopšelį-darželį, tačiau apeliantas 2011 m. dirbo tik nepilnus du mėnesius ir jokių pajamų į šeimą neatnešė. Tik užvedus bylą atsakovas pateikė kvitą, kad jis 2013-12-07 nupirko vaikui žaislų už 313,17 Lt, tačiau teisme pripažino, kad šių žaislų vaikui parsinešti į namus nedavė. Išlaidos mažamečiams vaikams, ypač rūbams, batams, sauskelnėms, yra labai didelės ir negalima nusipirkti tokių daiktų per didelių, todėl jie perkami pastoviai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio po 500 Lt per mėnesį nustatymo nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-11-28), sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu, sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, bei tinkamai įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą. Aplinkybė, kad teismas, priteisęs išlaikymą po 500 Lt (vietoj 350 Lt, kuriuos sutiko mokėti atsakovas) priėmė apeliantui nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas byloje įrodymus įvertino netinkamai ir pažeisdamas CPK numatytas įrodymų vertinimo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kolegijos nuomone, įvertino tiek apelianto, tiek ir ieškovės į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, išvadas byloje padarė remdamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkintais vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.).

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.).

Nepilnamečiam vaikui išlaikyti turi būti skiriama tokia pinigų suma, kuri yra realiai reikalinga pagal jo poreikius. LAT, formuodamas teisminę praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, jog teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas dydis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7,8, 11,12, 18 str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai aprangai, būstui, maistui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT nutartis Nr. 3K-3-620/2005, 3K-3-278/2010). Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, formuojama nuostatas, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (LAT nutartis Nr. 3K-3-2359/2004).

Apelianto nuomone, teismas nepakankamai ir formaliai įvertino aplinkybę, kad jis yra jaunas, dar neįgijęs jokio nekilnojamojo turto, neturi darbinės patirties, dėl to yra neperspektyvus darbo rinkoje, gauna mažas mėnesines pajamas ir tai yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Kolegija su tuo nesutinka. Nors atsakovas ir neturi jokio privalomai registruotino turto, tačiau būdamas 29 metų amžiaus (t. y., ne toks jau ir jaunas), sveikas, darbingas vyras, kolegijos nuomone, turi ne tik pareigą, bet ir visas realias galimybes pasirūpinti pajamų gavimu, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo vienintelį išlaikytinį. Atsakovo gaunamos mažos pajamos ir nekilnojamojo turto neturėjimas, kolegijos nuomone, negali būti priežastimi, pateisinančia vaikui būtino išlaikymo nemokėjimą. Visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių jis negali gauti didesnių pajamų, neįrodė, kad dėjo maksimalias pastangas tokioms pajamoms gauti. LAT yra konstatavęs, kad pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeimyninių ryšių suformavimu, išvykimu ar kitomis priežastimis (LAT 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Apeliantas, teigdamas, jog lentelėje nurodytos išlaidos už komunalines paslaugas, drabužius ir avalynę yra aiškiai per didelės, šio argumento taip pat tinkamai nepagrindė ir neįrodė, kad sūnaus, turinčio specialių poreikių (sergančiam alergija šalčiui ir vėjui) išlaikymui yra pakankama atsakovo nurodyta 350 Lt suma. Kadangi ieškovė su dviem vaikais gyvena 5 kambarių bute, kurio bendras plotas 97,39 kv. m, gyvenamasis plotas – 60,90 kv. m, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo išvadai, jog lentelėje (1 t., b. l. 16) nurodyta 2 100 Lt mokesčių dalis, tenkanti sūnui per metus laiko, t. y. po 175 Lt per mėnesį, yra per didelė. Pažymėtina, jog didelės kvadratūros buto nėra taip paprasta greitai parduoti, o, kaip matyti iš 2014-02-03 išvados (1 t., b. l. 41), ieškovė yra padavusi skelbimą dėl buto pardavimo. Nors teismas nieko nepasisakė dėl atsakovo teikto įrodymo apie žymiai mažesnes avalynės kainas, kolegijos nuomone, penkerių metų vaikui, kuris sparčiai auga, lentelėje nurodytos avalynės kainos visiems keturiems sezonams nėra akivaizdžiai per didelės, tuo labiau, kad 1 komplekto batukų per sezoną vaikui akivaizdžiai nepakanka, nes avalynė gali suplyšti, gali sušlapti ir pan.

Kolegija nesutinka, jog apylinkės teismas nevertino ieškovės minimalių finansinių poreikių ir finansinės galimybės taip pat prisidėti prie sūnaus išlaikymo 500 Lt suma. Visų pirma pažymėtina, jog ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti sūnų, todėl jos piniginis indėlis į sūnaus išlaikymą vien dėl šios priežasties turėtų būti mažesnis. Pažymėtina ir tai, jog pats apeliantas, teigdamas, kad ieškovė nepilnamečiam vaikui gali skirti ne daugiau kaip 300 Lt per mėnesį, tokiu būdu tik patvirtina šios išvados teisingumą.

Tai, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso du didelio ploto (4 ir 5 kambarių) butai, kai tuo tarpu atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, kolegijos nuomone, nepagrindžia ieškovės geresnės turtinės padėties ir jos gebėjimo prisidėti prie sūnaus išlaikymo didesne dalimi, kadangi, kaip pripažįsta pats apeliantas, šių butų išlaikymui reikalingos nemažos pastovios pajamos dėl nemažų komunalinių mokesčių (ypač šaltuoju metų periodu), tuo labiau, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė už šildymo paslaugas yra nemažai įsiskolinusi.

Kolegija kaip visiškai nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, jog, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį (gaunamą mažą atlyginimą, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturėjimą) bei ieškovės finansinę padėtį, jos būtinąsias išlaidas ir objektyvią finansinę galimybę prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, 350 Lt per mėnesį suma nepilnamečiam vaikui išlaikyti atitinka realią tėvų finansinę padėtį ir galimybę užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius bei tinkamas vaiko vystymosi sąlygas. Tai, kad ieškovė turi daug būtinųjų išlaidų, kolegijos nuomone, niekaip negali pagrįsti mažesnių (nei nustatė pirmosios instancijos teismas) vaiko poreikių bei paneigti atsakovo gebėjimo ir jo realių galimybių dirbti ir uždirbti tų poreikių patenkinimui.

LAT praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalus mėnesinės algos dydžio išlaikymas (LAT 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios.

Pirmosios instancijos teismo askaičiuotas išlaikymo dydis, kolegijos nuomone, yra visiškai realus, atitinkantis protingumo kriterijus ir nepažeidžiantis tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo.

Dėl atsakovo mokėjimų nepagrįsto neįskaitymo

LAT yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (LAT 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiuo kasacinės instancijos teismo išaiškinimu, tiek išlaikymą, tiek išlaikymo įsiskolinimą priteisė visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovas dalį išlaikymo teikė gera valia, kas, kolegijos nuomone, yra neteisinga ir prasilenkia tiek su įstatymo nuostatomis, tiek su teismine praktika.

Kaip nurodyta LAT 2008-01-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, kasaciniame skunde tos bylos atsakovas nurodė, jog teismai ,,nepagrįstai neįskaitė 2 900 Lt, kuriuos atsakovas jau buvo sumokėjęs vaikams išlaikyti“, o kasacinės instancijos teismas, šioje dalyje kasacinio skundo netenkinęs, pažymėjo, jog dėl ,,išlaikymo įsiskolinimo mažinimo teismai pasisakė, nes sprendime ir nutartyje darant apskaičiavimus 2 900 Lt suma buvo kaip išlaikymo dalis užskaityta.“ Kolegija pažymi, jog toje byloje, kuria pirmosios instancijos teismas ir vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą, išlaikymo įsiskolinimo vietoj prašytos priteisti 11 800 Lt sumos už 21 mėn. laikotarpį buvo priteista tik 8 400 Lt (2 x 200 x 21 mėn.). Vadinasi, netgi toje nutartyje, kuria pirmosios instancijos teismas vadovavosi, yra suformuota praktika, jog ta išlaikymo dalis, kuri yra suteikta, nebeturi būti dar kartą priteisiama.

Nors pati ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad po ieškinio pateikimo iki teismo posėdžio atsakovas yra 3 kartus (2013-12-28, 2014-01-28 ir 2014-03-03) pervedęs jai į sąskaitą po 350 Lt vaiko išlaikymui bei 2013-11-19 sumokėjęs 386,14 Lt už sūnaus darželį, be to, tai patvirtina ir į bylą pateikti įrodymai (1 t., b. l. 120, 121, 148), pirmosios instancijos teismas, nusprendęs išlaikymui priteisti po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-11-28) iki vaiko pilnametystės, į šią aplinkybę visiškai neatsižvelgė ir nenurodė, kad 1 436,14 Lt suma, atsakovo sumokėta, turi būti minusuojama iš priteisto išlaikymo sumos, kas privalo būti ištaisyta, pakeičiant teismo sprendimą ir nurodant, jog į priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-11-28) iki vaiko pilnametystės sumą įskaitytina atsakovo bylos nagrinėjimo metu sumokėta 1 436,14 Lt suma.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.) (LAT 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Pirmosios instancijos teismas atsakovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovas prižiūrėjo ir augino sūnų, rūpinosi juo, su sūnumi praleisdavo didžiąją laiko dalį, vertino ne kaip vaiko išlaikymą, o kaip tėvo dalyvavimą vaiko auklėjime, jo ugdyme. Kolegija šiai apylinkės teismo išvadai nepritaria.

Kaip matyti iš LAT 2008-01-28 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008, kurią pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime paminėjo, toje byloje šalys faktiškai negyveno ir nevedė bendro ūkio nuo 2002 m. gruodžio mėnesio, o išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas būtent nuo 2002 m. gruodžio mėn. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje išlaikymo įsiskolinimas priteistas už laikotarpį nuo 2010-11-28 iki 2013-11-27, nors byloje net nėra ginčo dėl to, kad šalys kartu gyveno iki 2013-09-15 ir vedė bendrą ūkį.

Atsakovo teigimu, jis, gimus sūnui, šalių susitarimu, iki 2011 m., kol sūnus pradėjo lankyti darželį, prižiūrėjo sūnų, o ieškovė ėjo į darbą. Kaip matyti iš 2013-10-06 pažymos, šalių sūnus lopšelį-darželį lanko nuo 2011-05-04.

Kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo išlaikymo įsiskolinimą priteisė už laikotarpį nuo 2010-11-28 iki 2011-05-04, kai ieškovė dirbo, o atsakovas buvo namie ir rūpinosi vaiku bei nuo 2011-03-01 iki 2011-04-21 dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, tuo labiau, kad pati ieškovė, teismo posėdžio metu pripažinusi, kad, jai būnant darbe, atsakovas pasilikdavo su vaiku namuose (tik nurodė, kad atsakovas sūnų dažniausiai palikdavo prižiūrėti jos motinai), ieškinyje nurodė, jog atsakovas sūnui pradėjus lankyti darželį nedėjo jokių pastangų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Vadinasi, net ir pačiai ieškovei nemanant, jog iki sūnus pradėjo lankyti lopšelį-darželį atsakovas turėjo realias galimybes dirbti ir uždirbti sūnaus išlaikymui, kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad atsakovas iki 2011-05-04 nedirbo, negali būti panaudota prieš atsakovą. Kolegija kaip nustatytą aplinkybę vertina tai, kad, šalims nuo 2008 metų gyvenanat faktinėje santuokoje ir vedant bendrą ūkį, 2009-04-30 gimus sūnui ir po kurio laiko ieškovei pradėjus dirbti, šalių sutarimu, atsakovas, iki tol nuo 2009-02-03 dirbęs AB ,,(duomenys neskelbtini)”, išėjo iš darbo ir pasiliko su sūnumi namuose, prižiūrėjo ir augino jį, rūpinosi juo, maitino ir maudė jį, su sūnumi praleisdamas didžiąją laiko dalį, ką, beje, konstatavo ir apylinkės teismas, ką iš dalies pripažino ir ieškovė, ką patvirtino VSDFV pažyma (1 t., b. l. 31) ir į bylą pateiktos fotonuotraukos.

Be to, šalims kartu gyvenant iki 2013-09-15 ir vedant bendrą ūkį (priešingų įrodymų, paneigiančių šį atsakovo teiginį, į bylą nepateikta) bei toliau kartu rūpinantis vaiku, vien dėl to, kad atsakovas nuo 2011-05-04 (vaikui pradėjus lankyti lopšelį-darželį) iki 2013-09-15 VSDFV duomenimis niekur oficialai nedirbo ir neturėjo pajamų, kolegijos nuomone, nėra pagrindas priteisti tokio paties dydžio išlaikymą, kurį, ieškovės ir pirmosios instancijos teismo teigimu, atsakovas privalo mokėti nuo bylos iškėlimo teisme (2013-11-28), t. y. tuo laiku, kai šalys jau gyveno skyrium ir kasdienybėje atsakovas sūnumi nesirūpino.

Kaip nurodyta LAT 2013-03-28 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą.

Kolegijos nuomone, įvertinus šalių gyvenimą faktinėje santuokoje kartu su sūnumi iki 2013-09-15 bei nepakankamą atsakovo prisidėjimą prie sūnaus išlaikymo pinigine forma tuo metu, kai atsakovas jau turėjo galimybę dirbti ir uždirbti, t. y. už du metus ir keturis mėnsius (nuo 2011-05-15 (10 d. po sūnaus išėjimo į darželį) iki 2013-09-15), teisinga, sąžininga ir protinga iš atsakovo (CK 3.3, 1.5 str.) (LAT 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007) priteisti tik 1/2 dalį ieškovės prašomo išlaikymo – t. y. po 250 Lt, kas už 28 mėnesius sudaro 7 000 Lt, tačiau nekeičiant sprendimo dalies, kuria išlaikymas nuo 2013-09-16 iki 2013-11-28, t. y. už 2 mėn. ir 12 d. priteistas po 500 Lt, t. y. 1 200 Lt (500 + 500 + 500 / 30 x 12) , viso priteisiant 8 200 Lt išlaikymo įsiskolinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Laikant, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti viso 24 000 Lt (18 000 + 500 x 12 mėn.), o gavo tik 14 200 (8 200 + 6 000), kas sudaro 59,17 procentus (14 200 x 100 / 24 000), atitinkamai ieškovei priteistos advokatės pagalbos išlaidos mažintinos nuo 2 000 Lt iki 1 183,4 Lt (2 000 x 0,5917). Be to, atitinkamai turėtų būti sumažinta priteista iš atsakovo valstybei procesinėms su bylos nagrinėjimu susijusioms išlaidoms apmokėti suma nuo 742 Lt iki 439 Lt.

Įvertinus tai, kad atsakovas gera valia sumokėjo 1 436,14 Lt ieškinio sumos, kas reiškia, kad jis 32 Lt žyminio mokesčio galėtų susigrąžinti iš valstybės (1 436,14 x 0,03 = 43; 43 x 0,75= 32), valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 407 Lt (439 -32).

Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 594 Lt žyminio mokesčio. Kadangi, sumažinus išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 18 000 Lt iki 8 200 Lt, t. y. 9 800 Lt suma, atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteistina 294 Lt žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičiant (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str., 329 str. 1 d.), į priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-11-28) iki vaiko pilnametystės sumą įskaitant atsakovo bylos nagrinėjimo metu sumokėtą 1 436,14 Lt sumą; sumažinant priteistą iš atsakovo sūnaus išlaikymui išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 18 000 Lt iki 8 200 Lt bei priteistas advokatės pagalbos išlaidas nuo 2 000 Lt iki 1 183,4 Lt, taip pat sumažinant priteistą iš atsakovo valstybei 742 Lt procesinėms su bylos nagrinėjimu susijusioms išlaidoms apmokėti sumą iki 407 Lt bei priteisiant atsakovui iš ieškovės 294 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą pakeisti.

Į priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-11-28) iki vaiko pilnametystės sumą įskaityti atsakovo bylos nagrinėjimo metu sumokėtą 1 436,14 Lt sumą.

Sumažinti priteistą iš atsakovo nepilnamečiam vaikui N. G. išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 18 000 Lt iki 8 200 Lt bei priteistas advokatės pagalbos išlaidas nuo 2 000 Lt iki 1 183,4 Lt.

Sumažinti priteistą iš atsakovo valstybei 742 Lt procesinėms su bylos nagrinėjimu susijusioms išlaidoms apmokėti sumą iki 407 Lt.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti atsakovui iš ieškovės 294 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą..

Teisėjai Aušra BaubienėDalė BurdulienėJolita Cirulienė