Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei ir Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovei O. Š. ir jos atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovui M. G. ir jo atstovei advokatei Vytautei Linaburgytei, išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. Š. ieškinį atsakovui M. G. dėl vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė O. Š. pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo M. G. sūnaus N. G. išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę, priteisti iš atsakovo 18 000 Lt išlaikymo įsiskolinimą sūnui N. G. už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (3-6 b.l.).

Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pilnai palaiko pateiktą byloje išvadą (41-42 b.l.) ir paaiškino, kad tikslinga reikalinga iš atsakovo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą, tai atitiktų vaiko interesus. Atsakovo siūloma 350 Lt suma kas mėnesį yra per maža tinkamai tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl gali vaikui mokėti ir po 500 Lt kas mėnesį.

Išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pilnai palaiko pateiktą byloje išvadą (25-26 b.l.) ir paaiškino, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį atitinka vaiko N. G. poreikius ir interesus, todėl šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas. Taip pat nurodė, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus galėtų būti tenkinamas ir reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už 3 metus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, jog šalys yra vaiko N. G., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai (9 b.l.). Nors tarp šalių santuoka nebuvo sudaryta, tačiau šalys patvirtino, jog kartu gyveno nuo 2008 metų iki 2013-09-15. Šalių sūnus N. lanko Kauno lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo (duomenys neskelbtini) grupę (10 b.l.). Šalys savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (11, 35 b.l.). Ieškovė nuosavybės teise turi du butus : 4-ių kambarių butą (duomenys neskelbtini) ir 5-ių kambarių butą (duomenys neskelbtini) (12-14 b.l.). Atsakovas nekilnojamojo turto neturi (36 b.l.). Ieškovės pajamos iš individualios veiklos 2012 metais sudarė 1360 Lt (15 b.l.). Teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad šiuo metu jos pajamos per mėnesį sudaro apie 1400 Lt. Atsakovas VSDFV duomenimis nedirba (24 b.l.). Atsakovo pajamos 2009 metais buvo 10 651,18 Lt, 2011 metais - 510,84 Lt, 2013 metais – 343,92 Lt, 2014 metų sausio mėnesį – 981,82 Lt (31, 127 b.l.). Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad šiuo metu jo pajamos per mėnesį sudaro 1350 Lt. Nuo 2013-09-15 atsakovas tris kartus (2013-12-28, 2014-01-28 ir 2014-03-03) yra pervedęs į ieškovės sąskaitą sūnaus išlaikymui po 350 Lt (120, 121, 148 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko teikti išlaikymą po 350 Lt vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkintais vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.).

Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovas netinkamai vykdo pareigą teikti savo nepilnamečiui sūnui išlaikymą : po bendro su ieškove ir sūnumi gyvenimo pabaigos (2013-09-15) atsakovas epizodiškai (tris kartus) teikė išlaikymą sūnui po 350 Lt (120, 121, 148 b.l.). Kadangi išlaikyti nepilnametį vaiką yra abiejų tėvų pareiga (CK 3.192, 3.194 straipsniai), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui. Taigi, šioje dalyje ieškovės reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Nepilnamečiui vaikui išlaikyti turi būti skiriama tokia pinigų suma, kuri yra realiai reikalinga pagal jo poreikius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra ne kartą pabrėžęs, jog teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas dydis turi užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7,8, 11,12, 18 str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai aprangai, būstui, maistui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LAT nutartis Nr.3K-3-620/2005, 3K-3-278/2010). Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, formuojama nuostatas, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu ( LAT nutartis Nr. 3K-3-2359/2004).

Vaiko poreikių apskaičiavimo lentelėje (16 b.l.) nurodyta, kad sūnaus N. G. poreikiams tenkinti per metus reikalinga apie 10000-11120 Lt suma : maistui 3600 Lt, mokesčiui už darželį 1000 Lt, higienos priemonėms 70 Lt, kosmetinės priemonėms 200 Lt, vaistams ir vitaminams 150 Lt, komunaliniams mokesčiams 2100 Lt, laisvalaikiui 750 Lt, drabužiams 1870 Lt, vasaros atostogoms 1030 Lt, kanceliarinėms prekėms 150 Lt, žaislams 200 Lt.

Ieškovės pateiktos vaiko poreikių skaičiuotės turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad apskaičiuotas išlaikymo dydis apie 1000 Lt per mėnesį yra realus, atitinkantis protingumo kriterijus ir nepažeidžiantis tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo. Atkreiptinas dėmesys, jog šalių mažametis sūnus turi specialių poreikių – jis yra alergiškas, jam reikalingi papildomi vaistai, vitaminai, pagerintas maistas. Šias aplinkybes pripažino teismo posėdyje abu mažamečio vaiko tėvai (CPK 197 str.). Tokio dydžio išlaikymas užtikrins didesnį nei minimalių vaiko poreikių tenkinimą, jis padės išlaikyti beveik tokias pat gyvenimo sąlygas, kurias vaikai turėjo tėvams gyvenant kartu.

Atsakovo argumentai, jog jis pagal gaunamas pajamas neturi galimybės mokėti vaikui išlaikymą po 500 Lt, kad tokia išlaikymo suma yra aiškiai per didelė, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių ir profesines galimybes atitinančios pareigos. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu. Taigi, nors atsakovas ir neturi jokio privalomai registruotino turto, tačiau būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas vyras, turi pareigą pasirūpinti tinkamų pajamų gavimu, nes tai priklauso nuo paties atsakovo. Todėl teismas mano, kad nėra pagrindo remtis atsakovo siūlomu išlaikymo dydžiu (350 Lt) ir mažinti ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį. Atsakovo gaunamos mažos pajamos nėra ta priežastis, kuri galėtų būti pateisinama nemokėti vaikui būtino išlaikymo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių negali gauti didesnių pajamų.

Manytina, jog priteisus ieškovės prašomą išlaikymą bus užtikrinti visaverčiai vaiko poreikiai ir apsaugotos jo teisės į fizinį, protinį, dvasinį, socialinį, dorovinį vystymąsi, todėl ieškinio reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo sūnaus N. išlaikymui priteistina po 500 Lt išlaikymui nuo ieškinio teisme gavimo dienos iki jų pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio N. G. atstovė motina O. Š. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat šalims išaiškintina, kad atsakovui nemokant priteisto išlaikymo, ieškovės gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prašyti priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu (CK 3.201 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 3 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 18000 Lt už 3 metus iki kreipimosi į teismą dienos, skaičiuojant po 500 Lt už mėnesį.

Šalys savo nurodytoms aplinkybėms dėl išlaikymo įsiskolinimo pagrįsti remiasi teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais : ieškovė – liudytojų D. M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. B., a.k(duomenys neskelbtini) parodymais, o atsakovas – liudytojų M. G., a.k(duomenys neskelbtini) ir R. G., a.k(duomenys neskelbtini) parodymais.

Byloje esantys duomenys iš VSDFV rodo, jog atsakovas nuo 2009 metų dirbo epizodiškai, trumpais laikotarpiais ir jo pajamos tuo metu buvo: 2009 metais - 10 651,18 Lt, 2011 metais - 510,84 Lt, 2013 metais – 343,92 Lt, 2014 metų sausio mėnesį – 981,82 Lt (31, 127 b.l.).

Taigi, šie duomenys patvirtina ieškovės ir liudytojų D. M. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. B. nurodytas aplinkybes, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2009 metų iki nutrūko jo bendras gyvenimas su ieškove, dirbo tik epizodiškai, jo pajamos buvo minimalios, todėl nepakankamos prisidėti prie šeimos ir vaiko išlaikymo.

Atsakovas ir liudytojai M. G., a.k(duomenys neskelbtini) bei R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) teigė, kad atsakovas iš atsitiktinių darbų gaudavo nemažas pajamas, kurias visas skyrė bendram su ieškove gyvenimui. Tačiau šie atsakovo ir minėtų liudytojų aiškinimai nepatvirtinti jokiais kitais bylos duomenimis, atsakovas neįrodė, kad jis be VSDFV nurodytų pajamų turėjo dar ir kitų pajamų. Todėl teismas atsakovo ir liudytojų M. G., a.k(duomenys neskelbtini) ir R. G., a.k(duomenys neskelbtini) parodymus laiko nepatikimais ir jais nesivadovauja, sprendžiant ginčą dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Atsakovo aiškinimas, kad jis prie vaiko išlaikymo nuo 2009-04-30 prisidėjo savo darbu : prižiūrėjo ir augino sūnų, rūpinosi juo, su sūnumi praleisdavo didžiąją laiko dalį, gamino jam valgį, žaidė su juo, keisdavo sauskelnes, maudydavo, taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi minėti atsakovo veiksmai vertintini ne kaip vaiko išlaikymas, o tėvo dalyvavimu vaiko auklėjime, jo ugdyme.

Taigi, įvertinęs bylos duomenis, teismas mano, kad atsakovas laikotarpyje nuo vaiko gimimo (2009-04-30) iki ieškinio teismui pateikimo (2013-11-28) prie sūnaus išlaikymo prisidėjo epizodiškai, toks prisidėjimas prie išlaikymo pripažintinas nepakankamu.

Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis.

Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs nuo 2010-11-28 iki 2013-11-28.

Teismas nemano, jog išlaikymo įsiskolinimas turėtų būti mažinamas atskaičius atsakovo išleistas pinigų sumas, už kurias jis pirko vaikui dovanas ar žaislus, o taip pat už kurias įvairius daiktus vaikui pirko atsakovo tėvai ar sesuo M. G.. Išlaikymo instituto paskirtis - užtikrinti kasdieninių ir būtiniausių vaiko poreikių maistui, drabužiams, ugdymui ir kt. patenkinimą, o žaislai prie tokių poreikių nepriskirtini.

Išlaikymo prievolė yra individuali ir kitas tokią pat prievolę turintis subjektas, šiuo atveju – motina, neturi teisės atleisti asmeninę išlaikymo prievolę turintį tėvą nuo jos vykdymo (CK 3.159 str., 3.192 str. 3 d.). Įstatymas nenumato galimybės motinai atsisakyti išlaikymo vaikui nei konkliudentiniais veiksmais, nei kitokiu būdu. Todėl tai, kad ieškovė anksčiau nesikreipė į atsakovą dėl išlaikymo, neatleidžia atsakovo nuo pareigos išlaikyti sūnų. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str.).

Priteisiant išlaikymo įsiskolinimą reikalinga nustatyti vaiko poreikius ir jiems tenkinti skirtą sumą už praeitą laikotarpį. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatė, kad vaiko N. G. poreikiai šiuo metu sudaro 1000 Lt per mėnesį. Kaip jau minėta, remiantis CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovas neįrodė, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai) iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 500 Lt per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Dėl šių priežasčių, taip pat vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo sūnaus poreikius ir atsakovo turtinę padėtį iki ieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko 500 Lt per mėnesį išlaikymas, o atsakovas išlaikymą teikė tik iš dalies.

Todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas nustato, kad N. G. poreikiai už trejus metus iki ieškinio pareiškimo buvo 1000 Lt, o kiekvienas iš tėvų kas mėnesį turėjo skirti po 500 Lt.

Taigi, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 18000 Lt išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo, skaičiuojant po 500 Lt kas mėnesį (CK 3.200).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (7, 52-54 b.l.). Ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tenkinus pilnai, iš atsakovo ieškovei priteistina 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d.).

Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 720 Lt žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ( CPK 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d.) ir 21,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.), iš viso 742 Lt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) po 500 Lt (penkis šimtus Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-11-28) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 18000 Lt (aštuoniolika tūkstančių Lt) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2010-11-28 iki 2013-11-27.

Paskirti O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui N. G. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) jos turėtų 2000 Lt (du tūkstančius litų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 742 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt du litus) procesinių su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.