Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui G. J., institucijai byloje teikiančiai išvadą Druskininkų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Remdamasis tik atsakovo parodymu, teismas laikė, kad su atsakovu buvo žodžiu sudarytas susitarimas, pagal kurį nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. išlaikymo dydis turėjo būti 300,00 Lt per mėnesį, vėliau laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn. - 350,00 Lt per mėnesį, todėl teismas iš atsakovo priteistiną išlaikymo įsiskolinimo sumą apskaičiavo pagal minėtu susitarimu nustatytus išlaikymo dydžius. Vien pats faktas, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo rodo, jog tarp šalių nebuvo bendro sutarimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo, priešingai, egzistuoja ginčas dėl išlaikymo dydžio. Iš teismui pateiktų dokumentų apie atsakovo atliktus pavedimus išlaikymui matyti, kad išlaikymas buvo teikiamas nereguliariai, o sumos buvo įvairių, kintančių dydžių, todėl jų pagrindu padaryti išvadą, kad egzistavo susitarimas dėl išlaikymo dydžio, taip pat negalima. Teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo įsiskolinimą, turėjo visų pirma atsižvelgti į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus ir nustatyti vaiko poreikius bei būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Net jei ir būtų sutarta dėl 300,00 Lt ir 350,00 Lt išlaikymo dydžio per mėnesį teikimo, teismas turėjo patikrinti, ar tokia atsakovo skiriama išlaikymo suma per mėnesį nepažeidžia geriausių vaiko interesų ir užtikrina bent būtinų vaiko poreikių patenkinimą. Ieškovė pažymi, kad pats atsakovas pripažįsta faktą, jog turėjo asmeninę skolą ieškovei, todėl mokėjimai, kurių paskirtyje atsakovas nurodė „skolos grąžinimas" pagrįstai laikyti atsakovo turėtos skolos grąžinimu ir nelaikytini išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimu. Mokėjimo paskirtyje atsakovas pats nurodydavo, kokiu tikslu daro pavedimą, o grąžinęs sumą, kurią buvo skolingas, mokėjimo paskirtyje ėmė nurodyti „pavedimas dukters išlaikymui“. Išlaikymo įsiskolinimas turi būti apskaičiuotas remiantis tuo metu galiojusiu minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA) dydžiu, kuris teisminėje praktikoje yra laikytinas tinkamu orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį: nuo 2010-12-01 iki 2012-08-01 MMA buvo 800 Lt, todėl skaičiuojama išlaikymo suma, tenkanti vienam tėvui, mėnesiui - 400 Lt, tuo laikotarpiu įsiskolinimo suma susidaro 400 Lt*20 mėn.=8 000 Lt. Nuo 2012-08-01 iki 2013-01-01 MMA buvo 850, todėl skaičiuojama išlaikymo suma mėnesiui - 425 Lt, tuo laikotarpiu įsiskolinimo suma susidaro 425 Lt*5 mėn.=2 125 Lt. Nuo 2013-01-01 iki 2013-12-01 MMA yra 1000 Lt, todėl skaičiuojama išlaikymo suma mėnesiui - 500 Lt (penki šimtai litų), tuo laikotarpiu įsiskolinimo suma susidaro 500 Lt*11 mėn.=5 500 Lt. Už visą laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2013-12-01 susidaro 15 625 L suma, tačiau ji mažinama tuo laikotarpiu atsakovo sumokėta suma 2 400 Lt + 720 Lt.

Atsakovas pats pripažino įsiskolinimą iš dalies, atliko skaičiavimus ir pasiūlė sumokėti 4000 Lt įsiskolinimą periodinėmis išmokomis dėl savo turtinės padėties. Teismo skaičiavimas atliktas kiek kitaip ir priteista didesnė suma - 4630 Lt. Atsakovas dėl to neprieštarauja ir ėmėsi vykdyti sprendimą dėl to, kad būtų kuo greičiau baigtas bylinėjimo procesas, nebūtų didinamos išlaidos ir švaistomas laikas. Apeliantės mėginimas vaikui skirtus pinigus prisiskirti sau kaip asmeninę atsakovo skolą yra manipuliacija siekiant prisiteisti kuo didesnę sumą pinigų. Atsakovas dar kartą pažymi, kad visi atsakovo pavedimai į apeliantės sąskaitą yra pinigai, skirti dukters išlaikymui. Apeliantė argumentuoja vien įmokos pavadinimu „skolos grąžinimas“. Tuomet kodėl pavedimas „papildymas“ ar „sąskaitos papildymas“ yra skirtas dukrai, o ne kitiems tikslams. Kodėl maždaug pusantrų metų apeliantė nepaklausė atsakovo, kur pinigai vaikui. Teismo posėdyje apeliantė kelis kartus patvirtino, kad nei atsakovas jai pranešė apie pasikeitusių įmokų paskirtį, nei pati klausė, kaip čia yra. Taip pat atsakovas pažymi, kad visos bylinėjimosi išlaidos priteistos teismo, yra apmokėtos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nustatė CPK 329 straipsnio 1 dalyje, 330 straipsnyje reglamentuotus pagrindus (netinkamą įrodymų vertinimą bei neteisingą materialinės teisės normų taikymą) skundžiamam sprendimui pakeisti (CPK 320 str.).

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydį ir išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl išlaikymo dydžio.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Byloje nustatyta, ka ieškovė pateikė teismui ieškinį prašydama iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis 500,00 Lt išmokomis nuo 2013-12-01 kas mėnesį iki pilnametystės, pervedamą į ieškovės sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 3 dienos, paskiriant priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis ieškovei, taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2013-12-01, viso 13 225,00 Lt, ir bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-6). Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, jog priteisiant išlaikymo įsiskolinimą, turi būti atimta 720,00 Lt, kurie pagal atsakovo pateiktus kvitus buvo pervesti 2011-04-07, 2011-07-08, 2013-11-27, todėl turi būti priteista išlaikymo įsiskolinimo suma 12 505,00 Lt. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo G. J., išlaikymą A. J., po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-12-01 iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (b.l.122-126).

Pažymėtina, kad teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymą neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad išlaikymo naštą teismas paskirstė ginčo šalims ne lygiomis dalimis,teismas sprendime nenurodė jokių argumentų, kodėl turėtų būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, t. y. nenurodė, kad ginčo šalių turtinė padėtis yra iš esmės skirtinga ar yra kitų aplinkybių, kodėl atsakovas negali mokėti 500,00 Lt dydžio sumos savo vienintelio nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalių dukra yra 7 metų amžiaus, kurios būtiniesiems poreikiams (maistas, apranga, higiena, sveikatos priežiūra, būstas, darželis, knygos ir kt.), pagal pateiktą poreikių lentelę ( b. l. 14), reikalingos lėšos sudaro 1000 Lt. Pažymėtina, kad pagal teismų praktikoje vyraujančią nuostatą, išlaikymas neturėtų būti mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 6.461 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nepateikta jokių duomenų ar įrodymų apie tai, kad vaiko poreikiai būtų kitokie.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3. straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutarisį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės pajamas per mėnesį sudaro vidutiniškai - 2500,00 Lt darbo užmokestis (b.l.8), jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas - ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-16), kur gyvena kartu su nepilnamete dukra A. Atsakovo per mėnesį gaunamos pajamos sudaro apie 2000,00 Lt (b.l. 58-59, 99, 100-112), nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto nėra, santaupų neturi (b.l.63-64), atsakovo vardu registruota transporto priemonė – Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.60), gyvena motinai J. J. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), turi kreditorinių įsipareigojimų (b.l.61-62, 65-68, 69, 113-114).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas nepagrįstai ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui, 500,00 Lt išlaikymo sumą sumažino iki 400,00 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės nurodyta per mėnesį būtina 1000,00 Lt suma vaiko išlaikymui yra pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintus prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei proporcingumo principus. Tačiau teismas, sprendime nenurodė, jokių motyvų, kuriais remiantis sumažino prašomą priteisti išlaikymo dydį, t. y. nenurodė, kad ginčo šalių turtinė padėtis yra iš esmės skirtinga ar yra kitų aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, neturintis kitų išlaikytinių, privalo teikti vaikui reikalingą išlaikymą, juo labiau, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį yra proporcingas vaiko poreikiams bei atsakovo finansinėms galimybėms. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

Išdėstytų argumentų pagrindu sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeistina ir iš atsakovo nepilnametei dukrai priteistas išlaikymo dydis padidintinas iki 500 Lt, laikant, jog šis išlaikymo dydis atitinka būtinus bylos šalių nepilnametės dukros poreikius ir yra proporcingas išlaikymą privalančio teikti atsakovo turtinei padėčiai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Byloje nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2013-12-01, viso 13 225,00 Lt, ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai nurodė, jog priteisiant išlaikymo įsiskolinimą, turi būti atimta 720,00 Lt, kurie pagal atsakovo pateiktus kvitus buvo pervesti 2011-04-07, 2011-07-08, 2013-11-27 ir priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma yra 12 505,00 Lt. Pirmosios instancijos teismas, priteisė iš atsakovo 4630,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2013-12-01. Teismas nustatė, jog laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-07-08 atsakovas ieškovei pervedė 8630,00 Lt (2010 metais 2080,00 Lt - paskirtis „išlaikymas“, 2011 metais 1200,00 Lt - paskirtis „skolos grąžinimas“, 2012 metais - 2950,00 Lt paskirtis „skolos grąžinimas“, 2013 metais -2400,00 Lt paskirtis „išlaikymas“) (b.l.2, 18-46). Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas papildomai pateikė duomenis apie mokėjimus 720,00 Lt sumai (b.l. 56-57). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atlikti mokėjimai iš esmės patvirtino šalių žodinį susitarimą dėl išlaikymo dydžio, t.y. iki 2012 m. rugsėjo po 300,00 Lt, vėliau po 350,00 Lt. Teismas, tai pat nurodė, kad byloje įrodymų patvirtinančių, jog tarp šalių galėjo būti susiklostę paskoliniai santykiai, nėra, todėl mokėjimus, kurių paskirtyje buvo nurodoma „skolos grąžinimas“, teismas pripažino kaip išlaikymo nepilnamečiam vaikui mokėjimą.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu išlaikymo įsiskolinimu, už trejus metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo įsiskolinimą, turėjo visų pirma atsižvelgti į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus ir nustatyti vaiko poreikius bei būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Ieškovė pažymėjo, kad pats atsakovas pripažino faktą, jog turėjo asmeninę skolą ieškovei, todėl mokėjimai, kurių paskirtyje atsakovas nurodė „skolos grąžinimas“ pagrįstai laikyti atsakovo turėtos skolos grąžinimu ir nelaikytini išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimu. Mokėjimo paskirtyje atsakovas pats nurodydavo, kokiu tikslu daro pavedimą, o grąžinęs sumą, kurią buvo skolingas, mokėjimo paskirtyje ėmė nurodyti „pavedimas dukters išlaikymui“.

Atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 str.). Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad visi atsakovo pavedimai į apeliantės sąskaitą yra pinigai, skirti dukters išlaikymui. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad turėjo asmeninę skolą ieškovei, kuri niekaip nesusijusi, su dukters išlaikymu. (b.l. 49-55,148-153). Pažymėtina, kad išklausius teismo posėdžio garso įrašą, ieškovės atstovė paaiškino, kad skola ieškovei susidarė šalims gyvenant kartu, ir ieškovės duomenimis skola buvo apie 6000 Lt, bet tuo metu atsakovas atidavė ieškovei šiek tiek panaudotą kompiuterį, kurį ieškovė įvertino maždaug 1800 Lt, ir laikė, kad likusi skola sudaro 4200 Lt, atsakovo daromi pavedimai buvo skolos grąžinimas. Nagrinėjamu atveju, ieškovės atstovės nurodytos aplinkybės atsakovo paneigtos nebuvo. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė su ieškiniu pateikė dokumentus patvirtinančius, jog laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-07-08 atsakovas ieškovei pervedė 8630,00 Lt (2010 metais 2080,00 Lt - paskirtis „išlaikymas“, 2011 metais 1200,00 Lt - paskirtis „skolos grąžinimas“, 2012 metais - 2950,00 Lt paskirtis „skolos grąžinimas“, 2013 metais -2400,00 Lt paskirtis „išlaikymas“) (b.l.2, 18-46). Atsakovas pripažino faktą, jog turėjo asmeninę skolą ieškovei. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pervestos sumos (4150 Lt ) 2011 metais -1200,00 Lt, kurių paskirtis nurodyta „skolos grąžinimas“ ir 2012 metais - 2950,00 Lt, kurių paskirtis nurodyta „skolos grąžinimas“, laikytinos atsakovo turėtos skolos grąžinimu ir nelaikytinos išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimu. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nebuvo įrodytos aplinkybės, jog visi atsakovo pavedimai į ieškovės sąskaitą yra pinigai, skirti dukters išlaikymui, todėl darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra pagrįstas. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliantės argumentus, jog atsakovo įsiskolinimas skaičiuotinas pagal atitinkamais laikotarpiais galiojusius minimalios mėnesinės algos (toliau- MMA) dydžius. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde pateikti teisingi duomenys apie tam tikrais laikotarpiais galiojusius MMA dydžius, remiantis jais, išlaikymas už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2013-012-01 sudaro 15 625 Lt, iš kurių atėmus atsakovo sumokėtą 2400 Lt ir 720 Lt sumą, įsiskolinimas už aptariamą laikotarpį sudaro 12 505 Lt. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas šioje dalyje pakeisti teismo sprendimą ir padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 12 505 Lt už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2013-12-01.

Pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą, atitinkamai keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės ieškinį, iš atsakovo priteisė 283 Lt žyminio mokesčio valstybei. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą pilnai, padidinus priteistiną vaiko išlaikymo dydį nuo 400Lt iki 500 bei padidinus priteistiną išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2013-12-01 nuo 4630,00 iki 12 505 Lt, t. y. patenkinus 100 proc. ieškinio reikalavimų, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir iš atsakovo priteistinas valstybei žyminis mokestis didintinas nuo 283 Lt iki 555 Lt (CPK 80 str.). Taip pat pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškovės ieškinį, iš atsakovo ieškovei priteisė 585,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas pakankamomis ir pagrįstomis pripažino 1000,00 Lt dydžio išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą pilnai, taip pat padidintinos iš atsakovo G. J. ieškovei A. P. priteistos 585,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti iki 1000 Lt.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nustatyti 6 mėnesių terminą nuo sprendimo priėmimo dienos, per kurį galėtų pervesti į apeliantės nurodytą sąskaitą likusią įsiskolinimo dalį, t.y. 1630 Lt dalimis arba vienu pavedimu. Nurodo, kad apeliantei sumokėjo didesnę dalį teismo priteisto išlaikymo įsiskolinimo, t.y. 3000 Lt, o atsakovo turtinė padėtis neleidžia greitai sukaupti likusios sumos.

Pagal CPK 284 str. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kai matyti iš bylos duomenų, atsakovas teismo posėdžio metu teismo prašė nustatyti pakankamą terminą išlaikymo įsiskolinimui sumokėti, tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo neišsprendė. Pažymėtina, kad apeliacinio skundo šioje byloje atsakovas nėra pateikęs. CPK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu sprendimo įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo arba sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Todėl atsakovui neužkertamas kelias tokį prašymą pareikšti atskirai įstatymo nustatyta tvarka, t.y. sprendimo vykdymo išdėstymo tvarka spręstina pirmosios instancijos teisme, atsakovui pateikus konkretų prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo. Taip pat pažymėtina, kad sprendimas išdėstomas tik išimtiniais atvejais, kai yra labai sunki skolininko turtinė padėtis arba kai susidaro nepalankios aplinkybės jį įvykdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio dalies 3 punktu,

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.

Padidinti iš atsakovo G. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 400 Lt išlaikymo dydį ir nuo 2013 m. gruodžio 1 d. priteisti iš atsakovo G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnametei dukrai A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2007-02-02, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt (penkis šimtus litų) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Padidinti iš atsakovo G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 4630,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-12-01 iki 2013-12-01 iki 12 505 Lt.

Padidinti iš atsakovo G. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą 283 Lt žyminį mokestį iki 555 Lt šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Padidinti iš atsakovo G. J. ieškovei A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas 585,00 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti iki 1000 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.