- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-19
- Bylos Nr.
- eA-837-662/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01138-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
- Trečiasis asmuo
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje) dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro (toliau – ir Ministras) 2022 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. K-25 (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Ministras Įsakymu jam skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Pareiškėjo teigimu, 2022 m. vasario 9 d. išvada Nr. BR-119 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėjo V. G. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) buvo pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjas padarė Išvados 3.4 dalyje nurodytą tarnybinį nusižengimą, susijusį su 2021 m. pradėtu ir nebaigtu Ekstremalių sveikatai situacijų centro (toliau – ir ESSC) vidaus auditu, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą. Šios Išvados pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas.
3. Pareiškėjas nurodė, kad jo veiksmuose nebuvo Išvadoje konstatuotų pažeidimų ar netinkamo (nerūpestingo) neveikimo. Išvada, kad pareiškėjas atliko Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto pažeidimą, yra nepagrįsta, nes pareiškėjas visada siekė ir to reikalavo iš skyriaus darbuotojų, kad užduotys būtų atliekamos laiku ir kokybiškai, o užduočių terminai, tik esant pagrįstoms priežastims, būtų koreguojami. Pareiškėjo nuomone, išvada, kad 2021 m. nustatytais terminais neatliktas ESSC veiklos ir valdymo auditas, yra nepagrįsta, nes pagal su Ministru suderintą Vidaus audito skyriaus 2021 metų veiklos planą šio audito užbaigimas buvo numatytas 2022 m.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad šio audito procedūros nebuvo užbaigtos ir dėl to, kad jį atlikusi auditorė pateikė netinkamą (nekokybišką) ataskaitos projektą, tačiau pareiškėjas inicijavo vidaus audito ataskaitoje padarytų klaidų ištaisymo procesą.
5. Pareiškėjas nesutiko su vertinimu, kad jis pažeidė Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Ministro 2020 m. birželio 29 d. įsakymu Nr.V-1556 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 9 punktą, nes teikė pavedimus per dokumentų valdymo sistemos (toliau – ir DVS) Kontora posistemę „Užduotys“, taip pat per MS Teams programą, ir nenustatyta nė vieno atvejo, kad iš audituojamųjų asmenų gautas raštas nepasiektų skyriaus darbuotojų. Be to, vidaus auditų metu surinkta medžiaga ir kita informacija buvo vertinama ir analizuojama darbinių pasitarimų metu.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjo vertinimu, Išvados teiginiai, kad jis pažeidė Pareigybės aprašymo 10 punktą, taip pat yra nepagrįsti, nes vykdydamas skyriaus vedėjo pareigas jis sudaro metinius ir ilgalaikius planus, kuriuos koreguoja pagal poreikį. Pareiškėjas neturi teisės už vidaus auditorius atlikti jų darbo – už juos parašyti vidaus audito ataskaitų projektus, atlikti už juos vidaus auditoriams priskirtas procedūras ir veiksmus.
7. Pareiškėjas vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui, taip pat prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją, todėl nesutiko su teiginiu, kad jis pažeidė Pareigybės aprašymo 11 punktą.
8. Pasisakydamas dėl vertinimo, kad jis pažeidė Pareigybės aprašymo 12 punktą, pareiškėjas paaiškino, kad visada vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus. Skyriaus metinius ir ilgalaikius planus, metines ataskaitas (teikiamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir sveikatos apsaugos ministrui), pavedimus, peržiūros išvadas, skyriaus nuostatus ir pareigybių aprašymus rengia pats, o vidaus auditorių rengiamiems darbo dokumentams ir ataskaitų projektams nustato parengimo terminus ir juos kontroliuoja, taip pat organizuoja vidaus auditų vykdymo ir parengtų ataskaitų projektų aptarimus.
9. Pareiškėjas tvirtino, kad nepažeidė Vidaus audito metodikos, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-235 (toliau – ir Metodika) 78.2 papunkčio, nes atliko vidaus auditorių parengtų darbo dokumentų, jų surinktos informacijos ir parengtų ataskaitos projektų peržiūrą, taip pat surašė peržiūros išvadas, kurių forma ir turinys atitinka reikalavimus, ir Metodikos 78.3 papunkčio reikalavimų, nes patikrinti atliktą auditą galėjo tik turėdamas dokumentų visumą, o jų iš darbuotojos nebuvo gavęs.
10. Pareiškėjas nesutiko su vertinimu, kad vidaus auditorės atlikto audito dokumentų projektai buvo taisytini, nekokybiški, tačiau jiems nebuvo teikiamos pastabos, pasiūlymai, nebuvo organizuojamas jų aptarimas, nebuvo įformintos ir auditą atlikusiai tarnautojai nepateiktos peržiūros išvados, ar kiti veiksmai, siekiant užbaigti pradėtą audito procedūrą, todėl neigiamas pasekmes sukėlė būtent pareiškėjo neveikimas. ESSC vidaus auditą atlikusi auditorė laiku nepateikė ir nevykdė raštiškų pavedimų dėl vidaus audito dokumentų įkėlimo į MS Teams programą ar jų pateikimo (perdavimo) skyriaus vedėjui, todėl nebuvo galima vertinti atlikto darbo kokybės. Todėl vidaus audito procedūrų minėtas pasekmes sukėlė vidaus auditorės pareigų neatlikimas ir konkrečių pavedimų (užduočių) nevykdymas.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas nurodė 2021 m. lapkričio mėnesį konsultavęsis su Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybe dėl ESSC vidaus audito ir suprato, kad keisti (kai kuriuos punktus išbraukti) vidaus audito plane ir programoje nurodytus tikslus nėra tinkamas sprendimas. Kadangi dėl atsiradusių papildomų darbų (neplanuotų vidaus auditų), nebuvo galimybės surasti papildomo laiko ESSC vidaus audito procedūrų užbaigimui, šio audito užbaigimas buvo perkeltas į 2022 metus ir tai buvo suderinta su Ministru. Tokį sprendimą pareiškėjas galėjo priimti ir savarankiškai. Todėl tarnybinė nuobauda pareiškėjui buvo skirta už vidaus audito ataskaitos nepateikimą, nors 2021 m. tai net neturėjo būti atliekama. Be to, pareiškėjas, teikdamas Vidaus audito skyriaus 2022 m. veiklos planą derinti, iš Sveikatos apsaugos ministerijos gavo pastabą dėl ESSC vidaus audito atlikimo aktualumo, dėl to jis jau nebuvo įtrauktas į Vidaus audito skyriaus 2022 m.veiklos planą.
12. Pareiškėjo veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties. Be to, Išvadoje pateiktos tik prieštaringos ir deklaratyvios prielaidos ar teorinis vertinimas, kaip pareiškėjas turėjo elgtis ar ką turėjo atlikti, nors norminiai teisės aktai to imperatyviai nenustatė, todėl tai vertintina kaip siekis politiškai susidoroti.
Šalies argumentai
13. Pareiškėjo teigimu, pažeidžiant nustatytą tvarką ir neįgalioto (nekompetentingo) ūkio subjekto parengta išorinio vertinimo ataskaita negali sukelti jokių teisinių pasekmių nei pareiškėjui, nei kitiems skyriaus darbuotojams.
Atsiliepimas
14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir atsakovas, Ministerija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
15. Ministerija nurodė faktines aplinkybes, susijusias su tarnybinio nusižengimo tyrimu ir skundžiamo Įsakymo priėmimu. Ministerijos vertinimu, buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.
16. Atsakovas pažymėjo, kad Išvadoje buvo nurodyta, jog Ministro 2022 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. V-95 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ sudaryta komisija tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija), 2022 m. sausio 25 d. surašė pranešimą DVS Nr. BR-21 apie tarnybinį nusižengimą (toliau – ir Pranešimas). Komisija, įvertinusi abu tyrimo objektus: Išorinio audito ataskaitoje konstatuotus trūkumus bei tai, kad 2021 m. nustatytais terminais neatliktas Ekstremalių sveikatai situacijų centro veiklos ir valdymo auditas, Pranešimu informavo pareiškėją, kad jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, t. y. savo veiksmais / neveikimu galbūt pažeidė penkiolika konkrečių teisės normų, tiesiogiai reglamentuojančių pareiškėjo tarnybines pareigas.
21. Taigi, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys patvirtino pažeidimo faktą. Pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. ir nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nesiėmė veiksmų ar priemonių dėl 2021 m. kovo mėn. pradėto ESSC vidaus audito tęsimo ir (ar) užbaigimo numatytais terminais 2021 m., nesiėmė priemonių, jei pateiktus vidaus audito dokumentų projektus vertino kaip nepilnus ir nekokybiškai parengtus. Nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d., kai dokumentai pareiškėjui buvo įkelti į MS Teams posistemę, iki 2021 m. gruodžio 31 d. audito procedūros buvo sustabdytos, auditą atlikusi auditorė pastabų, dokumentų peržiūros rezultato ir kitų pavedimų, susijusių su audito atlikimu, negavo, todėl 2021 m. nebuvo atliktas ESSC vidaus auditas, nebuvo pasiekti vidaus audito metu iškelti tikslai, dokumentacija nepateikta nei audituotai įstaigai (ESSC), nei Ministerijai.
22. Ministerijos vertinimu, dėl padarytų pažeidimų kilusios neigiamos pasekmės (neparengta galutinė audito ataskaita 2021 m.), yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijusios su pareiškėjo tarnybinių pareigų savalaikiu neatlikimu. Pareiškėjo paaiškinimuose apsiribojama teiginiais, kad pateikti vidaus auditorės atlikto vidaus audito dokumentų projektai buvo taisytini, nekokybiški, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jiems nebuvo teikiamos pastabos, pasiūlymai, nebuvo organizuojamas jų aptarimas, nebuvo įformintos ir auditą atlikusiai valstybės tarnautojai nepateiktos peržiūros išvados ar kiti veiksmai, siekiant užbaigti pradėtą ESSC audito procedūrą, atsakovas vertino, kad neigiamas pasekmes sukėlė pareiškėjo neveikimas.
23. Ministerija atkreipė dėmesį, kad dėl vidaus audito rezultatų už 2020 metus galutinės ataskaitos pateikimo 2021 m. lapkričio mėnesį žodžiu, o 2021 m. gruodžio 21 d. raštu kreipėsi audituota įstaiga, o tai patvirtina, jog įstaiga buvo užtikrinta, kad vidaus audito procedūros yra baigtos, ir kad galutinės ESSC audito ataskaitos parengimas buvo svarbus ir aktualus dar 2021 m. Tai aktualu Ministerijai ir ESSC, vertinant faktą, kad 2021 m. gegužės mėnesį keitėsi Ministerijai pavaldžios įstaigos (ESSC) vadovas. ESSC audito atlikimo pabaigos terminas buvo perkeltas į kitus kalendorinius metus, tačiau tai nereiškia, kad toleruotina situacija, jog vidaus audito procedūros būtų tęsiamos neapibrėžtą laiką. Tai paneigtų vidaus audito tarnybos tikslus.
Atsiliepimas
24. Atsakovo teigimu, tarnybinio nusižengimo metu buvo įvertinta ir pareiškėjo kaltė, jos forma, o vertinimo rezultatas aprašytas Išvadoje. Komisija nustatė, kad pareiškėjas aiškiai žinojo teisės aktų reikalavimus, keliamus vidaus audito veikloje, ir savo, kaip Vidaus audito skyriaus vadovo, statusą ir atsakomybę audito procese. Komisija nenustatė, kad teisės aktuose įtvirtintų pareigų pažeidimas neveikimu pasireiškė tyčine kaltės forma, tačiau buvo nustatytas aplaidus neatsargumas, t. y. pareiškėjas kilusių neigiamų pasekmių nenumatė, nors pagal savo einamas pareigas, darbinę patirtį, žinodamas aplinkybę, kad 2021 m. keitėsi audituojamos įstaigos vadovas, turėjo ir galėjo numatyti, kad įstaigos veiklos audito rezultatai svarbūs atsakovui, Ministrui ir ESSC.
25. Ministerija vertino, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl Išorinio audito ataskaitos, kuria buvo įformintas viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Nacionalinio kraujo centro išorės auditas ir jo rezultatai. Atsakovo teigimu, Sutarties dėl išorinio vidaus audito objektu nebuvo Ministerijos Vidaus audito skyriaus, kaip tarnybos, veikla, o buvo vertinamas VšĮ Nacionalinio kraujo centro vidaus auditas. Ministerija, pasirinkdama tiekėją iš išorės, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Be to, pareiškėjui Įsakymu tarnybinė nuobauda paskirta dėl pažeidimų, susijusių su 2021 m. pradėtu ir nebaigtu ESSC vidaus auditu.
II.
26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
27. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
27.1. Ministerijoje buvo gautas ESSC 2021 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. 02-1236 dėl nepateiktos galutinės atlikto ESSC vidaus audito ataskaitos (DVS Nr. 9-31369) (toliau – ir ESSC raštas).
27.2. Ministerijos kanclerės 2021 m. gruodžio 29 d. pavedimu (DVS Nr. 17-99) Ministerijos Antikorupcijos ir atitikties skyriaus vedėjai buvo pavesta iki 2022 m. sausio 7 d. susipažinti su ESSC atlikto audito ataskaitos nepateikimo aplinkybėmis bei pateikti išvadas dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo.
27.3. Ministerijos Antikorupcijos ir atitikties skyriaus vedėjos 2022 m. sausio 10 d. raštu Nr. BR-5 buvo nurodyta, kad yra pagrindas atlikti pareiškėjo galimo tarnybinių pareigų pažeidimo tyrimą.
27.4. Ministro įsakymu sudaryta Komisija, atlikusi tyrimą, 2022 m. vasario 9 d. pateikė ministrui Išvadą, kurioje nurodė, kad tarnybinio pažeidimo objektas yra:
27.4.1. Pareiškėjo galimas pareigų pažeidimas, padarytas atliekant VšĮ Nacionalinio kraujo centro vidaus audito procedūras, kuris paaiškėjo po išorinio audito ataskaitoje pateiktų išvadų dėl Vidaus audito skyriaus vykdyto VšĮ Nacionalinio kraujo centro audito ir jo pagrindu parengtos 2021 m. kovo 5 d. veiklos vidaus audito ataskaitos Nr. VAA-2 vertinimo.
27.4.2. Pareiškėjo galimas pareigų pažeidimas, padarytas 2021 m. atliekant (neatlikus) Ekstremalių sveikatai situacijų centro vidaus auditą. ESSC raštu informavo, kad po 2021 m. kovo–gegužės mėnesiais atlikto audito nėra pateikta atlikto audito galutinė ataskaita.
27.5. Nagrinėjamoje byloje ginčo objektu yra tik „b“ punkte nurodytas pažeidimas ir jo pagrindu paskirta nuobauda.
27.6. Tirdama šį pažeidimą Komisija nustatė, kad 2021 m. buvo numatyta atlikti ESSC auditą, kuris buvo pradėtas 2021 m. kovo 12 d., o pabaigos data – 2021 m. gegužės 14 d. Auditą buvo pavesta atlikti Vidaus audito skyriaus vyriausiajai specialistei R. J.. Vidaus audito skyriaus vyriausiosios specialistės parengti atliekamo audito dokumentų projektai (vidaus audito ataskaitos projektas ir darbo dokumentų projektai) elektroniniais laiškais pareiškėjui buvo teikiami iki 2021 m. gegužės 28 d. Vidaus audito skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 21 d. ir 2021 m. gegužės 28 d. suformuotomis DVS užduotimis, Vidaus audito skyriaus vyriausiajai specialistei buvo pavesta 2021 m. kovo 12 d.–2021 m. gegužės 14 d. laikotarpiu atlikto ESSC audito parengtus dokumentus sukelti į MS Teams grupėje „ESSC 2021“ esančias direktorijas. Vykdant šį pavedimą, į MS Teams programą ataskaitos projektas ir darbo dokumentai (trys iš keturių dokumentų, kurie buvo numatyti parengti pagal vidaus audito programą) buvo įkelti 2021 m. rugpjūčio 4 d., tačiau jokios tolimesnės eigos nurodyti dokumentai 2021 m. nebeturėjo.
27.7. Ministerijos Vidaus audito skyriaus 2021 metų veiklos planas buvo patikslintas (DVS 2021 m. rugsėjo 15 d. Nr. BR-420). Antrą kartą planas patikslintas (DVS 2021 m. gruodžio 30 d. Nr. BR-562), perkeliant ESSC vidaus audito pabaigos terminą į 2022 metus.
27.8. Komisija taip pat nustatė, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą, vadovaudamasis jam teisės aktų priskirta kompetencija, atlikti skyriaus vidaus auditorių parengtų darbo dokumentų ir surinktos informacijos peržiūrą, organizuoti pasitarimus dokumentų aptarimui, pareigą teikti vidaus auditoriams pastabas ir pasiūlymus, prireikus duoti pavedimus, nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. (nuo ataskaitos projekto ir kitų darbo dokumentų patalpinimo MS Teams programoje) nesiėmė jokių veiksmų ar priemonių dėl 2021 m. kovo mėn. pradėto ESSC vidaus audito tęsimo ir (ar) užbaigimo nustatytais terminais 2021 m. Jis, suprasdamas, kad, kaip skyriaus vedėjas, iš esmės turi dvi priemones vidaus auditų kokybei užtikrinti – skyriaus darbuotojams (vidaus auditoriams) teikti pastabas ir pasiūlymus darbinių pasitarimų metu, ar surašyti Peržiūros išvadas, taip pat nepasirašyti parengto vidaus audito ataskaitos projekto ir reikalauti ir laukti, kad klaidos būtų ištaisytos, nereagavo į pateiktus vidaus audito dokumentų projektus.
27.9. Atsižvelgdama į tai Komisija sprendė, kad dėl tokio pareiškėjo neveikimo 2021 m. nebuvo atliktas ESSC vidaus auditas, nebuvo pasiekti vidaus audito metu iškelti tikslai, nepateikta atlikto audito ataskaita (išvados ir rekomendacijos) nei pačiai audituotai įstaigai ESSC, nei Ministerijai. Kadangi dėl vidaus audito rezultatų už 2020 metus galutinės ataskaitos pateikimo 2021 m. gruodžio mėn. į Ministeriją kreipėsi pati įstaiga (ESSC), Komisija darė išvadą, jog įstaigai ataskaitos parengimas buvo svarbus ir aktualus dar 2021 m. Tai, Komisijos nuomone, sudarė pagrindą išvadai, kad kilusios neigiamos pasekmės (neparengta ataskaita) tiesiogiai priežastiniu ryšiu yra susijusios su pareiškėjo tarnybinių pareigų neatlikimu laiku. Nors pareiškėjo paaiškinimuose nurodoma, kad vidaus auditorės atlikto vidaus audito dokumentų projektai buvo taisytini, nekokybiški, tačiau jiems nebuvo teikiamos pastabos, pasiūlymai, nebuvo organizuojamas jų aptarimas, nebuvo įformintos ir auditą atlikusiai tarnautojai nepateiktos peržiūros išvados, ar kiti veiksmai, siekiant užbaigti pradėtą audito procedūrą, todėl Komisija sprendė, kad neigiamas pasekmės sukėlė būtent pareiškėjo neveikimas.
27.10. Komisijos nuomone, vien faktas, kad ESSC audito atlikimo pabaigos terminas buvo perkeltas į kitus (2022) kalendorinius metus, savaime nereiškia, kad Ministras sutinka ir toleruoja vidaus audito procedūrų tęsimą neapibrėžtą laiką, nes pagal Metodikos 12 punktą, metiniame skyriaus veiklos plane numatytas atlikti vidaus auditas, kuris einamaisiais kalendoriniais metais buvo pradėtas, bet neužbaigtas ir kurio vykdymas bus tęsiamas ateinančiais kalendoriniais metais, turi būti įtrauktas į ateinančių metų metinį skyriaus veiklos planą, todėl jo perkėlimas tik patvirtino audito poreikį. Komisijos vertinimu, pareiškėjo neveikimas pasireiškė aplaidaus neatsargumo forma, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
27.11. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes Komisija konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Pareigybės aprašymo 9–12 punktus, Metodikos 78.2 ir 78.3 punktus. Komisija siūlė pripažinti, kad pareiškėjas, Vidaus audito skyriaus vedėjas, padarė tarnybinį nusižengimą, susijusį su 2021 m. pradėtu ir nebaigtu ESSC vidaus auditu, ir siūlė skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.
27.12. Ministras, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu bei 34 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 17.1 papunkčiu ir 18 punktu bei atsižvelgęs į Išvadą, 2022 m vasario 14 d. Įsakymu pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir, atsižvelgdamas į Išvadoje nustatytas aplinkybes ir nurodytas pažeistas teisės normas, į tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes, kilusias pasekmes bei kaltės laipsnį, skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą, laikydamas Išvadą neatskiriama Įsakymo sudėtine dalimi.
28. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
29. Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas neteisėto dokumento (išorės audito) pagrindu, teismas atkreipė dėmesį, kad šio išorės audito medžiaga buvo aktuali vertinant tik VšĮ Nacionalinio kraujo centro vidaus audito procedūras. Tyrimas dėl nagrinėjamoje byloje aktualios ESSC audito ataskaitos buvo pradėtas kito dokumento pagrindu – gavus raštą. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomas tyrimo pagrindas (išorės auditas) buvo neaktualus, o kitų procedūrinių aspektų pareiškėjas neginčijo.
30. Pasisakydamas dėl tarnybinio nusižengimo sudėties (ne)buvimo, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teikdamas paaiškinimus Komisijai dėl ESSC vidaus audito pareiškėjas pripažino, kad ESSC vidaus audito pradžia buvo 2021 m. kovo 12 d., o 2021 m. gruodžio 31 d. buvo parengti tik trys iš keturių programoje nurodytų darbo dokumentų, todėl parengtas ataskaitos projektas nevisiškai atitiko vidaus audito planą ir programą. Įvertinęs kitus pareiškėjo Komisijai teiktus paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad nebuvo ginčo, jog 2021 metų veiklos plane buvęs ESSC vidaus auditas 2021 m. atliktas nebuvo. Teismo vertinimu, pareiškėjas nesutiko: 1) kad buvo vėluojama atlikti auditą; 2) kad jis yra kaltas dėl to, kad auditas nebuvo atliktas 2021 m.
31. Pasisakydamas dėl argumentų, kad nebuvo vėluojama atlikti auditą (pirmojo aspekto), teismas pažymėjo, kad pareiškėjas painioja priežastį su pasekme. Nors pareiškėjas tvirtino, kad ESSC vidaus audito atlikimas buvo perkeltas į 2022 m., o vėliau visai išbrauktas iš veiklos plano, todėl šio audito nebaigus atlikti 2021 m. pažeidimo (vėlavimo) nebuvo, teismas atkreipė dėmesį, kad iš bylos duomenų buvo matyti, ir pareiškėjas to neginčijo, jog ESSC vidaus auditą perkelti į 2022 metų veiklos planą buvo prašoma būtent todėl, kad jo nesuspėta atlikti 2021 m. Teismo vertinimu, ne pažeidimas išnyko (ar jo nebuvo), nes buvo pratęsti terminai, bet terminai buvo pratęsti būtent dėl pažeidimo, neatlikus audito laiku. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad laiku neatlikus audito, nepaisant to, ar vėlavimo priežastys susijusios su kokiu nors pažeidimu, ar ne, jis turi būti perkeliamas į kitus metus (Metodikos 12 p.), taigi pats faktas, kad ESSC vidaus auditas buvo perkeltas į 2022 metus, nepatvirtino, jog nebuvo vėluojama atlikti šio audito, ir kad pažeidimų nebuvo padaryta.
32. Vėlavimą patvirtino ir kita byloje esanti medžiaga: paties pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. elektroninis laiškas specialistei, atlikusiai auditą, kurioje pats pareiškėjas nurodo, kad: „atsižvelgiant į tai, kad baigėsi ESSC auditui nustatyti terminai ir nėra pateikta nei ataskaita, nei ataskaitos projektas ar visi darbo dokumentai“, 2022 m. vasario 2 d. ESSC centro rašte nurodytas audito atlikimo laikotarpis (2021 m. kovo 12 d.–2021 m. gegužės 14 d.), veiklos plane nurodytas vidaus audito atlikimo terminas (35 darbo dienos) ir paties pareiškėjo 2022 m. vasario 7 d. paaiškinimas, kuriame rašoma, kad pasibaigus ESSC vidaus audito plane ir programoje numatytiems procedūrų terminams darbo dokumentai ir kita vidaus audito metu surinkta informacija nebuvo pateikta, taip pat elektroniniai dokumentai nebuvo įkelti į MS Teams grupėje „ESSC 2021“ esančias direktorijas „Pradinė informacija“, „Darbo dokumentai“.
33. Šių aplinkybių visuma sudarė pagrindą išvadai, kad egzistavo ir objektyvios aplinkybės, patvirtinančios, jog ESSC vidaus auditą buvo vėluojama atlikti, ir subjektyvus pareiškėjo supratimas apie tai, kad šio audito atlikimas nevyksta nustatytais terminais. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu paklaustas, ar pareiškėjas ėmėsi kokių nors priemonių dėl darbuotojos, kuri laiku neįkeldavo dokumentų ar nepadarydavo kitų, su ESSC vidaus auditu susijusių užduočių, pareiškėjas nekvestionavo paties vėlavimo fakto, o tik nurodė, kad nėra tokio tipo žmogus, kuris rašytų skundus dėl darbuotojų; kad ta pati darbuotoja netinkamai atlikdavo ir kitas tarnybines pareigas, todėl, jei jis būtų reikalavęs užbaigti ESSC vidaus auditą, būtų nebuvęs padarytas ir šis, ir kiti auditai, kad pareiškėjas tikėjosi rasti galimybę ESSC auditą užbaigti 2021 metų antrą pusmetį, tačiau tam sutrukdė neplanuotai atsiradę kiti darbai.
34. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, jog audito specialistė pareiškėjo nurodymų nevykdė. Tačiau, teismo vertinimu, bylos medžiaga nepatvirtino, kad dėl to pareiškėjas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų. Buvo pripažinta, kad pareiškėjas jokių veiksmų nesiėmė ir po to, kai 2021 m. rugpjūčio 4 d. darbuotoja įkėlė dokumentus per MS Teams, nors ir vertino, kad įkelti dokumentai yra nepakankami, neišsamūs ar turi kitų trūkumų. Iš pareiškėjo 2021 m. lapkričio 22 d. elektroninio laiško buvo nustatyta, kad pareiškėjas pripažino, jog jam pateiktas vidaus audito ataskaitos projektas neatitinka vidaus audito programos, nes neatsakyta ar paviršutiniškai atsakyta į daugelį klausimų, tačiau byloje nebuvo įrodymų, kad pareiškėjas tokias pastabas būtų pateikęs auditą atlikusiai darbuotojai po dokumentų įkėlimo.
35. Teismas analizavo Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, pareiškėjo Pareigybės aprašymo 9–12 punktuose nustatytas tarnybines funkcijas (kompetenciją), Metodikos 78.2 ir 78.3 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą.
36. Teismo vertinimu, byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjas būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, kad ESCC vidaus auditas būtų atliktas 2021 m. Buvo konstatuota, kad pareiškėjas buvo pasyvus ir kai negavo reikalingų dokumentų 2021 m. gegužės mėnesį, ir kai gavo neišsamius dokumentus 2021 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. jis neteikė pavaldžiai darbuotojai nei pastabų (dokumentų peržiūros rezultatų), nei pavedimų pateikti papildomus duomenis, jei gautų neužteko pastaboms pateikti. Teismas pabrėžė, kad skyriaus vadovo reikalavimas, jog jam pavaldūs darbuotojai, atliekantys auditą, tinkamai ir laiku pateiktų audito dokumentus ir audito rezultatus, nepažeidžia auditorių savarankiškumo ir nepriklausomumo, nes šios vadovo pareigos apsiriboja administracinio pobūdžio veikla ir nedaro įtakos paties audito turiniui. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai, kad jis neturi teisės daryti įtakos audito rezultatams, vertinti kaip teisiškai nereikšmingi, kadangi tarnybinė nuobauda pareiškėjui skirta už administracinio pobūdžio funkcijų netinkamą vykdymą.
37. Teismas pripažino, kad aptartas pareiškėjo elgesys, (neveikimas), kaip pagrįstai nurodyta Išvadoje, neatitiko nurodytų teisės aktų reikalavimų, todėl teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai konstatavo pažeidimo faktą.
38. Nors pareiškėjas įrodinėjo, kad neatlikus audito 2021 m., žala nebuvo padaryta, nes jis buvo perkeltas į 2022 metus, o vėliau apskritai išbrauktas iš metinio plano, teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo įrodymų, jog ESSC vidaus audito atlikimas 2021 m. nebūtų buvęs aktualus. Teismas pastebėjo, kad neatlikus pirmiau nurodyto audito 2021 m., jis privalėjo būti perkeltas į kitus metus, kas ir buvo padaryta, ir tai netiesiogiai patvirtino, kad auditas vis dar tebebuvo reikšmingas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad 2022 m., nesulaukus audito pabaigos, ESSC vidaus auditas buvo išbrauktas iš veiklos plano, reiškė ne tai, kad vėlavimo (žalos) nebuvo, o tai, kad būtent vėlavimas lėmė, jog pats auditas prarado prasmę ar aktualumą. Iš atsakovo paaiškinimų buvo nustatyta, kad ESSC vidaus audito atlikimas būtent 2021 m. (už 2020 m.) buvo aktualus dėl įstaigos vadovo pasikeitimo, o 2022 m. dalis reikalingų duomenų buvo gauta iš išorinių auditų, todėl ir buvo nuspręsta vidaus audito nebetęsti.
39. Teismas darė išvadą, kad buvo nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas (pareiškėjo neveikimas), jį padaręs valstybės tarnautojas (pareiškėjas), pasekmės (laiku neatliktas ESSC vidaus auditas), priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių ir valstybės tarnautojo kaltė (neatsargumas).
40. Teismas atkreipė dėmesį, kad Įsakymu pareiškėjui skirta švelniausia VTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismo vertinimu, ši nuobauda atitiko pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pareiškėjo kaltę, todėl laikytina proporcinga ir pagrįsta.
41. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad tenkinti pareiškėjo skundo jame nurodytais motyvais nebuvo pagrindo. Netenkinęs skundo, teismas nurodė, jog pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).
III.
42. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
43. Apeliantas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neatskleidė jo veiksmų, pateiktų paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų esmės, taip pat netinkamai nustatė apelianto teisių ir pareigų visumą. Nagrinėjant klausimą dėl pareiškėjo atliktų veiksmų, neveikimo ir nerūpestingumo, turėjo būti nustatoma, kokia apimtimi pareiškėjas privalėjo veikti ir kokias teises jis turėjo. Bylos nagrinėjimo metu buvo sprendžiama, kad pareiškėjas, kaip skyriaus vedėjas, iš esmės turi dvi priemones vidaus audito kokybei užtikrinti – skyriaus darbuotojams (vidaus auditoriams) teikti pastabas ir pasiūlymus darbinių pasitarimų metu, ar surašyti peržiūros išvadas, taip pat nepasirašyti parengto vidaus audito ataskaitos projekto ir reikalauti ir laukti, kad klaidos būtų ištaisytos, niekaip nereagavo į pateikus vidaus audito dokumentų projektus.
44. Pareiškėjas pastebi, kad tokią poziciją pateikė atsakovas, o pirmosios instancijos teismas su tuo sutiko. Pareiškėjo vertinimu, formaliai teisingai buvo nustatyta jo teisių ir pareigų apimtis, tačiau faktiškai atlikti pareiškėjo veiksmai buvo kvalifikuoti netinkamai, neįvertinta jų visuma, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjas buvo pasyvus, nevykdė savo pareigų.
Žemesnės instancijos teismas
45. Teismas sprendime nenurodė, kokių konkrečiai funkcijų, imperatyvių pareigų nevykdė pareiškėjas. Byloje nėra įrodymų, kad ESSC vidaus audito atveju nebuvo planuojama ar vykdoma pareiškėjo, kaip vidaus tarnybos vadovo, veikla, numatyta teisės aktuose: buvo patvirtintas vidaus audito planas ir programa, raštiškais pavedimais nustatyti atsiskaitymo už darbo rezultatus terminai. Priešingai nei vertino teismas, pareiškėjas teikė raštiškus pavedimus dėl atsiskaitymo ir vidaus audito dokumentų (įrodymų) pateikimo, darbą organizavo taip, kad Vidaus audito skyriaus 2021 metų veiklos planas būtų įvykdytas, t. y. kad būtų atlikti visi plane numatyti vidaus auditai. Taip pat dėl ESSC vidaus audito pareiškėjas informavo Ministerijos vadovybę ir siūlė sprendimus, kaip vidaus audito procedūras užbaigti 2021 m. (buvo pakeistas Vidaus audito skyriaus 2021 metų veiklos planas).
46. Pareiškėjas tvirtina, kad jis iš esmės įvykdė visas jam keliamas imperatyvias pareigas, buvo rūpestingas, nustatė visus terminus darbuotojams, sudarė darbų atlikimo planą, teikė raštiškas pastabas, konsultavo darbuotojus ir pan. Apeliantas pabrėžia, kad savo pareigas atlieka rūpestingai, o nei Išvadoje, nei teismo sprendime nėra nurodyta nė viena imperatyvi bei konkreti apeliantui nustatyta pareiga, kurią jis pažeidė ar įvykdė netinkamai. Pareiškėjas pakartoja, kad nustatyti pažeidimai grindžiami prielaidomis. Atsakovas ir teismas siekia įtvirtinti (nustatyti) perteklines pareigas.
47. Pareiškėjas pažymi, kad nebuvo analizuojama kitų asmenų (auditorių) atsakomybė, jų veiksmai ir pan., priežastinis ryšys su atitinkamo audito neatlikimu. Taigi, pareiškėjas savo veiksmais ir (ar) neveikimu nepažeidė jokių imperatyvių, jo veiklą reglamentuojančių reikalavimų, o Išvadą bei pirmosios instancijos teismo sprendimą vertina kaip subjektyvią nuomonę dėl jo veiksmų tam tikroje situacijoje, kuri nėra grindžiama nei teisės normomis, nei objektyviu vertinimu.
Žemesnės instancijos teismas
48. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas kontrolės priemonėmis pasinaudojo (teikė atsakingai darbuotojai pastabas raštu, ragino ir net kvietė į darbovietę, tačiau darbuotoja neatvyko ir į pastabas nereagavo). Pareiškėjas išnaudojo visas priemones ir turimus įrankius, jis neturi jokių kito pobūdžio priemonių, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu buvo konstatuotas pažeidimas. Šiuo aspektu teismo sprendimas prieštaringas, jame neatsakyta, kokių pareigų pareiškėjas neatliko.
Šalies argumentai
49. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas buvo pasyvus. Priešingai, nurodyti dokumentai patvirtina, kad ESSC vidaus auditą atlikusi specialistė pilnai, tinkamai ir rūpestingai neatliko savo pareigų, o pareiškėjas ėmėsi konkrečių veiksmų (pavedimų), kad audito procedūros būtų užbaigtos. Kadangi metiniame veiklos plane nėra nurodyti konkretūs vidaus audito užbaigimo terminai, tai konstatuoti vėlavimo faktą (užduoties nevykdymą) nėra pagrindo. Šios išvados pirmosios instancijos teismas nesugebėjo pagrįsti, o tik deklaratyviai konstatavo.
Žemesnės instancijos teismas
50. Teismo sprendime pateiktas pareiškėjo vertinimas neatitinka Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio nuostatų – pareiškėjui viršijus kompetenciją, gali būti vertinama, kad jis „kišasi“ į nepriklausomą auditavimo veiklą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis neturi imperatyvių priemonių darbuotojos atžvilgiu, tik teisę ir pareigą tik koordinuoti, teikti pastabas, pasiūlymus ir pan., ką jis aktyviai bei rūpestingai ir atliko.
51. Pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktame skunde išdėstytus argumentus dėl Išvados (kiekvieno nustatyto pažeidimo) ir Įsakymo nepagrįstumo, pažymi, kad jo veiksmuose nebuvo Išvadoje konstatuotų pažeidimų. Teismo sprendimu Išvada buvo pripažinta pagrįsta, todėl sprendimas naikintinas. Pabrėžiama, kad pareiškėjas sau ir darbuotojams taiko aukščiausius kokybės reikalavimus, stengiasi maksimaliai kontroliuoti darbuotojų veiksmus ir pan. Pakartojamos faktinės aplinkybės dėl Vidaus audito skyriaus veiklos planų tikslinimo, ESSC audito termino perkėlimo į 2022 metus.
Šalies argumentai
52. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – vien anksčiau nurodyti duomenys bei faktai įrodo, jog apelianto veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas iš esmės konkrečiai ir pagrįstai nedetalizavo ne tik kokie veiksmai ar imperatyvi pareiga buvo pažeista, tačiau ir kokia žala kilo ir kokiu priežastiniu ryšiu ji yra siejama su apelianto atliktais veiksmais. Taigi, teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus bei neatliko išsamaus įrodymų tyrimo bei vertinimo, nevertino Išvadoje pateiktų argumentų pagrįstumo, objektyvumo.
Žemesnės instancijos teismas
53. Išvadoje yra daug formalių ir neobjektyvių teiginių, kuriuos teismas turėjo tikrinti bei tirti. Iš Išvados ir joje formuojamų deklaratyvių teiginių, kurie neva sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliantas padarė tarnybinį nusižengimą, yra akivaizdu, jog apelianto veiksmuose ne nebuvo neteisėtų veiksmų, tačiau ir tyčios, t. y. sąmoningo siekio atlikti pažeidimą. Be to, apelianto veiksmai ne tik kad nėra siejami priežastiniu ryšiu su žala, tačiau jokia žala ir nebuvo sukelta, nes pirmosios instancijos teismas to nenustatė. Apeliantas savo pareigas atlieka rūpestingai, tačiau teismas šių duomenų savarankiškai netyrė. Sprendimo ir Išvados teiginiai yra nelogiški bei prieštarauja objektyviems duomenimis.
Šalies argumentai
54. Pareiškėjas paaiškina, kad jeigu pirmosios instancijos teismas pažeidimą traktuoja kaip laiku neatliktą ESSC vidaus auditą, tai byloje esančių įrodymų pakanka išvadai, kad ne apeliantas, bet ESSC vidaus auditą atlikusi specialistė padarė pažeidimus. Teismas konstatavo, jog ne pareiškėjas, o specialistė turėjo atlikti auditą ir jo neatliko, taip pat nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp apelianto veiklos ir pasekmių, nes ESSC vidaus auditas neturėjo pagal Vidaus audito skyriaus 2021 metų veiklos planą būti užbaigtas. Šiuo pagrindu nebuvo nustatyta ir apelianto kaltė, taip pat ir neatsargumas – pareiškėjas veiksmus derino su Ministerijos vadovybe (plano pakeitimus tvirtino sveikatos apsaugos ministras, dėl ESSC vidaus audito procedūrų užbaigimo 2021 m. – Ministerijos kanclerė). Tarnybinio nusižengimo sudėtis turi būti įrodyta ne formaliai, o pagrįstai, išsamiai bei teisėtai, tačiau nei vienas pažeidimo aspektas (elementas) apelianto veiksmuose neegzistuoja.
55. Vidaus audito skyriaus veikla kiekvienais metais yra organizuojama ir vykdoma pagal Ministro patvirtintus metinius skyriaus veiklos planus. Šiuose planuose, vadovaujantis Metodikos 11 punktu, nėra nurodomos konkrečios vidaus auditų atlikimo datos (konkretūs atskiro subjekto vidaus audito atlikimo pradžios ir pabaigos terminai), todėl teiginys apie pažeidimo padarymą, nes vidaus auditas buvo atliktas ne laiku, nepagrįstas. Pareiškėjo vertinimu, pažeidimo faktas galėjo būti tik jei būtų neįvykdytas Vidaus audito skyriaus 2021 metų veiklos planas, tačiau tokių įrodymų nėra – pagal tų metų planą ESSC vidaus audito procedūras buvo numatyta užbaigti 2022 m. (Metodikos 3 ir 12 p.). Konkretūs vidaus audito atlikimo procedūrų terminai nurodomi ne metiniuose planuose, bet konkretaus vidaus audito programoje ir plane, o Metodikos 24 punkte nustatyta, kad vidaus audito planas ir vidaus audito programa vidaus audito procedūrų atlikimo metu gali būti tikslinami, vidaus audito atlikimo trukmė gali būti pratęsta, o visi jų pakeitimai turi būti patvirtinti vidaus audito tarnybos vadovo, t. y. tokiems pakeitimams nereikalingas Ministro tvirtinimas.
56. Pareiškėjo vertinimu, ne jis painioja priežastį su pasekme, kaip tai klaidingai konstatavo pirmosios instancijos teismas – ne terminai buvo pratęsti, bet ESSC vidaus audito procedūrų užbaigimas buvo perkeltas į 2022 metus (tai yra du skirtingi veikimo pagrindai). Procedūrų užbaigimas perkeltas į kitus metus, nes 2021 metų pabaigoje Ministerijos vadovybės nurodymu ir siūlymu buvo atliekami papildomi vidaus auditai, kurie taip pat buvo įtraukti į metinį veiklos planą (objektyvios perkėlimo priežastys). Konstatuojant pažeidimą (audito neatlikimas laiku) nėra nurodoma ir vertinama, nuo kada atsirado vėlavimas. Jei pagal Vidaus audito skyriaus 2021 m. veiklos planą ESSC vidaus auditas neturėjo būti atliktas 2021 m., siejant pažeidimą su vidaus audito neatlikimu (vėlavimu), pažeidžiamas Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vidaus audito tarnybų savarankiškumo principas.
57. Metodikos 12 punktas nustato, kad vidaus auditas gali būti pradėtas vienais kalendoriniais metais ir užbaigtas kitais, t. y. toks vidaus audito planavimas yra galimas ir tai nėra siejama su vėlavimu ar pan. Tai negali būti laikoma ir pažeidimu, nes norminiai teisės aktai numato tokią galimybę. Esant tokioms aplinkybėms ir norminių teisės aktų reikalavimams, pirmosios instancijos teismo konstatavimas, kad buvo pažeidimas, nes nebuvo laiku atliktas auditas, yra nepagrįstas, kadangi šiuo atveju pats teismas nustato terminą, kurio nenumato norminių teisės aktų nuostatos. Nei atsakovas, nei teismas nėra nurodęs konkrečiai, kokia užduotis nebuvo laiku atlikta – ar neįvykdytas metinis planas, ar Ministerijos vadovybės raštiškas pavedimas, nes tokių duomenų nėra. Nėra jokio Ministerijos vadovybės pavedimo dėl ESSC vidaus audito atlikimo terminų, t. y. kad vidaus auditas būtų atliktas konkrečiai datai.
58. Pareiškėjo vertinimu, teismui konstatavus, kad buvo pažeidimas dėl audito atlikimo vėlavimo, šiuo atveju nenurodyta, kada prasidėjo vėlavimas. O jeigu teismas vertina, kad vėlavimas atsirado nuo ESSC vidaus audito plane ir programoje (metiniame skyriaus plane konkretūs terminai nenurodyti), tai terminas yra 2021 m. gegužės pabaiga. Jeigu vėlavimas turėtų būti skaičiuojamas nuo to termino (apelianto nuomone vėlavimo iš vis nėra, nes metinis planas pakeistas, vidaus audito terminų nustatymas buvo pareiškėjo kompetencijoje, o Ministerijos vadovybės pavedimo su konkrečiais vidaus audito terminais nėra), tai šiuo atveju nebuvo įvertintas Aprašo 3 punkto reikalavimas, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, jei nustatoma, kad nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai. Šiuo pagrindu turi būti taikoma senatis, tad jei apeliacinės instancijos teismas vertins, kad senaties terminas yra suėjęs, apeliantas prašo jį taikyti.
Atsiliepimas
59. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
60. Nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, kad nei teismo sprendime, nei Išvadoje nebuvo nurodyta nė viena imperatyvi bei konkreti pareiškėjui nustatyta pareiga, kurią jis būtų pažeidęs ar įvykdęs netinkamai, pažymi, kad Išvadoje Komisija konstatavo 7 teisės normų pažeidimus, visi pažeidimai, kuriais buvo padarytas bei vėliau konstatuotas pareiškėjo tarnybinis nusižengimas, susiję su Komisijos atlikto tyrimo objektu, t. y. pareiškėjo pareigų pažeidimu, kai 2021 m. nebuvo atliktas (nebuvo baigtas) ESSC veiklos ir valdymo auditas: po 2021 m. kovo–gegužės mėnesiais atliktų audito procedūrų nebuvo įstaigai pateikta atlikto audito galutinė ataskaita.
Atsiliepimas
61. Atsakovui akivaizdu, kad apeliacinio skundo teiginiai neatitinka tikrovės. Komisija tarnybinio nusižengimo tyrimo metu ne tik įteikė Pranešimą, bet ir gavo pareiškėjo paaiškinimus dėl kiekvieno įtarimo, t. y. informaciją, kaip faktiškai nagrinėjamu atveju šios pareiškėjo pareigas reglamentuojančios nuostatos buvo vykdomos, kaip jas subjektyviai suvokė ir įgyvendino pats pareiškėjas, kuriuos Komisija įvertino.
63. Ministerija nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis, kaip skyriaus vedėjas, iš esmės turėdamas dvi priemones vidaus auditų kokybei užtikrinti skyriaus darbuotojams (vidaus auditoriams), abi šias priemones įgyvendino, todėl tarnybinio nusižengimo nepadarė. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 24 d. pakvietė pavaldžią darbuotoją į pasitarimą, o ši neatvyko ir tai, kad darbuotoja 2021 m. rugpjūčio 4 d. pateikė ne visus audito procedūroms užbaigti reikiamus dokumentus, neatleidžia pareiškėjo, kaip skyriaus vadovo, nuo tiesioginių pareigų vykdymo. Pareiškėjas nuo 2021 m. gegužės mėn. (nuo ataskaitos projekto ir kitų darbo dokumentų gavimo elektroniniais laiškais) ESSC auditą atlikusios pavaldžios darbuotojos, vieną kartą neatvykusios į pasitarimą, daugiau į pasitarimus ESSC audito klausimais nekvietė ir nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. (nuo ataskaitos projekto ir kitų audito darbo dokumentų patalpinimo MS Teams programoje) nesiėmė jokių veiksmų ar priemonių dėl 2021 m. kovo mėn. pradėto ESSC vidaus audito tęsimo ir (ar) užbaigimo 2021 m. Net ir po to, kai pareiškėjas 2021 m. lapkričio 22 d. elektroniniu laišku Ministerijos kanclerei pripažino, kad jam pateiktas ESSC vidaus audito ataskaitos projektas neatitinka vidaus audito programos, į bylą nepateikti jokie duomenys, kurie patvirtintų, kad 2021 m. pareiškėjas būtų iniciavęs ar kvietęs ESSC auditą atlikusią atsakingą pavaldžią darbuotoją į pasitarimą, teikęs savo peržiūros išvadą raštu, ar kitais būdais teikęs pastabas auditą atlikusiai pavaldžiai darbuotojai.
64. Ministerija pastebi, kad dėl kilusių neigiamų pasekmių Išvadoje buvo aiškiai nurodyta, jog galutinės ESSC audito ataskaitos parengimas buvo neabejotinai svarbus ir aktualus dar 2021 m. ESSC audito atlikimo pabaigos terminas buvo perkeltas į kitus kalendorinius metus, tačiau tik dėl to, kad 2021 m. auditas taip ir nebuvo baigtas, tačiau tai savaime nereiškia, kad toleruotina situacija, kad vidaus audito procedūros būtų tęsiamos neapibrėžtą laiką. Priešingai aiškinimas pažeistų vidaus audito tarnybos tikslus.
65. Ministerijos vertinimu, teismas išsamiai išnagrinėjo į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus dėl kilusių neigiamų pasekmių ir pagrįstai konstatavo, kad žala buvo padaryta, nurodė, kaip ji pasireiškė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
69. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
70. Išvadoje, kuria remiantis buvo priimtas skundžiamas Įsakymas, konstatuota, kad pareiškėjas, Vidaus audito skyriaus vedėjas, netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, kadangi 2021 m. neatliko ESSC vidaus audito, nebuvo pateikta atlikto audito galutinė ataskaita. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo atmetė.
71. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, netinkamai taikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, neatsakė į visus pareiškėjo argumentus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas.
72. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi nauji argumentai, kurie nebuvo keliami bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. teiginiai dėl to, kad nagrinėjamu atveju net negalėjo būti atliekamas tarnybinis patikrinimas, kadangi nuo pažeidimo padarymo praėjo 6 mėnesiai, nepagrįsti įrodymais, nenagrinėjami ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos detaliau negali būti vertinami.
73. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais ir argumentais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.
74. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6 (16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
75. Nagrinėjamu atveju Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė: Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Pareigybės aprašymo 9–12 punktus, Metodikos 78.2–78.3 punktus.
75.1. Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis.
75.2. Pareigybės aprašymo 9 punkte įtvirtinta, kad skyriaus vedėjas vadovauja struktūrinio padalinio veiklos vykdymui aktualios informacijos apdorojimui arba prireikus apdoroja struktūrinio padalinio veiklai vykdyti aktualią informaciją.
75.3. Pareigybės aprašymo 10 punkte reglamentuota, kad skyriaus vedėjas vadovauja struktūrinio padalinio veiklų vykdymui arba prireikus vykdo struktūrinio padalinio veiklas.
75.4. Pareigybės aprašymo 11 punkte nustatyta, kad skyriaus vedėjas vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusios informacijos rengimui ir teikimui arba prireikus rengia ir teikia su struktūrinio padalinio veikla susijusią informaciją.
75.5. Pareigybės aprašymo 12 punkte įtvirtinta, kad skyriaus vedėjas vadovauja su struktūrinio padalinio veikla susijusių dokumentų rengimui arba prireikus rengia su struktūrinio padalinio veikla susijusius dokumentus.
75.6. Metodikos 78.2 papunktyje nurodyta, kad Vidaus audito skyriaus vedėjas, siekdamas užtikrinti vidaus audito kokybę, atlieka darbo dokumentų ir vidaus audito ataskaitos projekto peržiūrą, kad nustatytų, ar atliktas darbas atitinka vidaus audito tikslus, vidaus audito planą ir vidaus audito programą, ar, atliekant vidaus audito procedūras, įvertinta vidaus kontrolė, ar vidaus audito metu surinkta pakankama, patikima, svarbi ir naudinga informacija (vidaus audito įrodymai), ar ji dokumentuota ir pagrindžia vidaus audito ataskaitos projekte išdėstytus pastebėjimus, išvadas, rekomendacijas, ar vidaus audito ataskaitos projekto struktūra ir turinys atitinka Metodikos reikalavimus.
75.7. Metodikos 78.3 papunktyje reglamentuota, kad Vidaus audito skyriaus vedėjas, siekdamas užtikrinti vidaus audito kokybę, atlikęs darbo dokumentų peržiūrą, peržiūros išvadoje (kuri gali būti kaip žyma kiekviename darbo dokumente arba kaip atskiras skyriaus vedėjas parengtas bendras visų darbo dokumentų peržiūros dokumentas) nurodo darbo dokumento peržiūros datą ir surašo peržiūros rezultatus.
76. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016).
77. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir ginčo šalių argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas anksčiau minėtų taisyklių laikėsi bei byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai.
78. Išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas ir skundžiamas Įsakymas, nurodyta, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą priskirtos kompetencijos ribose atlikti skyriaus auditorių parengtų darbo dokumentų ir surinktos informacijos peržiūrą, organizuoti pasitarimus atliekamam dokumentų aptarimui, turėdamas pareigą teikti vidaus auditoriams pastabas ir pasiūlymus, prireikus duoti pavedimus, nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. (nuo ataskaitos projekto ir kitų darbo dokumentų gavimo elektroniniais laiškais) ir nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. (nuo ataskaitos projekto ir kitų darbo dokumentų patalpinimo MS Teams programoje) nesiėmė jokių veiksmų ar priemonių dėl 2021 m. kovo mėn. pradėto ESSC vidaus audito tęsimo ir (ar) užbaigimo numatytu termino – 2021 m.
79. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia išvada, iš esmės rėmėsi 2 pagrindiniais argumentais: 1) vėlavimo atlikti 2021 m. auditą apskritai nebuvo, nes jis buvo perkeltas į 2022 m.; 2) pareiškėjas nėra kaltas dėl to, kad auditas nebuvo baigtas 2021 m.
80. Dėl antrojo argumento atkreiptinas dėmesys, kad iš ginčui aktualių teisės aktų nuostatų (nutarties 80.2–80.7 p.) matyti, kad pareiškėjui yra nustatyta pareiga atlikti skyriaus vidaus auditorių parengtų darbo dokumentų ir surinktos informacijos peržiūrą, organizuoti pasitarimus atliekamam dokumentų aptarimui, vidaus auditoriams teikti pastabas ir pasiūlymus, o, prireikus, duoti pavedimus. Pareiškėjas argumentavo, kad ginčui aktualus auditas nebuvo baigtas dėl audito skyriaus darbuotojos kaltės. Tačiau byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. (nuo ataskaitos projekto ir kitų darbo dokumentų gavimo elektroniniais laiškais) ir nuo 2021 m. rugpjūčio 4 d. (nuo ataskaitos projekto ir kitų darbo dokumentų patalpinimo MS Teams programoje) pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų ar priemonių dėl 2021 m. kovo mėn. pradėto ESSC vidaus audito tęsimo ir (ar) užbaigimo numatytu terminu – pareiškėjas pakartotinai nesikreipė į minėtą darbuotoją, su ja neorganizavo susitikimų / pasitarimų, neteikė jai nei pastabų (dokumentų priežiūros rezultatų) dėl gautų dokumentų, nei pavedimų pateikti papildomus duomenis ir nesiėmė jokių kitų priemonių, įgyvendindamas jam priskirtas anksčiau minėtas pareigas. Šias aplinkybes teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino ir pats pareiškėjas, jos buvo nurodytos ir įvertintos tiek Išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime. Todėl nėra pagrindo sutikti su argumentais, kad pareiškėjas atliko visus įmanomas veiksmus, kurie priklausė nuo jo valios. Šiuo aspektu sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas elgėsi pasyviai tiek negavęs reikalingų dokumentų 2021 m. gegužės mėnesį, tiek gavęs neišsamius dokumentus 2021 m. rugpjūčio mėnesį. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad anksčiau minėta darbuotoja padarė audito pažeidimus, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjimu atveju vertinamas Įsakymo, kuriuo būtent pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumas ir pagrįstumas, todėl kitų asmenų galbūt atlikti pažeidimai nagrinėjamu atveju negali būti vertinami. Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino su tuo susijusius pareiškėjo argumentus, pareiškėjo atliktų pažeidimų kontekste.
81. Teisėjų kolegija taip pat kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, kad pažeidimas nebuvo padarytas, kadangi ginčui aktualus auditas buvo perkeltas į 2022 metus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad audito atlikimo terminas buvo perkeltas į 2022 metus tik dėl to, kad 2021 m. auditas nebuvo baigtas dėl anksčiau paminėto pasyvaus pareiškėjo elgesio – nagrinėjamu atveju tai negali paneigti tiek Išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismo konstatuotų aplinkybių, kad terminas buvo pratęstas dėl pažeidimo, neatlikus audito laiku. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip nurodyta Išvadoje, audituota įstaiga kreipėsi į Ministeriją dėl vidaus audito rezultatų už 2020 m. pateikimo, todėl audito ataskaitos parengimas buvo svarbus ir aktualus 2021 m. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė dėl ginčo šalių argumentu aptariamu aspektu, pirmosios instancijos teismo išvados yra teisėtos ir pagrįstos, todėl aptariami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai ir atmestini.
82. Apeliaciniame skunde taip pat išdėstyti argumentai, kad pažeidimas šiuo atveju nebuvo atliktas (kad Išvadoje buvo nepagrįstai konstatuoti teisės aktų pažeidimai), tačiau šie teiginiai buvo įvertinti tiek Išvadoje, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi šių išvadų nepagrįstumo, su jomis sutinka ir plačiau dėl jų nepasisako.
83. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai atmestini.
84. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
85. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Išvados turinį, konstatuoja, kad byloje nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, kurie išsamiai aptarti ir išdėstyti Išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko pareiškėjo veikos kvalifikavimo patikrą dėl tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, atsakė į esminius proceso šalių pateiktus argumentus, pakankamai išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus.
86. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.