Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-04-20 · Civilinė byla Nr. e2-910-980/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-17Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
e2-910-980/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13803-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Viktorija Čiapaitė
Atsakovas
A. B. J., Klaipėdos miesto vienuoliktojo notarų biuro
Ieškovas
V. R.
Civilinė byla Nr. e2-910-980/2016(Proceso Nr. 2-06-3-13803-2015-4)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.6.4.; 2.5.2.; 2.5.6.1.;
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant ieškovės atstovui S. R., atstovei advokato padėjėjai Linai T. P., atsakovui A. B. J., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams A. B. J., Klaipėdos miesto vienuoliktojo notarų biuro notarei V. K., dėl vykdomo įrašo panaikinimo, prievolės pripažinimo įvykdyta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2015-05-19 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės V. K. 11-ojo notaro biuro notarės V. K. dėl 3 979,58 ?ur skolos ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. R. kreditoriaus A. B. J. naudai ir pripažinti, jog mirusio R. R. prievolė atsakovui pagal 2012-02-29 sudarytą paskolos sutartį dalyje dėl 3128 Eur skolos grąžinimo įvykdyta. Ieškinyje nurodė, jog mirus jos tėvui, R. R., susipažinus su visais jo dokumentais ir banko sąskaitos išrašais paaiškėjo, kad tėvas atsakovui buvo grąžinęs ir sumokėjęs ne tik pagrindinę paskolos sumą, bet ir dalį delspinigių už vėlavimą sumokėti skolą.

Atsiliepimas

Atsakovas nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad, iš tiesų, tarp jo ir mirusio R. R. 2012-02-29 buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią jis paskolino geram savo pažįstamam 10 000 Lt (2896,20 Eur) ir kurios įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka. Pagal šią sutartį šalys susitarė, kad paskola bus grąžinama tik grynais pinigais, todėl mokėjimai, kurie atsispindi pateiktuose banko išrašuose rodo, kad skolininkas dengė ne anksčiau minėtą paskolą, o visai kitus įsipareigojimus. Nurodė, jog jis R. R. nuolat, kas mėnesį skolino pinigus, tačiau mažesnėmis sumomis ir dėl jų atskirų paskolos raštelių nepasirašinėdavo, nes pasitikėjo, o jas R. R. grąžindavo pavedimais per banką, kurie ir yra pateikti.

Atsakovė notarė V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Papildomai nurodė, kad nuo 2012-07-01 pasikeitus išieškojimo iš įkeisto turto tvarkai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo kai skolininkas per hipotekos sandoryje nustatytą terminą neįvykdo įsipareigojimų arba atsiradus kitiems hipotekos sandoryje nustatytiems pagrindams. Pagal notaro veiksmus išduodant vykdomąjį įrašą reglamentuojančių aktų nuostatas notaras privalo atlikti tik ribotą teisinį tyrimą ir neturi tikrinti kitų, nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties (išskyrus atitiktį Hipotekos registro duomenims) ir už juos neatsako.

Šalies argumentai

Ieškovas atstovas S. R. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad jų su ieškove tėvas, būdamas pensininku, gaudavo neblogą pensiją, be to, jam finansiškai kartais padėdavo ieškovė, gyvenanti Vokietijoje, siųsdama pinigų, todėl tėvui netikėtai susirgus, jiems buvo staigmena, kad jis galėjo turėti skolų. Namie suradus 2012-02-29 paskolos sutartį, jis pats susisiekė su atsakovu ir bandė išsiaiškinti kokia tai skola ir kiek atsakovui skolingas tėvas, tačiau atsakovas nieko konkretaus nepasakė, tik nurodė, jog reikia dar palaukti. Ieškovės atstovas patvirtino, kad tėvas niekada nesiskundė sveikata, nevartojo jokių brangių medikamentų ir gaudamas pensiją, tikrai negalėjo pritrūkti lėšų pragyvenimui, juolab, kad turėjo sūnų ir dukrą, su kuriais nuolat bendravo ir į kuriuos galėjo kreiptis pagalbos.

Ieškovės atstovė advokatė Lina T. P. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovas ir R. R. nebuvo tokie jau geri pažįstami kaip teigė atsakovas, nes atsakovas net nežinojo, kur gyveno R. R., nors teigė, kad jie nuolat bendravo, be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo teiginius apie nuolat teiktas paskolas R. R., o bankų sąskaitų išrašai priešingai nei teigia atsakovas patvirtina prievolės pagal rašytinę paskolos sutartį įvykdymo faktą.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, jog jis pagal rašytinę 2012-02-29 paskolos sutartį paskolino geram savo pažįstamam 10 000 Lt (2896,20 Eur) ir šios prievolės įvykdymą užtikrino nekilnojamojo turto hipoteka. Kadangi suėjus terminui grąžinti skolą, R. R. jos grąžinti negalėjo, jie sudarė papildomą susitarimą ir pratęsė paskolos mokėjimo terminą. Pažymėjo, jog ši paskola turėjo būti grąžinta būtent tik grynaisiais pinigais, todėl bankų išrašuose užfiksuoti mokėjimai iš esmės negali būti laikomi šios paskolos grąžinimu. Taip pat paaiškino, kad R. R. nuolat, beveik kas mėnesį, skolinosi iš jo pinigų pragyvenimui, vaistams, skundėsi, kad jam visai nepadeda vaikai ir kai tik gaudavo pensiją skolą grąžindavo pavedimais į banką ir po to skolindavosi vėl. Kadangi jie buvo geri pažįstami ir pasitikėjo vienas kitu, jokių paskolos raštelių nepasirašinėjo, nes jis neskolino naujos sumos, kol nebūdavo grąžinama ankstesnė. Paprastai skolindavo R. R. po kelis šimtus litų – 300 -600 Lt per mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2012-02-29 R. R. ir atsakovas A. B. J. sudarė rašytinę paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas paskolino R. R. 10 000 Lt (2896,20 Eur) ir numatė paskolos grąžinimo terminą 2012-03-29. Atsakovo paaiškinimais teisme nustatyta, kad suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalys sudarė naują susitarimą ir pratęsė paskolos grąžinimo terminą, tačiau kitos susitarimo sąlygos bylos nagrinėjimo metu nenustatytos, nes, pasak atsakovo, dokumentas nėra išlikęs. Paskolos įvykdymas buvo užtikrintas R. R. priklausiusio nekilnojamojo turto – 0,006 ha žemės klypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., hipoteka kreditoriaus A. B. J. naudai.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2015-04-18 R. R. mirė, o mirusiojo skolą pagal turto apyrašą perėmė jo dukra, ieškovė V. R..

Bylos duomenimis, atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas, jau žinodamas apie R. R. mirtį, kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir 2015-05-19 Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2896,20 Eur skolos, 1042,20 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo įsiskolinimo sumos nuo 2012-03-29 iki visiško paskolos grąžinimo dienos. Matyti, jog pranešimas apie skolą ir prievolės įvykdymą skolininkui R. R. pagal LR CK 4.192 str. 4 d. bei 2012-05-22 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-144 „Dėl vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo“ 10 p. nuostatas išsiųstas, kuomet skolininkas jau buvo miręs.

Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą pagal 2015-05-19 Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarės V. K. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojo A. B. J. naudai.

Ieškovė grįsdama, ieškinio aplinkybes, pateikė teismui rašytinį įrodymą – R. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-04-30. Iš pateikto išrašo nustatyta, kad R. R. reguliariai, kiekvieno mėnesio 9, 10 arba 11 dieną pervesdavo atsakovui A. B. J. į asmeninę sąskaitą po 300 Lt (86,89 Eur). Matyti, jog per šį laikotarpį R. R. iš viso sumokėjo atsakovui 3128 Eur, o paskutinis mokėjimas atliktas 2015-03-10.

LR CK 6.36 straipsnio 1-2 dalys numato, kad piniginės prievolės turi būti išreiškiamos ir apmokamos valiuta, kuri pagal galiojančius įstatymus yra teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvos Respublikoje. 2. Piniginės prievolės gali būti įstatymų nustatyta tvarka apmokamos banknotais (monetomis), čekiais, vekseliais, mokamaisiais pavedimais, naudojant mokamąsias korteles ar kitomis teisėtomis mokėjimo priemonėmis.

LR CK 6.123 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Prievolė taip pat baigiasi, kai kreditorius vietoj reikiamo įvykdymo priima kitos rūšies įvykdymą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. R. yra sumokėjęs mokamaisiais pavedimais į atsakovo asmeninę sąskaitą banke 3128 Eur. Matyti, jog byloje esantis banko sąskaitos išrašas ir iš jo nustatyti faktiniai duomenys bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti jokiais kitais objektyviais duomenimis. Be kita ko, išraše esanti informacija paneigia ir atsakovo argumentą, jog R. R. nuolat skolinosi iš jo pinigų pragyvenimui nedidelėmis sumomis po kelis šimtus litų, nes priešingai nei nurodo atsakovas, banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog R. R. mokėjimus atsakovui atlikdavo ir labai reguliariai, o be to ir tomis pačiomis mėnesio dienomis ir kiekvieną kartą tokia pačia suma – 300 Lt (86,89 Eur).

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.).

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį bei duodamas paaiškinimus teisme savo atsikirtimus iš esmės grindė tik savo paties paaiškinimais ir jokių kitų įrodymų, patvirtinančių jo argumentus teismui neteikė, nors apie galimybę teikti įrodymus, duomenis ar prašymus buvo informuotas parengiamojo teismo posėdžio metu. Atsakovo teiginiai apie tai, kad R. R. nuolat iš jo skolinosi lėšų pragyvenimui nėra pagrįsti juokiais duomenimis, o be to paneigti ir ieškovės atstovo paaiškinimais. Teismo posėdžio metu S. R. paaiškino, kad jo tėvas gaudavo ne mažą pensiją, kurios pilnai užteko pragyvenimui, kartais gaudavo piniginius pervedimus iš ieškovės ar jos sutuoktinio, gyvenančių Vokietijoje (tai atsispindi ir sąskaitos išraše), be to, niekada nesiskundė sveikata ir nevartojo medikamentų ir bet kada galėjo kreiptis pagalbos į savo vaikus. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo ir tai, kad atsakovas, teigdamas kad nuolat bendravo su R R. ir beveik kas mėnesį jam skolino pinigų pragyvenimui nežinojo, kur buvo nuolatinė R. R. gyvenamoji vieta ir, kad pastarasis jau eilę metų gyveno ne Klaipėdos mieste.

LR CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Ieškinio padavimas nesustabdo išieškojimo veiksmų. Išieškojimas gali būti sustabdytas tik įstatymų nustatytais atvejais teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.

Išanalizavus išdėstytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, įvertinus šalių paaiškinimus, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, jog ieškovės ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovų turėtų būti priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro – 90 Eur žyminio mokesčio sumokėto valstybei ir 841,25 Eur advokato R. K. ir advokato padėjėjos L. Turskytės – Pikturnienės teisinei pagalbai ruošiant procesinius dokumentus ir atstovaujant ieškovę teisme apmokėti. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos, tačiau tik iš vieno atsakovo – A. B. J.. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi nuostata, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylos nagrinėjimo metu nustačius būtent atsakovo A. B. J., kaip kreditoriaus nesąžiningą elgesį kreipiantis į notarę žinant, jog skolininkas jau buvo miręs ir žinant, jog skola yra sumokėta, teismas neįžvelgia atsakovės notarės veiksmų įtakos bylinėjimosi išlaidų atsiradimui, todėl iš atsakovės notarės V. K. byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

2015 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

pripažinti, jog mirusio R. R. prievolė atsakovui pagal 2012-02-29 sudarytą paskolos sutartį dalyje dėl 3128 Eur skolos grąžinimo yra įvykdyta.

Panaikinti 2015-05-19 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro notarės V. K. 11-ojo notaro biuro notarės V. K. dėl 3 979,58 ?ur skolos ir 5 procentų dydžio procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininko R. R. kreditoriaus A. B. J. naudai.

Priteisti ieškovei iš atsakovo A. B. J. 90 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 841,25 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

2015 m. lapkričio 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Čiapaitė