- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- 1-1617-929/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00147-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Byla nutraukta.
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- R. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:
R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2009 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 dalį – 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda;
2) 2017 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta ?, galutinė bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trims metams uždrausta jam naudotis specialiąja teise - teise vairuoti transporto priemones. 2019 m. kovo 26 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo komisijos sprendimu, pritaikius Lietuvos Respublikos 2018-11-15 įstatymo Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 1 dalį, atleistas nuo neatliktos arešto bausmės dalies,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. S. kaltinamas tuo, kad jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, žinodamas apie šį 2017 m. liepos 3 d. įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2019 m. kovo 10 d., apie 01.45 val., Vilniuje, Švitrigailos g., vairavo transporto priemonę – lengvąjį automobilį "Volvo XC90", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol 01.45 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Prokurorės Eglės Gritaitytės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo R. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiama paties E. R. prisipažinimu ir paaiškinimais, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus pateiktais duomenimis, ir kita rašytine bylos medžiaga.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. S. paaiškino, kad nurodytą dieną jis buvo Vilniaus oro uoste kartu su savo pažįstama, duomenų nurodyti nenori. Jos automobiliu turėjo vykti iš oro uosto į Fabijoniškių mikrorajoną. Būnant oro uoste jo pažįstamai pasidarė bloga, todėl jis nutarė parvairuoti jos automobilį „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Važiuojant Vilniuje Švitrigailos gatve, leidžiantis nuo kalno, ties Vokietijos ambasados pastatu jo vairuojamą minėtą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams jis prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, t.y. kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta. Tuomet pareigūnai patikrino jo blaivumą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti (b. l. 43).
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2019 m. kovo 27 d. rašte Nr. V5-4433 nurodyta, kad R. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metus. Nuo 2017 m. balandžio 5 d. asmuo įtrauktas į Asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą, 2017 m. rugpjūčio 29 d. su nuteistuoju buvo sudarytas Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planas, paaiškintos teismo skirto draudimo nevykdymo teisinės pasekmės, asmuo sutiko su nustatytu planu. R. S. vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi vairavo transporto priemonę po teismo baudžiamojo įsakymo paskelbimo ir jo įsiteisėjimo dienos. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis asmuo neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Patikrinus administracinių nusižengimų registro duomenis, R. S. 2019 m. kovo 10 d., 1.45 val, Švitrigailos g., Vilniuje, vairavo automobilį, kai jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, 2019 m. kovo 10 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, skirta 450 Eur bauda. 2019 m. kovo 25 d. R. S. atvyko į Vilniaus probacijos skyrių ir pateikė paaiškinimą (b. l. 2-3).
2019 m. kovo 25 d. R. S. rašytiniame pasiaiškinime nurodyta, kad jis, 2019 m. kovo 10 d. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kadangi automobilio savininkei važiuojant nuo aerouosto pasidarė bloga, todėl jis sėdo už vairo, kad parvairuotų automobilį. Buvo sustabdytas pareigūnų dėl blaivumo patikrinimo, automobilį vairavo blaivus. Supranta, kad blogai pasielgė ir dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 19).
Byloje esančiame 2019 m. balandžio 16 d. administracinių nusižengimų registro išraše yra duomenys, kad R. S. 2019 m. kovo 21 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2019 m. kovo 10 d. Vilniuje, Švitrigailos g. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). R. S. yra inkriminuojamas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. S. atžvilgiu 2017 m. gegužės 9 d. buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 3 metams naudotis teise vairuoti transporto priemones. Minėtas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. liepos 3 d. R. S. 2019 m. kovo 10 d., apie 01.45 val., Švitrigailos g., Vilniuje, vairavo automobilį "Volvo XC90", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiu būdu, formaliai R. S. veika atitiktų BK 243 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, nes jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, draudžianti tai daryti. Šios bylos aplinkybės yra aiškios.
Visgi, teismas pažymi, kad šiuo atveju vien formalaus vertinimo nepakanka. Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo laikomasi pozicijos, jog ir tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos piktybiškumas, sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-36-468/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018).
Nagrinėjamu atveju, teismas R. S. veiksmuose sistemingumo neįžvelgia. Byloje esančiuose duomenyse (probacijos skyriaus pateiktoje medžiagoje bei išrašuose iš administracinių nusižengimų registro) nėra užfiksuota, kad be aptariamo įvykio, dėl kurio ir buvo pradėta ši baudžiamoji byla, R. S. būtų dar kartą (pakartotinai) vairavęs transporto priemones po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įsiteisėjimo. Taigi, jo veiksmai nelaikytini sistemišku baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu ir jo padarytas pažeidimas vertintinas kaip vienkartinis. Šis vienkartinis teisės pažeidimas nesudaro pagrindo R. S. veiksmų laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas jo atžvilgiu taikyti baudžiamąją atsakomybę.
Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai atskiriems bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo atvejams įstatymas numato kitus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018). Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. S. dėl šio pažeidimo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir jam už šį nusižengimą buvo paskirta bauda.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priima prima vieną iš sprendimų: 1) gali surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą. BPK 424 straipsnyje numatyta, kad nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad R. S. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl baudžiamasis procesas jo atžvilgiu nutrauktinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 424 straipsniu,
nutaria:
Baudžiamąją bylą, kurioje R. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, nutraukti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ši nutartis prokuroro gali būti skundžiama per 7 dienas nuo pranešimo apie nutarties priėmimą gavimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.