- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-722-513/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07665-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Kreditorius
- AB SEB banko
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi hipotekos skolininko ir įkeistų daiktų savininko V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-04 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-22 nutartimi areštavo įkeistą daiktą, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Hipotekos kreditorius Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Pareiškime nurodė, kad skolininkas ir įkeisto daikto savininkai buvo įspėti, tačiau per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl prašė priverstinai išieškoti skolą ir už ją parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių. Kreditorius nurodo skolos dydį pagal 2006-10-31 sudarytą kredito sutartį Nr. 0460618091911-50 (su vėlesniais pakeitimais): 385 764,73 EUR skola (skolą sudaro: 355 061,30 EUR negražinto kredito, 23 635,50 EUR priskaičiuotų palūkanų, 7 067,93 EUR delspinigių), 142,00 Lt kreditoriaus sumokėtas žyminis mokestis ir 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-01-04 nutartimi nutarė įkeistus daiktus už skolą parduoti varžytynėse ir išieškoti kreditoriaus AB SEB banko naudai iš skolininko ir įkeisto daikto savininko – V. B., 385 764,73 EUR skolos (skolą sudaro: 355 061,30 EUR negražinto kredito, 23 635,50 EUR priskaičiuotų palūkanų, 7 067,93 EUR delspinigių), 142,00 Lt kreditoriaus sumokėto žyminio mokesčio ir 5 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas prašo šią nutartį panaikinti ir kreditoriaus prašymą atmesti arba bylą iš naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas tenkino kreditoriaus pateiktą prašymą ir pakartotinį prašymą net nesvarstęs jo pagrįstumo ir neįvertinęs, ar kredito sutarties nutraukimu nebuvo pažeisti kredito gavėjo V. B., kaip vartotojo, teisėti interesai. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas privalo išanalizuoti gautą pareiškimą, ištirti ir įvertinti prie pareiškimo pridėtus dokumentus, išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos Lietuvos Respublikos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti. Kaip nurodo skolininkas, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą, neįvertino, kad kredito sutartis, sudaryta tarp V. B. ir AB SEB bankas, turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis ir kredito gavėjui V. B. taikoma papildomos įstatymų nustatytos garantijos. Bankas taip pat nesilaikė įstatyme nustatytų sąlygų dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Pasak skolininko, nagrinėjamu atveju negalima tvirtinti, kad buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas, kadangi nėra Lietuvos Respublikos CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardintų esminių sutarties pažeidimo pagrindų, o dėl susidariusio kredito gavėjo įsiskolinimo iš esmės yra kaltas pats kreditorius, kadangi elgėsi nesąžiningai, priešingai kredito gavėjo teisėtiems interesams. Skolininko vertinimu, kreditorius paskaičiavo aiškiai per didelės netesybas ir toks jų dydis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Dėl to, pasak skolininko, bylą nagrinėjęs teismas privalėjo įsitikinti ar teisingai yra pateiktas reikalavimas dėl netesybų, įvertinti ar nėra suėjęs senaties terminas. Be to, teismas įvertinęs pateiktus dokumentus, sutarties sąlygas turėjo pripažinti, kad netesybos yra neprotingai didelės ir nuspręsdamas jas išieškoti iš skolininko turėjo netesybas mažinti iki protingo, teismų praktikoje taikomo dydžio - 0,02 procento.
Atsiliepimas
Kreditorius pateikė atsiliepimą į skolininko atskirąjį skundą, jį prašė atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog visi sutarties pakeitimai buvo atlikti skolininkui papildomai skolinantis iš banko. Taip pat kreditoriaus vertinimu delspinigių dydis ir senaties klausimas turi būti nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skolininkas iš esmės atskirąjį skundą grindžia cituodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką bylose, susijusiose su hipotekos institutu, tačiau konkrečiai neįvardija, kokios materialinės ar procesinės teisės normos buvo pažeistos skundžiamoje nutartyje, ar kokiu konkrečiu klausimu joje buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimo. Visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti ar kredito sutarties nutraukimu nebuvo pažeisti kredito gavėjo V. B., kaip vartotojo, teisėti interesai, kai tuo tarpu jis nenurodo, kokios jo teisės buvo pažeistos jam nevykdant įsipareigojimų bankui. Pažymėtina, jog CPK 178 str. įtvirtinta bendrojo pobūdžio taisyklė, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Skolininkas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta be teisinio pagrindo, kreditoriui nepateikus dokumentų patvirtinančių skolos dydžio. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų skolininkui ne kartą buvo siunčiami raštai dėl galimo sutarties nutraukimo. Tiek skolininkui nuolat siunčiamuose raštuose, tiek pareiškime dėl skolos išieškojimo pateiktas skolos paskaičiavimas bei nurodoma, kad skolininkas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Būtent šios aplinkybės ir įrodo ir paneigia skolininko atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį netikrino jos priėmimui būtinų sąlygų bei pagrindų. Tuo tarpu skolininkas nesutikdamas su šiais hipotekos kreditoriaus teiginiais bei pateiktais įrodymais turi teisę juos ginčyti pateikti tai paneigiančius įrodymus. Tačiau priešingai, nurodo tik abstrakčias bei teisiškai nereikšmingas aplinkybes dėl neteisėto sutarties nutraukimo ir nutarties priėmimo. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad su hipotekos kreditoriumi atsiskaitė arba bent iš dalies būtų mokėjęs įmokas. Taip pat byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad skolininkas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus, o hipotekos kreditorius nepagrįstai atsisakęs priimti prievolės įvykdymą ir dėl to nepagrįstai nutraukęs kredito sutartį. Be to, apeliantas neginčija ir prievolės egzistavimo fakto ir nenurodo, kokias konkrečiai materialines teisės normas pažeidė kreditorius nutraukdamas su juo kreditavimo sutartį. Taip pat nenurodo, kokiu būdu skolininkų teisių pažeidimas turi būti pašalintas (CK 1.138 str.). Esant šių aplinkybių visetui konstatuotina, kad apelianto skundo argumentai ir teiginiai apie neteisėtą sutarties nutraukimą yra abstraktūs ir deklaratyvūs bei nepagrįsti (CPK 178 str., 306 str. 1 d. 4 p., 338 str.).
Apeliantas nurodo, jog hipotekos kreditorius paskaičiuoti delspinigiai per dideli, taip pat delspinigių skaičiavimui turi būti taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Apelianto argumentus dėl delspinigių apeliacinės instancijos teismas vertina kaip deklaratyvius ir teisiškai nepagrįstus. Apeliantas nepateikė įrodymų pagrindžiančių, jog delspinigiai skaičiuojami ne nuo atskirų mokėtinų įmokų pagal grafiką, o nuo tų pačių. Dėl to nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog šios sumos yra apskaičiuotos ilgiau kaip už 180 dienų. Pažymėtina, jog skolininkas įsipareigojo bankui už kiekvieną pradelstą dieną mokėti delspinigius. Šios kreditavimo sutarties nuostatos atitinka CK 6. 71 str. ir 6.72 str. įtvirtintą netesybų esmę bei susitarimo dėl jų formą. Tuo tarpu apelianto nurodomos LAT nutartys priimtos prieš aštuonis metus dėl 0,02 proc. dydžio delspinigių neatitinka šių dienų realijų. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktika delspinigių dydžio klausimu yra pasikeitusi nuo apelianto nurodomų nutarčių. Pagal dabartinę kasacinio teismo praktiką yra nurodomi kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismai konstatuodami, jog delspinigiai aiškiai per dideli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010 kt). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju šių kriterijų egzistavimo apeliantas ne tik, kad neįrodė, tačiau iš viso jais nesirėmė.
Taip pat byloje gautas prašymas stabdyti šią bylą, kadangi skolininkas yra pateikęs ieškinį dėl sutarties sąlygų ginčijimo. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimo, kadangi analogiškų tikslų (išieškojimo proceso sustabdymo), kurių siekia skolininkas pateikdamas prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo sustabdymo, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2S-785-112/2013, galima pasiekti kitomis civilinio procese numatytomis priemonėmis (CPK 163 str. 3 p.).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.