- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-785-112/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- AB SEB bankui
- Trečiasis asmuo
- R. B.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei sutarties sąlygų pakeitimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo R. B., ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei sutarties sąlygų pakeitimo pripažinimo negaliojančiu. Nurodo, kad įsiskolinimas pagal kredito sutartį susidarė ne dėl jo, bet dėl paties banko kaltės, nes bankas vienašališkai, neatsižvelgdamas į kredito gavėjo, kaip vartotojo, interesus bei galimybes, padidino jo įsipareigojimus bankui.
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. vasario 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir konstatavo, jog ieškinys paduotas pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinys turėjo būti pareikštas pagal atsakovo – AB SEB banko – buveinės vietą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo argumentus, kad reiškiamas ieškinys dėl vartojimų sutarčių, todėl jis gali būti pareikštas ir pagal ieškovo gyvenamąją vietą. Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas yra ne dėl vartojimo teisių pažeidimo, o dėl daiktinių teisių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. B. prašo 2013 m. vasario 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai kvalifikavo tarp ginčo šalių sudarytą sutartį. Kredito sutartis, apelianto nuomone, visiškai atitinka CK 1.39 str. 1 d. įtvirtintą vartojimo sutarčių sampratą, kreditas buvo imamas savo iš šeimos poreikiams tenkinti. Mano, kad vadovaujantis CPK 30 str. 11 d. ieškinys gali būti reiškiamas ir pagal ieškovo, kaip vartotojo, gyvenamąją vietą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčas kilo dėl daiktinių teisių, taip pat šalių sutartinių santykių – kredito sutarties pripažinimo neteisėtu, o ne dėl vartojimo teisių pažeidimo, todėl ginčui taikė bendrąsias teritorinio teismingumo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.
Nagrinėjamoje byloje iš ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovas V. B. (fizinis asmuo) sudarė kreditavimo sutartį su atsakovu AB SEB banku (kredito įstaiga), pagal kurią ieškovui buvo suteiktas kreditas sumokėti už darbus, nurodytus būsto statybos sąmatoje, ir už statybines medžiagas, kredito gavėjo šeimos poreikiams tenkinti; kredito grąžinimas užtikrintas žemės sklypo ir pradėto statyti gyvenamojo namo hipoteka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog būsto paskolos sutartis, dėl kurios vykdymo yra kilęs ginčas, kvalifikuojama vartojimo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, civilinėje byloje R. B. v Nordea Bank Finland Plc (AB), bylos Nr. 3K-7-297/2012; 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-272/2011). Ieškiniu ginčijamas minėtos kredito sutarties nutraukimo bei sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančių sąlygų teisėtumas. Formaliai, t. y. nenagrinėjant ginčo dėl fakto, šie duomenys leidžia manyti, kad ginčas kilo iš sutartinių (vartojimo) teisinių santykių (CK 1.39 str. 1 d., Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas nesuvaržyti galimai silpnesniosios sutarties šalies (kredito gavėjo) teisių ginti savo interesus teisme, pirminėje – ieškinio priėmimo – stadijoje turėjo pagrindą ieškovo ieškinį vertinti kaip pareikštą dėl vartojimo sutarties ir jo teismingumo klausimą spręsti pagal ieškovo pasirinkimą (CPK 30 str. 11 d.).
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors ieškinys pareikštas AB SEB bankui, tačiau pati ginčijama kredito sutartis bei vėlesni šalių susitarimai dėl sutarties pakeitimo sudaryti su atsakovo AB SEB banko Klaipėdos filialu. Ieškinys, susijęs su juridinio asmens filialo veikla, gali būti pareiškiamas taip pat pagal filialo buveinę (CPK 30 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo nustatyti, kad ginčijama sutartis sudaryta su atsakovo AB SEB banko filialu, kurio buveinė yra Klaipėdos mieste. Todėl, net ir nevertindamas, ar tarp šalių sudaryta kredito sutartis yra vartojimo ar ne vartojimo, teismas turėjo priimti ieškovo ieškinį pagal CPK 30 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teismingumo taisykles, kaip teismingą Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.