- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- 1-3393-992/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- A. G.
- Civilinis ieškovas
- A. P.
- Advokatai
- Virginija Pakalnytei-Tamošiūnienė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 2.1.15.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, praeityje neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. G. pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: A. G. 2025 m. vasario 8 d., nuo 14.05 val. iki 14.20 val., sporto klubo „Gym+“, esančio (duomenys neskelbtini), poilsio zonoje, paėmė ant sofos gulėjusį svetimą, A. P. priklausantį, išmanųjį laikrodį „Apple Watch Series 6“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 529 eurai, ir išėjo iš sporto klubo patalpų, tokiu būdu pagrobė svetimą turtą padarydamas A. P. 529 eurų turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažino, sutiko duoti parodymus. Kaltinamasis paaiškino, kad šių metų vasario mėnesio pradžioje, sporto klube išėjęs iš rūbinės surado laikrodį. Laikrodį rado tokioje vietoje, į kurią gali patekti visi – klientų laukiamasis, patekimas į soliariumą, pirmame sporto klubo aukšte. Treneriai dirba antrame aukšte. Rastą laikrodį nusprendė paimti su tikslu grąžinti teisėtam savininkui. Kai rado laikrodį, toje erdvėje buvo vienas, kitų asmenų nebuvo. Kadangi tuo metu jis jau buvo persirengęs, nusprendė, kad atvykęs į kitą treniruotę perduos laikrodį sporto klubo personalui. Jokių veiksmų, norėdamas surasti laikrodžio savininką, neatliko, savininko neieškojo. Radęs laikrodį buvo jį įjungęs norėdamas pažiūrėti, ar nėra savininko kontaktų, tačiau jų nepamatė, pagrindiniame ekrane buvo kiškio ar meškiuko paveiksliukas. Pirmą kartą laikė tokį laikrodį rankose, nežinojo, kokius mygtukus reikia spausti. Tame sporto klube sportuoja 3 metus, pažįsta visus trenerius, tiesiogiai su jais bendrauja, turi draugų, bet jų kontaktų, kad galėtų pranešti apie surastą laikrodį, neturėjo. Radęs laikrodį nepaskambino sporto klubo administracijai, nes neturėjo kontaktų. Taip susiklostė aplinkybės, kad dėl patirtos peties traumos apie 3 savaites nesilankė sporto klube, traumą patyrė vasario pabaigoje. Kai po traumos grįžo į sporto klubą buvo praėjusios 3-4 savaitės laiko, jis nusprendė laikrodį padėti į tą pačią vietą, kurioje ir rado. Nori pažymėti, kad laikrodį padėjo ne ant sofos, bet įkišo į tarpą tarp sėdynės ir atlošo, kad surastų personalas ar valytoja. Laikrodžio ne atidavė treneriams, o įdėjo tarp sofos atlošo, kadangi jam buvo gėda, kad jį grąžina po ilgo laiko. Jis nėra kaltas dėl vagystės, bet šiandien yra pasiruošęs atlyginti nukentėjusiajai laikrodžio vertę. Nežinojo, kiek tokie laikrodžiai kainuoja, kuo jie ypatingi. Kai tyrimo metu sužinojo nukentėjusiosios asmens duomenis, paprašė sūnaus paieškoti šios socialiniame tinkle „Facebook“, norėjo su ja pasikalbėti dėl žalos atlyginimo. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Nukentėjusioji A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad šių metų vasario pradžioje sporto klube su seserimi užėjo į soliariumą. Prie įėjimo į soliariumą buvo sofa, ant jos sėdimosios dalies paliko savo laikrodį, pamiršo jį išėjusi iš soliariumo. Į tą vietą, kur stovi sofa, patenka visi sporto klubo lankytojai. Važiuodama automobiliu pamatė, kad nebeturi išmanaus laikrodžio, todėl grįžo atgal į sporto klubą, bet laikrodžio jau neberado. Nuo to momento, kai atsistojo nuo sofos, iki to laiko, kai pasigedo laikrodžio, praėjo gal 5 minutės. Grįžusi į sportą klubą kalbėjo su lankytoja, ji sakė, jog kažkuriuo metu matė jos laikrodį ant sofos. Jos laikrodžio apyrankė buvo juoda, ant ekrano – meškiukas, suaktyvinus ekraną, jį paspaudus, atsirasdavo zuikis. Kai suprato, kad nebeturi laikrodžio, kai grįžo į sporto klubą, jos sesuo rusų kalba parašė žinutę į laikrodį, kad laikrodis yra prarastas, prašoma paskambinti nurodytu telefonu. Nežino, ar ta žinutė „iššoko“ laikrodyje parašymo metu, liko laikrodžio istorijoje ar išnyko, nežino, ar žinutė buvo perskaityta. Norint perskaityti laikrodyje žinutę, reikia bet ką paspausti laikrodyje, kad jis suaktyvėtų. Neradusi laikrodžio, iš karto paskambino administracijos numeriu, jai buvo pasiūlyta arba laukti kamerų įrašų, arba skambinti į policiją. Ji paskambino į policiją. Nelabai supranta techninių laikrodžio dalykų, laikrodis nebuvo „pririštas“ prie jos telefono, kad galėtų matyti laikrodžio buvimo vietą, ji tuo laikrodžiu galėjo tik atsiliepti. Su pareigūnais bandė nustatyti laikrodžio buvimo vietą. Jos manymu, svetimas žmogus negali naudotis laikrodžiu, nebent viską iš laikrodžio ištrintų. Per telefoną galėjo parašyti į laikrodį ir parašė, kad laikrodis yra pavogtas. Laikrodį pirko už 529 eurus, turi pirkimo dokumentus, todėl palaiko civiliniame ieškinyje nurodytą sumą. Nukentėjusioji atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytojas P. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba sporto klube „Gym+“, yra sporto klubo (duomenys neskelbtini), teikia reikalavimus policijai, stebi kameras, informuoja asmenis, kurie pažeidžia klubo taisykles. Iš policijos buvo gautas reikalavimas pateikti vaizdo kamerų įrašus, nes sporto klube buvo pavogtas „Iphone“ laikrodis. Jis įrašus pateikė. Sporto klube įrašai įprastai saugomi 14 dienų, ilgiau saugo tada, jei policija pateikia reikalavimą, tokiu atveju siunčia policijai nuorodą, tokie vaizdo įrašai saugomi iki 3 mėnesių. Jeigu gauna informacijos, kad iš lankytojų pavogtas daiktas, pasiūlo pasižiūrėti dingusių daiktų dėžėje, o jeigu joje nėra, siūlo kreiptis į policiją ir nurodo, kad policijai gali pateikti vaizdo įrašus. (duomenys neskelbtini) esantis sporto klubas turi trenerius, administracija dirba nuotoliniu būdu iš ofiso. Klubo stebėjimas vyksta per kameras, administracijos klube nėra. Sporto klubo kontaktai nurodyti interneto puslapyje, ant kortelių, lankytojai į klubą gali kreiptis e. paštu. Turi vieną bendrą telefono numerį, kuris yra prie soliariumo, tačiau yra kitų vietų, kur klube nurodyti telefono numeriai. Klientui paskambinus jie atsiliepia maždaug po 1-3 min. Jeigu klientas skambina, kad rado daiktą ir jei tas daiktas yra vertingesnis, siūlo tą daiktą padėti trenerių kambariuke. Radinių dėžutėje dažniausiai sudedami rankšluosčiai, gertuvės. Laikrodis nebūtų dedamas į radinių dėžutę. Į trenerių kambarį gali patekti tik treneriai ar asmenys, turintys raktą. Jeigu treneris informuojamas, kad gali atvykti klientas, kurio daiktas paliktas trenerių kambaryje, klientas turi informuoti trenerį ir treneris paduoda jam daiktą. Klientas patenka į sporto klubą su piršto biometrija arba turi įėjimo kortelę, kuri yra priskirta prie kliento anketos. Tokiais klientų registracijos būdais jie mato, koks žmogus įėjo į sporto klubą, gali nustatyti, kas ir kiek kartų lankėsi sporto klube. Sporto klubas dirba visą parą, tačiau trenerių naktimis nebūna, jie dirba tam tikromis valandomis. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tą dieną, kai jos vyras A. G. rado laikrodį, ji pagalvojo, kad tą laikrodį reikia įjungti ir pažiūrėti, ar jame nėra telefono numerio, kuriuo galėtų paskambinti. Matė laikrodį tą dieną, kai vyras jį rado. Jai vyras pasakė, kad rado laikrodį sporto klube ir kad jį reikia kažkaip grąžinti, kad jaunimas nepasisavintų. Ji patarė vyrui kitą treniruotę laikrodį atiduoti treneriams arba palikti ant staliuko. Tą dieną, kai A. G. grąžino laikrodį į sporto klubą, A. G. sustojo prie sporto klubo, užbėgo palikti laikrodį ir jie toliau važiavo asmeniniais reikalais. A. G. sakė, kad laikrodį į sofą užkišo, o ji dar pasakė, kad gal geriau reikėjo ant staliuko palikti. Mano, kad A. G. gal gėda buvo palikti laikrodį ant staliuko, nes galvojo, kad kas nors jo gali paklausti, kodėl taip ilgai laikė pas save. Tas laikrodis tikrai nebuvo jų šeimai reikalingas. A. G. yra padorus žmogus, gaila, kad sporto klubo vaizdo stebėjimo kamera neužfiksavo to momento, kai A. G. grąžino laikrodį. Nuo to momento, kai vyras jai pasakė, kad rado laikrodį, iki to momento, kai grąžino laikrodį, praėjo gal mėnuo, nes vyras sportuoti negalėjo, jam skaudėjo ranką, buvo suplanuota operacija. Supranta, kad nukentėjusiajai atsirado nepatogumų, bet išėjo kaip išėjo. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytoja K. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2025 m. vasario – kovo mėnesį dirbo sporto klube „Gym+“ (duomenys neskelbtini). Ji viena valo, tvarko sporto klubą nuo 6.00 val. ryto iki 14.00 val. Iš pradžių pirmame aukšte tvarko rūbines, holą, dušines, tada antrame aukšte esančią sporto salę. Sporto klube yra vienas holas prie soliariumo, ten įrengta poilsio vieta: krėslai, sofa, stalas. Anksčiau sporto klube buvo administratorius, jam palikdavo rastus daiktus, dabar yra tokia dėžutė, į kurią padeda rastus rankšluosčius, kitus daiktus. Brangių daiktų ji nėra radusi. Jeigu kas nors paliktų kokį brangų daiktą, ji pasakytų sporto klubo treneriams. Hole daiktų nelieka, nes klientai turi persirengimo spinteles, savo raktelius, jos, kaip tvarkytojos, nelenda į asmeninius klientų daiktus, neturi tokios teisės. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytoja J. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vasario mėnesį pavadavo atostogaujančią kolegę. Sporto klube dirbo kiekvieną dieną nuo 6.00 val. ryto iki 14.00 val. dvi savaites. Valė visą klubą, įskaitant ir fojė. Daiktai, kuriuos rasdavo, buvo rankšluosčiai arba apatiniai drabužiai. Brangių daiktų nerado, o smulkūs rasti daiktai gulėjo bendrame krepšyje. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Liudytoja R. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, atsako už valymo kokybę, jų įmonė valo beveik visus Vilniuje esančius sporto klubus „Gym+“. Viena ir visada ta pati valytoja sporto klube dirba nustatytu grafiku. Kadangi K. S. įvykio metu atostogavo, ją pakeitė kita darbuotoja. Pastaruoju metu padaugėjo įvykių dėl dingusių daiktų, todėl ji pradėjo drausti valytojoms liesti ir kažkur nešti svetimus daiktus. Konkrečiai šio nagrinėjamo įvykio aplinkybių ji nežino. „Gym+“ sporto klubo bendrose patalpose po vaizdo stebėjimo kamera stovi dėžutė, į kurią tvarkytojos turi atnešti rastus daiktus. Valytojos jokios ataskaitos jai apie surastus daiktus neduoda. „Gym+“ klubo prašymu rastus daiktus meta į radinių dėžutę. Sporto klubo darbuotojai dėl pamestų daiktų jai neskambina, sporto klubas turi savo vadybininką. Kai jos komanda gavo šaukimus į teismą, ji griežtai pasakė, kad daugiau jokių daiktų neliestų ir į dėžutes nedėtų. Tokiu būdu siekia apsaugoti avo komandą. „Gym+“ taiko praktiką, kad kartą per mėnesį nukerpa ilgai paliktas užrakintas [spintelių] spynutes, išima daiktus, sudeda į bendrus maišus ir juos palieka valytojos kambariuke, kur bet kas gali ateiti ir sakyti, kad tai to asmens nukirpta spynutė, gali pasiknisti bet kuriame maiše ir bet ką pasiimti. Tokios atsakomybės ji su komanda šalinasi, nes ne jų kompetencija kontroliuoti, kas ir kam priklauso. Kaip minėjo, apie dingusį laikrodį nieko nėra girdėjusi. „Gym+“ atsakinga darbuotoja yra jai sakiusi, kad jeigu valytojos mato, kad labai brangus daiktas guli, geriau tokį daiktą treneriams atiduoti, o ne radinių dėžutėje palikti. Toks buvo žodinis susitarimas, rašytinėse sutartyse nėra jokio punkto, kaip valytojos turėtų elgtis su rastais daiktais. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad sporto klube „Gym+“, esančiame (duomenys neskelbtini), lankosi maždaug kartą per mėnesį, kadangi turi problemų su petimi, sportuoja retai. 2025 m. vasario 8 d. buvo atvykęs į minėtą sporto klubą, valandos neprisimena. Pasportavo, kad išeitum iš sporto salės patalpų, reikia praeiti poilsio zoną. Ten stabtelėjo apsirengti, kiek pamena, kepurę užsidėti. Priėjęs prie sofos, ant jos pamatė gulintį laikrodį. Laikrodį paėmė su tikslu atiduoti jį savininkui, bet paėmęs laikrodį iš karto išėjo iš sporto salės. Laikrodžio nepadavė jokiam darbuotojui, kadangi sporto salėje nėra jokio darbuotojo, administratoriaus. Ant sienos dar kabo, jam rodos, užrašas, kad administratoriui skambinti kažkokiu numeriu, bet jis pagalvojo, kad atvažiavęs kitą kartą laikrodį kažkaip grąžins. Nežino, kodėl jis iš viso paėmė tą laikrodį, iš tikrųjų dabar pagalvojęs, pats savęs nelabai supranta. Galvojo, kad pasielgė gerai, nes nenorėjo, kad kažkas svetimas paimtų laikrodį ir taip jį pavogtų. Paėmęs laikrodį nusivežė jį namo, sugyventinė V. S. matė tą laikrodį ir dar pyko ant jo, kam jis jį paėmė. Jis nusprendė laikrodį grąžinti kitą kartą, kai vyks į sporto salę. Po maždaug mėnesio nuvyko į sporto salę. Paklaustas, kodėl per visas tas savaites nenuvežė laikrodžio į policijos komisariatą arba atgal į sporto klubą, atsakė, kad net negali pasakyti, tiesiog ar pamiršo, ar nesureikšmino, galvojo, kai važiuos į salę, nuveš laikrodį, kokia čia bėda. Maždaug po mėnesio nuvyko į salę (visą laiką laikrodis buvo pas jį namuose, nieko su juo nedarė), nuėjo į poilsio zoną prie tos pačios sofos, atsisėdo ant jos, išsitraukė iš kišenės laikrodį ir paliko jį taip akivaizdžiai ant sofos, kad matytųsi, jog jis ten guli. Tuomet atsistojo ir išėjo sportuoti. Nebuvo teistas, vagystėmis neužsiima, supranta, kad nėra iki galo logiška, kad trims savaitėm ar daugiau paėmė laikrodį, tačiau jis to nelaiko vagyste, kadangi po to nuvyko ir grąžino laikrodį (1 t., 136-138 b. l.).
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. G. pažymėjo, kad maždaug po mėnesio nuvyko vėl į sporto klubą, tuo metu dar nežinojo, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tyrėjos paklaustas, kodėl per visas tas savaites nenuvežė laikrodžio į policijos komisariatą ar sporto klubą, atsakė, kad tiesiog negalėjo, buvo kažkokios gyvenimiškos aplinkybės (kurių tiksliai nurodyti negali, neprisimena), dėl kurių laikrodžio atvežti negalėjo. Tikslas buvo palikti laikrodį ant tos pačios sofos, kur jį ir rado. Gali paaiškinti, kad tiesiog buvo nemalonu jau grąžinti laikrodį po ilgo laiko, jį pradžioje pasiėmė, nenorėdamas, kad jį paimtų svetimas žmogus, o dabar pats nusprendė jį ten palikti. Paliko jį gulintį ant tos pačios sofos, kur ir rado, tačiau įkišo giliai į sofos tarpą, kad žiūrint į sofą jo nesimatytų, kad nepaimtų atsitiktinas žmogus, tikėjosi, kad jį ras valytoja. Buvo vienas, niekas nematė, kad taip padarė. Tyrėja jo paklausė, ar tas savaites, kol laikė laikrodį savo namuose, ar kažką su juo darė, ar bandė jį įjungti ir pan. Atsakė, kad maždaug po 1-2 val. (po laikrodžio paėmimo) buvo įjungęs tą laikrodį, rodė, kiek valandų, nupieštas buvo kažkoks katinas ar zuikis, po to laikrodžio neįjunginėjo. Jokių užrašų jame nematė. 2025 m. birželio 3 d. buvo nuvykęs į sporto klubą paieškoti laikrodžio ant sofos, tačiau jo nerado (ieškojo ten pat, kur ir buvo jį palikęs). Važiavo jo ieškoti, nes kaip ir minėjo, buvo jį paslėpęs ir tikėjosi jį rasti (1 t., 164-167 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja apklausta A. P. iš esmės vienodai aiškino įvykio aplinkybes, ką nurodė ir teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji teigė, kad 2025 m. vasario 8 d. sporto salėje „GYM+“ paliko laikrodį ant sofos, sulaukė sesers ir su ja išvažiavo iš sporto salės. Spėjo pavažiuoti iki pirmo šviesoforo, kai suprato, kad paliko ant sofos laikrodį, todėl grįžo atgal, buvo praėjusios kokios 3 - 4 min. Prie rūbinės durų sutiko moterį, jos duomenų nežino, tiesiog jos paklausė, ar matė čia ant sofos gulėjusį laikrodį. Ta moteris sakė, kad matė, kai ėjo persirenginėti laikrodį. Kai suprato, kad kažkas galėjo paimti laikrodį, per savo telefoną su sesers pagalba, kadangi pati nelabai žino kaip, padarė taip, kad žmogui, kuris palies/paspaus jos laikrodį, atsiras tekstas rusiškai „Apple Watch buvo pamestas, paskambinkit man (duomenys neskelbtini)“. Šis užrašas turėjo atsirasti laikrodyje 2025 m. vasario 8 d. 14.17 val. Galvojo, kad jei žmogus ras laikrodį, pamatys tą užrašą, tikrai paskambins, supratęs, kad kažkas ieško šio laikrodžio. Niekas dėl rasto laikrodžio su ja nesusisiekė. Nesusiekė ir „Gym+“, kad būtų radę kažkokį laikrodį. Negali nustatyti laikrodžio buvimo vietos, kadangi GPS funkcija išjungta (1 t., 4-17, 49-51 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas P. M. iš esmės vienodai aiškino nusikalstamos veikos aplinkybes, kaip teisiamojo posėdžio metu (1 t., 44-47 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2025 m. vasario 8 d., 14.40 val., A. P. pranešė, jog (duomenys neskelbtini), apie 14.00 val., sporto klube „GYM+“ pavogtas jos laikrodis „Apple Watch 6“ (1 t., 3 b. l.).
Iš 2025 m. vasario 8 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodytų duomenų matyti, kad A. P. teigė, jog 2025 m. vasario 8 d., nuo 14.05 val. iki 14.20 val., (duomenys neskelbtini), sporto klube „GYM+“, poilsio zonoje šalia pagrindinių įėjimo-išėjimo durų nenustatytas asmuo (-ys) pavogė jai priklausantį išmanųjį laikrodį „Apple Watch Series 6“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), kuris gulėjo ant sofos. Laikrodžio vertė – 250 eurų (1 t., 4-6 b. l.).
Iš 2025 m. vasario 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole pateiktų duomenų ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., 30-40 b. l.).
Iš 2025 m. gegužės 5 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, pateiktų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu gavus UAB „Gym+“ vaizdo kamerų įrašus, lankytojų praėjimo žurnalą, nustatyta, kad laikrodį pavogė A. G. (1 t., 66 b. l.).
Iš 2025 m. gegužės 5 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos patikslinimo pateiktų duomenų matyti, kad 2025 m. kovo 20 d. UAB „Gym+“ pateikė 2025 m. vasario 8 d. sporto klubo lankytojų praėjimo žurnalus nuo 2025 m. vasario 8 d. 00.03.36 val. iki 2025 m. vasario 8 d. 14.16.09 val. Sąraše 225 įrašai, nurodyti klientų vardai ir pavardės, kuriuos asmenys pateikia registruodamiesi. Policijos registruojamų įvykių registre atlikus paiešką pagal nurodytus duomenis, gauta informacija, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo panašus į sporto klubo klientą A. G.. 2025 m. kovo 25 d. sporto klubo stebėsenos ir kontrolės koordinatorius P. M. pateikė vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas nurodytas klientas. Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad 2025 m. kovo 8 d. klientas A. G. atvyko į sporto klubą „(duomenys neskelbtini)“, o 2025 m. kovo 24 d. – į sporto klubą „(duomenys neskelbtini)“, vilkėdamas tas pačias mėlynas sportines kelnes, avėdamas tuos pačius juodus batus ir nešdamasis juodai mėlyną sportinį krepšį su baltu „Puma“ logotipu – kaip ir įvykio 2025 m. vasario 8 d. metu (1 t., 98 b. l.).
Iš 2025 m. liepos 1 d. „Gym+“ atsakyme pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 20 d. iki 2025 m. birželio 11 d. „Gym+“ nebuvo registruota pranešimų apie rastą laikrodį. „Gym+“ taip pat pateikė lankytojo A. G. atvykimų į sporto klubą žurnalą, kuriame matoma, jog minėtas asmuo minėtu laikotarpiu į sporto klubą buvo atvykęs: 2025 m. kovo 24 d., 2025 m. gegužės 5 d., 2025 m. gegužės 13 d. (du kartus), 2025 m. gegužės 17 d., 2025 m. gegužės 23 d., 2025 m. birželio 3 d. (1 t., 101-103 b. l.).
Iš 2025 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytų duomenų ir fotonuotraukų matyti, kad tyrimo metu buvo peržiūrėti „Gym+“ pateikti trys vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „Vilnius (duomenys neskelbtini)_Aikstele_ 20250208135916_ 202502081449 45.mp4“ užfiksuotas sporto klubo įėjimas/išėjimas, esantis vaizdo įrašo dešinėje pusėje. Tiesiai yra žalios spalvos sofa ir priešais ją stovintis staliukas. Kairėje pusėje yra durys į soliariumo patalpą. Vaizdo įraše užfiksuota ant sofos sėdinti mergina, kuri naršo telefone. Kairėje rankoje mergina laiko pailgą objektą (galimai laikrodį). 14.12.05 val. iš soliariumo išeina mergina, ant sofos sėdėjusi mergina pakyla ir eina jai iš paskos, abi išeina iš sporto klubo patalpos. Ant sofos, kur sėdėjo mergina, liko gulėti objektas (galimai laikrodis). 14.16.58 val. iš sporto klubo patalpos išeina vyras, apsirengęs juodos spalvos ilga striuke, mėlynos spalvos kelnėmis, juodais sportbačiais, rankose laikantis rankinę juodos su mėlynu spalvos, ant kurios šono pavaizduota puma. Asmuo prieina prie staliuko, kur 14.17.12 val. užsideda kepurę, apsižvalgo aplink, užsideda ant peties rankinę ir apeina staliuką prieidamas prie sofos. 14.17.39 val. kaire ranka paima nuo sofos gulintį objektą (galimai laikrodį), įsideda jį į kairės pusės striukės kišenę ir išeina iš sporto klubo patalpų. 14.19.54 val. į sporto klubo patalpas grįžta mergina ir apsižiūrėdama nueina į soliariumo patalpą, išėjusi apžiūri sofą ir už jos, bendrauja su žmonėmis, užeinančiais į poilsio zoną, naršo telefone, skambina. 14.26.58 val. mergina išeina iš sporto klubo patalpų (1 t., 107-111 b. l.).
Iš 2025 m. gegužės 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodytų duomenų ir fotonuotraukų matyti, kad tyrimo metu buvo peržiūrėti sporto klubo „Gym+“ vaizdo įrašai, kuriuos pateikė liudytojas P. M. (1 t., 96, 113-119 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 2 dalimi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, kai pagrobto turto vertė viršija 10 MGL (500 eurų), tačiau neviršija 400 MGL (20 000 eurų) dydžio sumos.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. G. kaltinime nurodytomis laiko ir vietos aplinkybėmis pagrobus svetimą, nukentėjusiajai A. P. priklausantį turtą, pasitvirtino.
Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, – nukentėjusiosios A. P. parodymais, liudytojų P. M., K. S., J. J., R. L. parodymais, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, nukentėjusiosios pateiktu pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniuose pranešimuose nurodytais duomenimis, sporto klubo pateiktu atsakymu, kitų objektų apžiūros protokolais, fotonuotraukomis bei vaizdo įrašais. Byloje nenustatyta, kad išdėstyti ir teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
Kaltinamasis A. G. teismo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuojamos vagystės nepripažino, tačiau pripažino vasario mėnesį radęs nukentėjusiajai priklausantį laikrodį sporto klubo fojė ir jį pasiėmęs, tokį savo poelgį motyvuodamas noru grąžinti laikrodį teisėtam jo savininkui. Teigė dėl sveikatos problemų sporto klube nesilankęs ilgą laiką, laikrodį laikęs krovininiame automobilyje. Jokių veiksmų, norėdamas surasti laikrodžio savininką, neatliko, savininko neieškojo, sporto klubo administracijai ar treneriams apie rastą laikrodį nepranešė. Laikrodį įjungęs buvo, bet jokių savininko kontaktų nematė. Kaltinamasis aiškino laikrodį nunešęs atgal į sporto klubą praėjus 3-4 savaitėms, laikrodį padėjo į tą pačią vietą, kurioje ir buvo radęs, tik įkišo į sofos tarpą tarp sėdynės ir atlošo, kad surastų sporto klubo personalas ar valytojos.
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 3 d. ir 2025 m. liepos 31 d. apklaustas A. G. panašiai aiškino laikrodžio radimo ir paėmimo aplinkybes, tačiau nebuvo nuoseklus aiškindamas savo veiksmų detales. Pavyzdžiui, teismui A. G. teigė, kad laikrodį laikė krovininiame automobilyje, o 2025 m. birželio 3 d. tyrėjai aiškino, kad laikrodį parsivežė namo ir visą laiką jį laikė namuose; teismui kaltinamasis aiškino, kad sporto klube pažįsta trenerius, kadangi sportuoja jau ilgą laiką, tačiau trenerių kontaktų neturi, teisėto laikrodžio savininko savarankiškai neieškojo, sporto klube nėra administracijos atstovų, kitų administracijos kontaktų taip pat nematė. 2025 m. birželio 3 d. tyrėjos paklaustas, kodėl per kelias savaites nenuvežė laikrodžio į policijos komisariatą arba atgal į sporto klubą, A. G. atsakė, kad negali pasakyti, tiesiog pamiršo ar nesureikšmino, galvojo, kad, važiuodamas į salę, nuveš ir laikrodį. 2025 m. liepos 31 d. tyrėjos paklaustas iš esmės to paties klausimo, A. G. teisinosi gyvenimiškomis aplinkybėmis, kurių tiksliai nurodyti negali, neprisimena. Teismui pasakodamas laikrodžio grąžinimo aplinkybes, A. G. teigė, kad laikrodį nusprendė padėti į tą pačią vietą, kurioje ir buvo radęs, tik laikrodį padėjo ne ant sofos, bet įkišo į tarpą tarp sėdynės ir atlošo, kad surastų personalas ar valytoja. 2025 m. birželio 3 d. tyrėjai A. G. aiškino, kad laikrodį paliko akivaizdžiai ant sofos, kad matytųsi, jog jis ten guli, o 2025 m. liepos 31 d. tyrėjai aiškino, kad paliko laikrodį gulintį ant tos pačios sofos, kur ir rado, tačiau įkišo giliai į sofos tarpą, kad žiūrint į sofą jo nesimatytų ir nepaimtų atsitiktinis žmogus, tikėjosi, kad jį ras valytoja. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamojo vis vėlesniuose pasakojimuose apie įvykį atsiranda daugiau detalių, kurių kaltinamasis nemini apklausiamas anksčiau, tai leidžia teismui daryti išvadą, kad A. G. klaidina teismą ir neatskleidžia tikrosios įvykių sekos. Be kita ko, A. G. versija apie po 3-4 savaičių grąžintą laikrodį yra paneigta kita bylos medžiaga, todėl teismas kaltinamojo parodymus vertina kritiškai, kaip jo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kadangi A. P. tiek pirminiame pranešime Bendrajam pagalbos centrui, tiek į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje išsamiai pasakojo laikrodžio dingimo aplinkybes, vienodai aiškino įvykių seką, jos parodymai yra nuoseklūs, sutampantys detalėse. Nukentėjusios nurodytas aplinkybes visiškai patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuos pateikė sporto klubas „GYM+“. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusioji A. P. 2025 m. vasario 8 d., apie 14.12.05 val., ant sofos paliko gulėti savo laikrodį ir išėjo. Apie 14.16.58 val. iš sporto klubo patalpos išėjo kaltinamasis A. G., kuris apie 14.17.39 val. kaire ranka paėmė nuo sofos gulintį laikrodį, įsidėjo jį į kairės pusės striukės kišenę ir išėjo iš sporto klubo patalpų. Apie 14.19.54 val. į sporto klubo patalpas sugrįžusi nukentėjusioji A. P. laikrodžio ieškojo, bet neberado (1 t., 107-111 b. l.).
Teisme liudytoju apklaustas P. M. paaiškino sporto klubo taisykles, detaliai papasakojo, kokiu būdu klientai gali patekti į sporto klubą, paaiškino sporto klubuose taikomą praktiką apie klientų pamestus daiktus - mažiau vertingesni daiktai sudedami į radinių dėžutę, vertingesnius daiktus klientams rekomenduojama atiduoti treneriams. Liudytojomis teisme apklaustos K. S., J. J. ir R. L. neigė mačiusios ar radusios laikrodį, kurį, kaip teigė kaltinamasis A. G., paliko įkišęs į sofos tarpą. Teismas įvertina ir teisme apklaustos liudytojos V. S. parodymus ir pastebi, kad tarp kaltinamojo A. G. ir liudytojos V. S. parodymų yra neatitikimų, nes V. S. teismui teigė, kad A. G., norėdamas grąžinti laikrodį ir vairuodamas autobusiuką, sustojo prie sporto klubo, užbėgo palikti laikrodį ir toliau važiavo asmeniniais reikalais, o pats A. G. teismui aiškino, kad kartu partnere V. S. po traumos grįžo į sporto klubą ir nusprendė tą laikrodį padėti į tą pačią vietą, kurioje ir buvo radęs. Teismas, įvertinęs tai, kad minėta liudytoja V. S. gyvena kartu su kaltinamuoju, veda bendrą ūkį, liudytojos parodymais vadovaujasi tik tiek, kiek jie yra patvirtinami kita byloje esančia rašytine medžiaga, kadangi V. S. turi suinteresuotumą bylos baigtimi.
Kaltinamojo A. G. nurodytas aplinkybes, kad į sportą (duomenys neskelbtini) jis grįžo po traumos praėjus tik 3-4 savaitėms ir būtent tada paliko nukentėjusiajai priklausantį laikrodį paneigia „Gym+“ į bylą pateikto A. G. atvykimų į sporto klubą žurnalo duomenys, iš kurių matyti, kad A. G. į sporto klubą, esantį (duomenys neskelbtini), po 2025 m. vasario 20 d. buvo atvykęs tik 2025 m. kovo 24 d., tada lankėsi 2025 m. gegužės 5 d., 2025 m. gegužės 13 d. (du kartus), 2025 m. gegužės 17 d., 2025 m. gegužės 23 d., 2025 m. birželio 3 d. (1 t., 101-103 b. l.). Iš pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad 2025 m. kovo 8 d. A. G. lankėsi sporto klube „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 96, 98, 113-119 b. l.).‘Vadinasi, byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad sporto klube, esančiame (duomenys neskelbtini), A. G. lankėsi 2025 m. kovo 24 d., t. y. nuo 2025 m. vasario 8 d. paimto laikrodžio praėjus daugiau kaip 6 savaitėms, tačiau 2025 m. kovo 8 d. lankėsi kitame „Gym+“ sporto klube, kas rodo, kad jo teiginiai apie negalėjimą sportuoti dėl patirtos rankos traumos neatitinka tikrovės.
Teismas, objektyviai ir visapusiškai išanalizavęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad kaltinamasis A. G. užvaldė jam nepriklausantį daiktą – laikrodį, turėjo galimybę laikrodį palikti sporto klubo treneriams, kuriuos, kaip pats teigė, visus pažįsta ir jie jį pažįsta, turėjo galimybę apie rastą laikrodį informuoti sporto klubo administraciją, kurios kontaktai yra nurodyti sporto klubo internetinėje svetainėje, pranešti policijai, tačiau jokių panašių veiksmų nepadarė, teisėto laikrodžio savininko neieškojo, svetimo daikto neišsaugojo, tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiajai atgauti jai priklausantį daiktą. Dėl savo pasirinkto elgesio varianto A. G. neabejotinai yra atsakingas už A. P. priklausančio daikto dingimą ir privalo už savo veiksmus atsakyti. Teismo neįtikina kaltinamojo versija, kad jam buvo gėda laikrodį atiduoti treneriams praėjus sąlyginai ilgam laikui po įvykio, kadangi kaltinamasis yra brandaus amžiaus, dirbantis asmuo, iš kurio pagrįstai tikimasi atsakingo socialiai teisingo ir tinkamo elgesio.
Vis dėlto, priešingai pasielgęs asmuo privalo atsakyti teisės aktų numatyta tvarka. Teismų praktikoje situacijos, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmenims (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo darbuotojams) saugoti jį pasisavina, vertinamos kaip svetimo turto pagrobimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-41/2009, 2K-282/2012, 2K-351/2012).
Aptartos aplinkybės teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. G., veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinime nustatytu laiku ir vietoje, paėmė ant sofos gulėjusį svetimą, A. P. priklausantį išmanųjį laikrodį „Apple Watch Series 6“, kurio vertė 529 eurai ir išėjo iš sporto klubo patalpų, neturėdamas tikslo surasti teisėtą laikrodžio savininkę, dėl ko tokiu savo elgesiu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai A. P. priklausantį 529 eurų vertės turtą.
Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. G. pagrobė svetimą turtą, kurio bendra vertė yra 529 eurai, t. y. vertė, kuri viršija 10 MGL (500 eurų) dydžio sumą, tačiau neviršija 400 MGL (20 000 eurų) dydžio sumos, A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Dėl kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
Kaltininko A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus baudžiamąją bylą nenustatyta.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininko asmenybę.
A. G., veikdamas tiesiogine tyčia ir savanaudiškais tikslais padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje A. G. vieną kartą buvo teistas Lietuvos Respublikoje ir vieną kartą užsienyje (Vokietijoje), tačiau šiuo metu kaltininko atžvilgiu teistumas jau yra išnykęs (1 t., 125-126 b. l.). Per paskutinių trejų metų laikotarpį administracine tvarka baustas aštuonis kartus – daugiausiai baudžiamas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs (1 t., 127-129 b. l.). A. G. yra (duomenys neskelbtini), dirbantis, gaunantis nuolatinių pajamų. Duomenų apie A. G. priklausomybės ar psichikos ligų gydymąsi nėra.
BK 178 straipsnio 1 dalies sankcija numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto bei laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.
Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. G. paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis, įvertinus kaltininką charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytinas artimas minimaliam bausmės dydžiui. Teismas nemato pagrindo kartu laisvės apribojimo bausme A. G. skirti intensyvią priežiūrą, tačiau mano, kad skiriami įpareigojimai padės pasiekti laisvės apribojimo bausmės tikslus.
V. Dėl civilinio ieškinio
Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 529 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., 54-56 b. l.). Teismas nustatė, kad toks A. P. pateiktas reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais objektyviais duomenimis. Tokio reikalavimo neginčijo ir A. G. sutikdamas nukentėjusiajai atlyginti turtinę žalą. Teismui nekyla abejonių, kad žala nukentėjusiajai atsirado dėl neteisėtų nusikalstamų kaltininko veiksmų, todėl A. P. pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant nukentėjusiajai iš kaltininko A. G. 529 eurų dydžio sumą turtinei žalai atlyginti.
VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir kitų klausimų
Teisme 2025 m. lapkričio 27 d. buvo gautas galutinis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) prašymas ir pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos – 445,83 eurų išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą A. G..
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Pagal suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali.
Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir siekiant užtikrinti tinkamą A. G. teisių ir teisėtų interesų gynimą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu ir kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (1 t., 188-189, 192-193 b. l.). Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. rugsėjo 23 d. gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pranešimas, kuriame nurodyta, kad A. G. ginti parinkta advokatė V. Pakalnytė-Tamošiūnaitė (2 t., 3-4 b. l.). Teisme 2025 m. spalio 6 d. gautas advokatės V. Pakalnytės-Tamošiūnaitės orderis ginti A. G. (2 t., 6 b. l.).
Šioje byloje, sprendžiant klausimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltininko, atsižvelgtina į tai, kad A. G. savo iniciatyva gynėjo nesirinko, teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu. Teismas nustatė, kad šiuo metu A. G. dirba pagal verslo liudijimą, tačiau, kaip minėta, savanoriškai gynėjo advokato kaltininkas nepasirinko, gynėja advokatė jam buvo paskirtas remiantis privalomuoju įstatymo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltininko padėtį, dėl to prašymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. G. dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą teisme netenkintinas.
A. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 139-140 b. l.) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintina.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo. Proceso išlaidų nėra.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - trys kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, prisegti prie 1 t. galinio baudžiamosios bylos viršelio, paliktini saugoti su baudžiamosios bylos Nr. 1-3393-992/2025 medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, A. G. įpareigoti visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per pirmus du laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Tenkinti A. P. civilinį ieškinį ir priteisti iš A. G. A. P. naudai 529 (penkių šimtų dvidešimt devynių) eurų turtinės žalos atlyginimą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti – tris kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-3393-992/2025.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.