Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) S. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-471-1117/2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Skųsdamas Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutartį, pareiškėjas S. V. prašo ją panaikinti, atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti ir išspręsti klausimą iš esmės dėl NMA sprendimo „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir dėl NMA sprendimo nemokėti paramą už žemės ūkio naudmenas už 2016, 2017, 2018. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1. Teismas atmetė prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams priimti aiškindamas, kad procesiniai dokumentai, laikantis CPK 123 straipsnyje nustatytos tvarkos buvo tinkamai įteikti adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau su toks teismo aiškinimas yra netinkamas, nes skolininkas nebuvo informuotas apie teismą - teismo dokumentų negavo (nėra skolininko parašo). Negavus teismo dokumentų, negalima laikyti, jog jie buvo įteikti tinkamai, todėl negalėjo teismui pateikti prieštaravimų dėl NMA sprendimo dėl - dėl laisvos formos pievų tvarkymo darbų registravimo žurnalo neužpildymo 2016 m. (tinkamai nepaviešinto, vienkartinio reikalavimo – 2016 m.) nemokėti paramos už žemės ūkio naudmenas už 2016, 2017, 2018 metus.

4.2. Dėl psichinės negalios – organinio asmenybės sutrikimo – esant ne tik ribotoms, bet ir apribotoms galimybėms (negali vairuoti sunkvežimio, traktoriaus, negali įsidarbinti, nes esant tokiai diagnozei negali rasti darbo), negaudamas paramos už žemės ūkio naudmenas už 2016, 2017, 2018 metus iš NMA, negali sumokėti socialinio draudimo, sveikatos draudimo.

4.3. Teismo nutartyje nepaaiškinta, kodėl atmestos pateiktos priežastys dėl psichinės negalios - organinio asmenybės sutrikimo. Byloje nėra nei vieno dokumento, kuris paneigtų psichinę negalią; taip pat nėra ir teismo teisėjos gydytojos - psichiatrės diplomo kopijos, kuris įrodytų jog teisėja turi išsilavinimą leidžianti spręsti apie žmogaus, turinčio psichinę negalią - organinį asmenybės sutrikim, gebėjimus. Teismui išaiškinta, kad gebėjimai žmogaus su psichine negalia neatitinka sveiko žmogaus gebėjimų. Psichiškai nesveiko žmogaus gebėjimai mąstyti, dirbti yra mažesni nei sveiko žmogaus. Žmogus, neturintis gydytojo - psichiatro išsilavinimo gali to nesuprasti, todėl teismo teisėja turi remtis gydytojų - psichiatrų parašytomis diagnozėmis, išduotomis pažymomis. Teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas yra veiksnus, tačiau šiuo atveju neturi būti sprendžiama dilema ar pareiškėjas yra veiksnus ar neveiksnus. Teismas turėjo vertinti nesveiko žmogaus, turinčio psichinę negalią - organinį asmenybės sutrikimą, gebėjimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantas savo poziciją grindžia dviem aspektais. Pirma, jog teismas atmetė prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams priimti aiškindamas, kad procesiniai dokumentai, laikantis CPK 123 straipsnyje nustatytos tvarkos buvo įteikti tinkamai, tačiau jie pareiškėjui nebuvo įteikti išvis. Antra, jog teismo nutartyje nepaaiškinta, kodėl atmestos pateiktos priežastys dėl psichinės negalios - organinio asmenybės sutrikimo. Teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėjas yra veiksnus, tačiau šiuo atveju neturi būti sprendžiama dilema ar pareiškėjas yra veiksnus ar neveiksnus. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo, turinčio psichinę negalią - organinį asmenybės sutrikimą, sugebėjimus.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga, ir išimtinė, įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, nutarties 19, 21 punktai). Prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarka sureguliuota CPK XVIII skyriuje (CPK 365–374 straipsniai). Iš CPK XVIII skyriaus nuostatų matyti, kad prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš nuoseklių, viena į kitą pereinančių stadijų: i) prašymo atnaujinti priėmimo stadijos; ii) prašymo atnaujinti nagrinėjimo stadijos ir; iii) atnaujintos bylos nagrinėjimo stadijos.

7. Kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, pradinėje stadijoje – sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą – teismas tik patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, t. y. teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, kuris sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reguliuojančioms ieškinio priėmimą (CPK 137, 138 straipsniai); spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko trūkumų šalinimo procesines priemones; kitų klausimų sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2011).

8. Atsakant į pareiškėjo argumentą dėl to, jog teismas atmetė prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams priimti aiškindamas, kad procesiniai dokumentai, laikantis CPK 123 straipsnyje nustatytos tvarkos buvo įteikti tinkamai, tačiau jie pareiškėjui nebuvo įteikti išvis, apeliacinė instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo klausimu jau pasisakyta tiek Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, tiek Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-852-856/2020, todėl šioje nutartyje apeliacinės instancijos teismas apie tai dar kartą nebepasisako. Pabrėžtina tik tai, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl neva netinkamo procesinių dokumentų įteikimo, nelaikytinos ir nepripažintinos pagrindu atnaujinti procesą.

9. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismo nutartyje nepaaiškinta, kodėl atmestos jo pateiktos priežastys dėl psichinės negalios - organinio asmenybės sutrikimo. Nors nutartyje konstatuota, kad pareiškėjas yra veiksnus, tačiau šiuo atveju neturi būti sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo veiksnumo (neveiksnumo). Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo, turinčio psichinę negalią - organinį asmenybės sutrikimą, sugebėjimus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka ir pasisako dėl įstatyme nustatyto proceso atnaujinimo pagrindų ir sąlygų.

10. Pažymėtina, kad konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).

11. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-260/2012 ir kt.).

12. Nagrinėjamu atveju, reikšdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pareiškėjas nurodo, jog buvo padarytos aiškios teisės normų, susijusių su teismingumu, procesinių dokumentų įteikimu (dėl ko jau pasisakyta šios nutarties 11 punkte) bei palūkanų skaičiavimu, taikymo klaidos.

13. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka) svarbu nustatyti, ar: teismo procesinis sprendimas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo peržiūrėtas aukštesnės instancijos teismo, ir, jei ne, ar tame procesiniame sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą; kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, todėl ši sąvoka vertinamoji; klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą; teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018, nutarties 14 ir 19 punktai).

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį dėl pareiškėjo nurodomos padarytos teisės normų, susijusių su palūkanų skaičiavimu, taikymo klaidos, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais dėl kreditorės prašymu priteistų 5 procentų metinių palūkanų vadovaujantis Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės)14 ir 15.1 punktais. Pabrėžtina, jog palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Taisyklių 11 punkte, pabaigos (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – nuo lėšų išmokėjimo dienos) ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Nurodytų argumentų kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrįstai 2019 m. birželio 19 d. teismo įsakymu priteistų 5 procentų metinių palūkanų iš skolininko padaryta tinkamai įvertinus bylos medžiagą ir tokio pobūdžio palūkanų priteisimą reglamentuojančias teisės normas. Ir vertinti padarytos išvados kitaip nei ją įvertino pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Taigi konstatuotina, jokių teisės taikymo klaidų priimant 2019 m. birželio 19 d. teismo įsakymą padaryta nebuvo.

15. Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nepaaiškinta, kodėl atmestos jo pateiktos priežastys dėl psichinės negalios - organinio asmenybės sutrikimo,

apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje pasisakyta, jog kreditoriaus pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo metu jokių duomenų apie skolininko sveikatos būklė nebuvo, skolininkas yra veiksnus, gali būti civilinių teisinių santykių subjektu, savarankiškai įgyvendinti savo teises ir pareigas. Nors iš tiesų, sutiktina su apelianto argumentu, jog veiksnumas neatspindi realios asmens sveikatos būklės, tačiau, pastebėtina, kad teismas neprivalo, o ir negali vertinti asmens gebėjimų pagal pateiktas gydytojų pažymas, nes teismams tokia funkcija įstatymu yra nesuteikta. Asmens gebėjimus vertina speciali gydytojų komisija. Kita vertus, asmuo, turintis sveikatos problemų, savo teises gali įgyvendinti per atstovą (CPK 51 straipsnis), šiuo atveju per advokatą, o neturintis tam pakankamai lėšų, kreiptis pagalbos į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas).

16. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. vasario 9 d. nutartį nepakeistą.