Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal kreditorės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimą skolininkui S. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-3886-339/2019; priimti naują sprendimą – Telšių apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. teismo įsakymą panaikinti, kreditorės reikalavimus atmesti; priteisti iš kreditorės S. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Telšių apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-3886-339/2019 buvo tenkintas kreditorės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimas iš S. V. priteista kreditorei skola 1141,35 Eur, penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, o valstybei – 8 Eur žyminis mokestis. Šis teismo įsakymas skolininkui S. V. nebuvo pasirašytinai įteiktas. Sužinojęs apie teismo įsakymą, 2020 m. spalio 22 d. S. V. pateikė prieštaravimus, prašė atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti. Telšių apylinkės teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartimi atmetė S. V. prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir prieštaravimus atsisakė priimti. Skolininkas teikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė. Prašymą atnaujinti procesą skolininkas grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Pareiškėjo nuomone, priimant teismo įsakymą buvo padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos, kurios galėjo turėti įtakos, priimant neteisėtą įsakymą ir įsakymas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškimo, teismo įsakymo kopijos skolininkui 2019 m. birželio 19 d. išsiųstos registruota pašto siunta pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu(duomenys neskelbtini)., teismo siųsti dokumentai grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte". 2019 m. liepos 1 d. procesiniai dokumentai skolininkui išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini).), tačiau teismo siųsti dokumentai vėl grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte". Teismas vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, laikė, kad skolininko atžvilgiu priimtas teismo įsakymas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 24 d., t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje(duomenys neskebtini). Procesiniai dokumentai galėjo būti įteikti skolininkui elektroninėmis ryšio priemonėmis, kreditorei buvo žinomas skolininko telefono numeris, kuriuo galėjo būti atsiųsti procesiniai dokumentai. Tačiau pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo kreditorė skolininko telefono numerio nenurodė, o teismas nesiėmė priemonių ir neieškojo galimybių elektroninėje byloje skolininkui procesinius dokumentus įteikti elektroninių ryšių priemonėmis, neprašė kreditoriaus patikslinti savo pareiškime nurodomus skolininko kontaktus. Teismas nesilaikė įstatyme nustatyto reikalavimo dėl termino kreditorei dėl ios pareiškimo trūkumu pašalinimo nustatymo, netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas (CPK 431 straipsnio 3 dalies, 435 straipsnio 5 dalies), dėl ko teismo isakymo įsiteisėjimo klausimas buvo išspręstas neteisingai. Procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kaip paskutinė galima alternatyva. Skolininkas, naudodamasis AB „Lietuvos pašto" internetiniame tinklapyje www.post.lt viešai prieinamu siuntų sekimo įrankiu, siekė patikrinti teismo jam siųstų procesinių dokumentų siuntų duomenis pagal ant siuntų vokų nurodytus registracijos numerius. Tačiau jis to padaryti negali, nes nurodoma, kad „Siuntos numeris neegzistuoja arba netinkamas numerio formatas". Duomenų, jog skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo pristatomos teismo siųstos procesinių dokumentų siuntos, o jo neradus, jam buvo paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus, byloje nėra. Skolininkas jokio pranešimo nėra gavęs. Todėl Telšių apylinkės teismas netinkamai taikė CPK 123 straipsnio 3 dalį ir padarė nepagrįstą išvadą, jog pagal CPK 123 straipsnio 3 dalies taisykles teismo procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti. Nebuvo pagrindo laikyti, kad skolininkas per CPK 439 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 dienų terminą nepateikė prieštaravimų dėl teismo įsakymo, bei konstatuoti, kad teismo įsakymas įsiteisėjo. Taip pat pažeistas CPK 29 straipsnis, reglamentuojantis bylos teismingumą. Skolininkas gyvena adresu: (duomenys neskelbtini)., todėl NMA pareiškimas teismingas ir turėjo būti pateikiamas Šiaulių apylinkės teismui. Kreditorius nurodė skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresą, tačiau juo skolininkas faktiškai negyvena. Žinodamas atsakovo telefono numerį ir būdamas sąžiningas, kreditorius galėjo pranešti jam apie jo atžvilgiu teisme iškeltą ir nagrinėjamą bylą, kad skolininkas turėtų galimybę išdėstyti savo poziciją dėl pareiškimo, tarp jų ir dėl bylos teismingumo, ir ginti savo teisėtus interesus, tačiau to nepadarė. Dėl nurodyto, skolininkas nežinojo apie jo atžvilgiu iškeltą bylą, negalėjo joje dalyvauti bei išdėstyti savo argumentų, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Išduodamas teismo įsakymą pirmos instancijos teismas netikrino kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o kreditorius buvo pateikęs teismui tik pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir nurodęs jame aplinkybes, dėl kurių jis reiškia reikalavimą skolininkui. Teismas nepagrįstai nesivadovavo bendraisiais civilinio proceso principais ir nepagrįstai užkirto galimybę kitai bylos šaliai - fiziniam asmeniui - gintis nuo pareikštų reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į tai, kad skolininkas yra fizinis asmuo. Savo prieštaravimuose skolininkas nurodė daug kartų su prašymais kreipęsis į NMA, tačiau aiškaus atsakymo, kodėl jis turi grąžinti išmokas už žemės ūkio naudmenas, taip ir negavo. Teismo įsakymu palūkanos kreditoriaus prašymu priteistos nuo 2018 m. rugsėjo 9 d., kai CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato skolininko prievolę mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nagrinėjamu atveju nuo 2019 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininkas nurodė, jog yra psichiškai neįgalus, kad jam nustatytas potrauminis organinis asmenybės sutrikimas, pateikė šį faktą patvirtinančius dokumentus. Esant tokioms aplinkybėms, jam turėjo būti suprantamai, atsižvelgiant į jo negalią, išdėstyta, kokiu pagrindu susidarė skola, pateikti išsamūs argumentai, pridėti juos pagrindžiantys dokumentai, sudaryta galimybė pareikšti savo atsikirtimus. Bylą išnagrinėjus supaprastinta tvarka tas nebuvo padaryta, teismo įsakymas priimtas skolininkui taip ir neatskleidus piniginių lėšų išieškojimo iš jo pagrindų bei jo neišklausius. Skolininkas neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, kaip tik prašydamas atnaujinti procesą šioje byloje. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą negali buti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties jsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Nagrinėjamoje byloje skolininkas 2020 m. spalio 22 d. prieštaravimus pareiškė praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo teismo įsakymo priėmimo, prašė atnaujinti terminą jiems pateikti. Šį procesinį veiksmą jis atliko iškart sužinojęs apie jo atžvilgiu priimtą teismo įsakymą. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, jog trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nebuvo praleistas. Jeigu teismas manytų, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas, skolininkas teismo prašo šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Skolininkui nustatytas potrauminis organinis asmenybės sutrikimas, nustatytas 75 proc. darbingumo lygis. Skolininkas S. V. teismo buvo diskriminuojamas dėl savo negalios, nes teismas nesiėmė priemonių dėl jam reikalingų sąlygų pritaikymo ir dėl negalios jis neturėjo galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis byloje, kurios proceso atnaujinimo siekia. Turėdamas ribotą mąstymą, nagrinėjamu atveju skolininkas nesuvokė gyvenamosios vietos deklaravimo reikšmės, informavimo apie pasikeitusią gyvenamąją vietą reikalingumo. Jis negebėjo tinkamai įvertinti situacijos, numatyti galimų pasekmių, priimti reikalingų sprendimų, kad jų išvengti, o joms atsiradus, tinkamai ir savalaikiai į jas sureaguoti.

Procesą atnaujinti atsisakytina.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. birželio 19 d. teismo įsakymu nutarta išieškoti iš S. V., gyv. (duomenys neskelbtini)., skolą 1141,35 Eur, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos bei valstybei žyminį mokestį 8 Eur. Ši teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir sukėlė pareiškėjui teisines pasekmes (CPK 18 straipsnis).

Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu, nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausias Teismas aiškindamas proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus yra nurodęs, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme neatskleidžiama, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški, ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški teisės normos taikymo klaida, teismo padaryta taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas. Teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007).

Nagrinėjamu atveju, reikšdamas prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, pareiškėjas nurodo, jog buvo padarytos aiškios teisės normų, susijusių su teismingumu, procesinių dokymentų įteikimu bei palūkanų skaičiavimu, taikymo klaidos.

Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų matyti, kad kreditorė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 1141,35 Eur skolos už neteisėtai gautą ir negrąžintą paramą, 5 procentų metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamų nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki visiško lėšų sugrąžinimo priteisimo iš skolininko S. V.. Pareiškime buvo nurodytas vienintelis skolininko adresas (duomenys neskelbtini)., kuris sutapo su jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Kreditorė teismui nepateikė jokių duomenų apie kitus žinomus skolininko adresus, viešai prieinamuose registruose duomenų apie kitą skolininko gyvenamosios vietos adresą nėra, nagrinėjant kreditorės pareiškimo priėmimo klausimą byloje duomenų, kad skolininkas gyvena(duomenys nekelbtini)., nebuvo, todėl teismas teismingumą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė ir CPK 29 straipsnio taikymo klaidos nepadarė.

Pareiškimo, teismo įsakymo kopijos skolininkui 2019 m. birželio 19 d. išsiųstos registruota pašto siunta pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nurodytu skolininko gyvenamosios vietos adresu(duomenys neskelbtini)., teismo siųsti dokumentai grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte“. 2019 m. liepos 1 d. procesiniai dokumentai skolininkui išsiųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad skolininko atžvilgiu priimtas teismo įsakymas įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 24 d. (CPK 123 straipsnio 3 dalis), t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).

Kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami CPK 123 ir 124 straipsniuose nustatyta tvarka, išskyrus įteikimą kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu (CPK 438 straipsnis). Šiuo atveju procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t.y. nepažeidžiant procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių teisės normų. Pareiškėjo argumantai, jog kreditorė turėjo pateikti teismui skolininko telefono numerį ir procesiniai dokumentai galėjo būti jam įteikti elektroninėmis ryšio priemonėmis yra nepagrįsti, nes joks teisės aktas nenumato procesinių dokumentų įteikimo telefonu, o byloje duomenų apie tai, kad skolininkas būtų teismų Elektroninio paslaugų portalo (EPP) vartotojas, nėra. Dėl šių priežasčių kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas S. V. negalėjo būti įteikti elektroninėmis ryšių priemonėmis. Taip pat atmestini pareiškėjo argumantai, jog teismas netinkamai taikė CPK 431 straipsnio 3 dalį, 435 straipsnio 5 dalį, nes šiuo atveju, skolininko gyvenamoji vieta buvo žinoma (sutapo su deklaruotos gyvenamosios vietos adresu), todėl nebuvo pagrindo teismo įsakymą naikinti ir pareiškimą palikti nenagrinėtu. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, nurodė ir Šiaulių apygardos teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje, kuria atmetė skolininko S. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. spalio 28 d. nutarties (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties Nr. e2S-852-859/2020 11 punktas). Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl neva netinkamo procesinių dokumentų įteikimo, nelaikytinos pagrindu atnaujinti procesą.

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, nes pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą privalo mokėti nuo bylos iškėlimo teisme (šiuo atveju 2019 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kreditorė pareiškimu 5 procentų metines palūkanas prašė priteisti vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės)14 ir 15.1 punktais. Pagal Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 719) 14 punktą, metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Pagal Taisyklių 15, 15.1 punktus jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Taisyklių 11 punkte, pabaigos (neteisėtos ar netinkamai taikomos valstybės pagalbos, kaip nustatyta reglamente (ES) Nr. 2015/1589, atveju – nuo lėšų išmokėjimo dienos) ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos. Taigi, 2019 m. birželio 19 d. teismo įsakymu 5 procentų metinės palūkanos iš skolininko pagrįstai buvo priteistos ne nuo bylos iškėlimo dienos, vadovaujantis Taisyklių reikalavimais ir teisės normų taikymo klaidų nepadaryta.

Pareiškėjo argumentai, kad jis buvo diskriminuojamas dėl savo negalios (nustatyto potrauminio organinio asmenybės sutrikimo, 75 proc. darbingumo lygio), nes teismas nesiėmė priemonių dėl jam reikalingų sąlygų pritaikymo ir dėl negalios jis neturėjo galimybės pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis byloje, atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys įtakos, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo. Kreditoriaus pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo metu jokių duomenų apie skolininko sveikatos būklė nebuvo, skolininkas yra veiksnus, gali būti civilinių teisinių santykių subjektu, savarankiškai įgyvendinti savo teises ir pareigas. Kreditoriaus pareiškimo priėmimo, teismo įsakymo išdavimo metu aiškių teisės normų taikymo klaidų, galinčių turėtį įtakos priimant neteisėtą įsakymą padaryta nebuvo, be to aplinkybės susijusios su procesinių dokumentų tinkamu įteikimu buvo išnagrinėtos apeliacinės instancijos teisme 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi, todėl pagrindo atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.