- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- e2-16881-779/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- UAB „Investicijų ir verslo garantijos“
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Veeko“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal „Swedbank“, AB ieškinį atsakovui UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo BUAB „Veeko“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas „Swedbank“, AB (toliau - Bankas), kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, (toliau – INVEGA), 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (5,1)-178 atsisakyti tenkinti ieškovo 2015 m. gegužės 13 d. prašymą pratęsti terminą, per kurį ieškovas gali kreiptis į atsakovą dėl garantijos išmokos nurodymo. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2003 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė Bendradarbiavimo sutartį Nr. BS/2003/04/G (toliau – Bendradarbiavimo sutartis), kuria susitarė sureguliuoti Banko ir INVEGA tarpusavio santykius, atsirandančius INVEGA suteikiant Bankui garantijas, kuriomis užtikrinamas Banko įvairiems kredito gavėjams išduotų kreditų grąžinimas. „Swedbank“, AB ir trečiasis asmuo UAB „Veeko“ 2008 m. sausio 30 d. pasirašė Kredito sutartį Nr. 08-009884-IN (toliau – Kredito sutartis), kurios pagrindu UAB „Veeko“ buvo suteiktas 560 000 Eur kreditas. UAB „Veeko“ tinkamai nevykdė Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovui, todėl ieškovas 2013 m. sausio 30 d. raštu Nr. SR/13-4084 UAB „Veeko“ pranešė, kad nepašalinus Kredito sutarties vykdymo pažeidimų, Kredito sutartis bus nutraukta. INVEGA 2015 m. gegužės 7 d. raštu Nr. (5.1)-149 nurodė, jog terminas dėl garantijos išmokos mokėjimo yra pasibaigęs, kadangi yra suėjęs 400 dienų terminas. INVEGA Bankui nurodė, jog suėjus terminui, pagal Bendradarbiavimo sutarties 10.3.1 punktą, INVEGA turi teisę atsisakyti tenkinti Banko reikalavimą dėl garantijos išmokos mokėjimo, todėl Bankas, esant poreikiui, iki pirminio termino pabaigos turi kreiptis į INVEGA dėl šio termino pratęsimo. Atsižvelgiant į 2015 m. gegužės 7 d. INVEGA raštą, Bankas 2015 m. gegužės 13 d. raštu Nr. SR/15-11660 kreipėsi į INVEGA su prašymu pratęsti terminą, per kurį Bankas gali kreiptis į INVEGA dėl garantijos išmokos mokėjimo iki 2015 m. gruodžio 31 d. INVEGA 2015 m. gegužės 20 d. rašte Nr. (5.1)-178 nurodė, kad nuo Kredito sutarties nutraukimo iki prašymo dėl kreipimosi mokėti garantijos išmoką termino pratęsimo gavimo praėjo daugiau nei 400 kalendorinių dienų, todėl INVEGA informavo Banką, kad INVEGA, praėjus nustatytam terminui kreiptis dėl garantijos Nr. 01544 išmokos mokėjimo, įsipareigojimus pagal minėtą garantiją laiko pasibaigusiais. Ieškovas nurodė, jog dėl Kredito gavėjo restruktūrizavimo ir bankroto procesų jis iki šiol neturėjo jokių objektyvių galimybių realizuoti Kredito gavėjo Bankui įkeisto turto ir dėl to įvertinti potencialios išmokos pagal garantiją dydžio, todėl tai INVEGA pareigos nepanaikino, tačiau sudarė pagrindą termino dėl kreipimosi išmokėti garantinę išmoką pateikimo pratęsimui. Tuo tarpu INVEGA, anot ieškovo, atsisakymas šį terminą pratęsti ir teigdamas, kad INVEGA įsipareigojimai pagal garantiją yra pasibaigę, pažeidžia INVEGA prievolę atsakyti Bankui paskolos garantijoje nustatyta suma, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo Bendradarbiavimo sutarties 10.3.1 punkto taikymui. Atsižvelgiant į tai, ieškovas nurodė, jog atsakovo atsisakymas pratęsti kreipimosi dėl garantijos išmokos mokėjimo terminą yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodo, kad ieškovas savo reikalavimus grindžia argumentais, kurie prieštarauja tarp šalių nusistovėjusiai praktikai, materialiosios teisės normoms bei suformuotai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, apimančiai sutarčių laisvės principo ir garanto teises bei pareigas. Anot atsakovo, ieškovo ieškinio reikalavimai, kuriais siekiama nustatyti naujas pareigas atsakovui bei papildomas teises ieškovui, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas, remdamasis Bendradarbiavimo sutarties 8.2 punkto aiškinimu, nurodo, jog ieškovo teiginiai, kad dėl restruktūrizavimo ir bankroto ieškovas neturėjo galimybės realizuoti įkeisto turto, todėl neturėjo galimybės kreiptis į atsakovą per Bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte nurodytą terminą, yra visiškai nepagrįsti. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovo teiginiai, kad dėl užsitęsusių reorganizavimo ar bankroto procesų ir dėl kreditorių trukdymo realizuoti turtą yra nereikšmingi, prieštarauja Bendradarbiavimo sutarčiai, tarp šalių susiklosčiusiai ilgalaikei praktikai, neatitinka Bendradarbiavimo sutarties nuostatų.
Ieškovas dublike prieštarauja atsakovo atsiliepime nurodytiems argumentams, nurodydamas, jog jie yra nepagrįsti. Ieškovas teigia, jog Bendradarbiavimo sutartį vykdė tinkamai. Ieškovas aiškina, jog Bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte nustatytas terminas jokiais būdais atsakovo neatleidžia nuo pareigos mokėti garantijos išmoką. Ieškovas nurodo, jog atsakovas netinkamai aiškina tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą Bendradarbiavimo sutartį, todėl daro nepagrįstas išvadas dėl savo pareigų ieškovui galiojimo. Ieškovas taip pat nurodė, jog esant teismo patvirtintam ir galiojančiam restruktūrizavimo planui ieškovas neturėjo jokių objektyvių galimybių ir teisių vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš Kredito gavėjo ieškovui įkeisto turto. Ieškovas teigia, kad dėl restruktūrizavimo bylos Kredito gavėjui iškėlimo, ieškovas neįgijo teisės inicijuoti priverstinio Kredito gavėjo turto realizavimo, todėl ir neįgijo Bendradarbiavimo sutarties 8.5 punkte nurodytos teisės kreiptis į atsakovą dėl garantijos išmokos apskaičiavimo. Ir atsižvelgdamas į tai, ieškovas aiškina, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusioje situacijoje santykiai turi būti aiškinami vadovaujantis Bendradarbiavimo sutarties 8.5 punktu.
Atsakovas pateiktame triplike teigė, jog ieškovo dublike pateikti argumentai yra nelogiški, prieštaraujantys Bendradarbiavimo sutarties nuostatoms, teismų praktikai, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei visiškai nepaneigia atsakovo atsiliepime išdėstytų argumentų ir nepagrindžia ieškinio reikalavimų. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pats restruktūrizavimo procesas niekaip nekliudė ieškovui kreiptis dėl garantijos išmokos Bendradarbiavimo sutartimi nustatytais terminais, ir taip pat pabrėžė, jog ieškovas turėjo laiko dar iki restruktūrizavimo proceso pradžios beveik penkis mėnesius pateikti prašymą atsakovui dėl garantijos išmokos, bet to nepadarė. Atsakovo teigimu, jei ieškovas manė, kad dėl restruktūrizavimo proceso jis negalės vykdyti įkeisto turto realizavimo, tai jis turėjo pakankamai laiko iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo elgtis aktyviai ir pateikti atsakovui prašymą dėl garantijos išmokos, nurodant turimą informaciją, kurią jis turėjo visą laiką tokią pačią nuo Kreditavimo sutarties nutraukimo.
Trečiasis asmuo BUAB „Veeko“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Teismas nustatė, kad tarp ieškovo „Swedbank“, AB ir atsakovo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2003 m. rugpjūčio 18 d. buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. BS/2003/04/G, kuria šalys susitarė sureguliuoti tarpusavio santykius, atsirandančius INVEGA suteikiant Bankui garantijas, kuriomis užtikrinamas Banko kredito gavėjams išduotų kreditų grąžinimas, taip pat kurioje aptarti visi garantijų teikimo bei garantijos išmokos gavimo aspektai ir terminai, per kuriuos ieškovas privalo kreiptis į atsakovą, siekiant gauti garantijos išmoką pagal Bendradarbiavimo sutarties nuostatas. Teismas taip pat nustatė, kad 2008 m. sausio 30 d. ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „Veeko“ pasirašė kredito sutartį, kurios pagrindu UAB „Veeko“ buvo suteiktas 560 000 Eur kreditas ir pagal kurią viena iš kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonių yra INVEGA 2008 m. vasario 11 d. išduota garantija Nr. 01544 (toliau garantija). UAB „Veeko“ tinkamai nevykdant Kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas 2013 m. vasario 15 d. vienašališkai kredito sutartį nutraukė. 2015 m. gegužės 13 d. raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas pratęsti garantijos išmokos terminą. Atsakovas 2015 m. gegužės 20 d. raštu atsisakė pratęsti minėtą terminą, nurodydamas, jog buvo praėjęs ilgesnis nei 400 dienų terminas nuo Kredito sutarties nutraukimo iki prašymo dėl kreipimosi mokėti garantijos išmoką termino pratęsimo gavimo.
Tarp šalių kilo ginčas dėl bendradarbiavimo sutarties nuostatų aiškinimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad aiškinant sutarties turinį nepakanka remtis pažodiniu sutarties tekstu, prioritetas turi būti teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016). Nagrinėjamoje byloje šalys savo valią aiškiai išreiškė sudarydamos Bendradarbiavimo sutartį ir neprieštaraudamos dėl jos nuostatų. Bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkte yra numatyta, kad paskolos gavėjui negrąžinus paskolos (Bendrovės garantuotos paskolos dalies) ir Bankui nutraukus paskolos sutartį, Bankas turi teisę ne vėliau kaip per 400 kalendorinių dienų, jei šalys nesusitars kitaip, kreiptis į Bendrovę dėl garantijos išmokos sumokėjimo. Bendradarbiavimo sutarties 10.3.1 p. numato, jog atsakovas turi teisę atsisakyti tenkinti ieškovo reikalavimą, jei reikalavimas pateiktas pasibaigus šios sutarties 7.2 punkte numatytam terminui. Aiškinant bendradarbiavimo sutarties 7.2 punkto nuostatą, pažymėtina, jog šalys susitarė dėl galimybės susitarti ir dėl kitokio garantijos išmokėjimo termino, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių buvus kitokį susitarimą ar įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas informavo atsakovą apie tai, jog trečiajam asmeniui UAB „Veeko“ yra iškelta restruktūrizavimo byla ir dėl to ieškovas neturi galimybių realizuoti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, taip pat įrodymų, patvirtinančių, jog dar nepasibaigus terminui dėl prašymo dėl garantijos išmokos pateikimo, toks prašymas atsakovui buvo pateiktas. Ieškovo dėstomi argumentai, kodėl jis negalėjo kreiptis į atsakovą per Bendradarbiavimo sutartimi susitartą 400 dienų laikotarpį ( dėl mėginimo paskolos gavėjui iškelti bankroto bylą, dėl paskolos gavėjo reorganizavimo), neatitinka Bendradarbiavimo sutartimi suderintų nuostatų. Bendradarbiavimo sutarties 8.2 punkte numatyta, kad „ Bankas, informavęs Bendrovę apie turimas paskolos grąžinimą užtikrinančias priemones, planuojamą įkeisto turto realizavimo vertę (įkeisto priverstinio pardavimo (likvidacinę) vertę ar antstolio nustatytą iš varžytinių realizuojamo turto vertę) bei numatomą paskolos grąžinimą užtikrinančių priemonių realizavimo eigą, gali kreiptis į Bendrovę dėl dalies garantijos išmokos sumokėjimo. Išmokama pirmoji garantijos išmokos dalis yra lygi 50 procentų negrąžintos bendrovės garantuojamos paskolos dalies, jei sutarties šalys nesusitarė kitaip. Bendrovė, įvertinusi banko pateiktus dokumentus ir informaciją apie įkeisto turto realizavimo galimybes bei tikėtinas gautinas sumas iš realizuojamo įkeisto turto, gali su Banku susitarti dėl visos garantijos išmokos sumokėjimo.<...>“. Taigi, bendradarbiavimo sutarties 8.2 punkte yra aiškiai nurodyta galimybė ieškovui kreiptis į garantą (atsakovą) per nustatytą 400 dienų laikotarpį nerealizavus prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių. Ieškovo teiginiai, jog jis negalėjo kreiptis į atsakovą dėl garantijos išmokos dėl užsitęsusių restruktūrizavimo ar bankroto procesų, kreditorių uždraudimo realizuoti įkeistą turtą ir pan., nes Bendradarbiavimo sutarties 8.1 punktas numato, jog ieškovas įgyja teisę gauti visą garantijos išmoką tik po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka realizuoja paskolos grąžinimui užtikrintą turtą ir negauna savo reikalavimų visiško patenkinimo, taip pat yra prieštaraujantys Bendradarbiavimo sutarties nuostatoms, t. y. sutarties 8.2 punktui, kuris leidžia kreiptis į atsakovą nerealizavus prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, taip pat 8.5 punktui, kuris numato, kad „neatsižvelgiant į šios sutarties 8.1 ir 8.4 punktuose nustatytą reikalavimą, Bankas gali kreiptis į Bendrovę dėl garantijos išmokos apskaičiavimo ir likusios dalies po pirmojo išmokėjimo ir nerealizavęs viso paskolos grąžinimui užtikrinti įkeisto turto, jei per 360 kalendorinių dienų nuo paskolos sutarties nutraukimo Bankui nepavyko realizuoti įkeisto turto dėl objektyvių priežasčių (yra Banko ir Bendrovės susitarimas dėl vėlesnio turto realizavimo siekiant už jį gauti didesnę kainą, yra nepasibaigusių teisminių ginčų dėl turto realizavimo ir pan.)“, 8.4 punktui, kuriame numatyta, kad „Bankas, realizavęs paskolos grąžinimui užtikrinti įkeistą turtą ir gautas sumas paskirstęs šios sutarties 8.10 punkte nustatyta tvarka, pateikia Bendrovei patikslintą Banko reikalavimą, o Bendrovė sumoka likusią garantijos išmokos dalį (įvertinusi anksčiau sumokėtą sumą)“. Taigi ieškovas, matydamas, jog jis neturi galimybių realizuoti pirminių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių per 400 dienų nuo paskolos sutarties nutraukimo, ne tik kad galėjo kreiptis į atsakovą nepažeidžiant nustatytų terminų ir gauti pirminę (avansinę) garantijos išmoką, bet ir gauti visą likusią garantijos išmoką, remiantis minėtu Bendradarbiavimo sutarties 8.4 p., tačiau ieškovas per sutartyje aptartus terminus nesikreipė nei dėl pirminės garantijos išmokos pagal Bendradarbiavimo sutarties 8.2 punktą, nei dėl visos likusios garantijos išmokos sumos, pagal Bendradarbiavimo sutarties 8.4 punktą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei šalių suderintos Bendradarbiavimo sutarties nuostatas, ieškovo terminas kreiptis į atsakovą dėl garantijos išmokos yra pasibaigęs, dėl to atsakovas turėjo teisę remiantis Bendradarbiavimo sutarties 10.3.1 punktu, kuris skelbia, kad „bendrovė turi teisę atsisakyti tenkinti Banko reikalavimą, jei Banko reikalavimas dėl garantijos išmokos mokėjimo pateiktas pasibaigus šios sutarties 7.2 punkte nustatytam terminui“, kuris, pagal 7.2 p., yra lygus 400 dienų, atsisakyti pratęsti šį terminą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.92 str. 4 d. nurodoma, jog garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui. Taigi, ieškovui praleidus kreipimosi į atsakovą dėl garantijos išmokos terminą, buvo pažeistos CK 6.92 str. 4 d. nuostatos bei Bendradarbiavimo sutarties nuostatos, kurios, kaip nurodoma ieškovui suteiktoje 2008-02-11 garantijoje Nr. 01544, yra laikomos Garantijos sąlygomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012 yra pasisakęs, jog kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumą kylą tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos įvykdymo sąlygos. Todėl kadangi ieškovas nesilaikė Garantijos sąlygų, atsakovui nėra pareigos mokėti garantijos sumą ieškovui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė, jog griežtas garantijos sąlygų laikymasis užtikrina tinkamą garanto vienašalių įsipareigojimų įgyvendinimą, civilinių teisinių santykių aiškumą bei stabilumą, nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkciją.
Dėl ieškovo galimybių Bendradarbiavimo sutartyje nustatytais pateikti informaciją atsakovui pagal Bendradarbiavimo sutarties 8.2 p. nuostatas, pažymėtina, jog nuo 2013 m. vasario 14 d., kai buvo nutraukta Kreditavimo sutartis su UAB „Veeko“ iki ieškovo prašymo išmokėti garantijos išmoką 2015 m. gegužės 13 d., ieškovas turėjo visas galimybes pateikti atsakovui bendradarbiavimo sutarties 8.2 punkte prašomą informaciją, kadangi ieškovas 2015 m. gegužės 13 d. prašymu dėl garantijos išmokos pateikė tą pačią informaciją, kuri ieškovui buvo žinoma ir Kreditavimo sutarties su UAB „Veeko“ nutraukimo dienos. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Bendradarbiavimo sutarties 8.4 punktas numato, jog ieškovas turi teisę po to, kai kreipėsi į atsakovą pagal bendradarbiavimo sutarties 8.2 p. dėl pirminės garantijos išmokos, pateikti patikslintą reikalavimą atsakovui jau po to, kai prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės yra pilnai realizuotos, ir tuomet atsakovas išmoka likusią garantijos išmokos dalį. Šios Bendradarbiavimo nuostatos taip pat patvirtina, jog ieškovas turėjo visas galimybes kreiptis į atsakovą dėl garantijos išmokos per nustatytus laikotarpius, tačiau to nepadarė, tuo pažeisdamas Garantijos sąlygas.
Pažymėtina, kad Bendradarbiavimo sutartis sudaryta prieš 13 metų laisva šalių valia, per visą šį laikotarpį šalys laikėsi sutarties nuostatų, ieškovas iš atsakovo yra gavęs garantijos išmokas 15 kartų. Ieškovas yra verslo subjektas, laikytinas savo srities profesionalu, kuriam taikytini didesni atidumo, protingumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jam turi būti žinomi teisiniuose santykiuose taikomi elgesio standartai, jų nesilaikymo pasekmės ir su tuo susijusi galima jam pačiam tenkanti rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011) ir todėl ieškovas, sudarydamas Bendradarbiavimo sutartį, turėjo ir galėjo suprasti, kokių terminų jam reikės prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėms realizuoti. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012 pasisakė, kad kreditorius, norėdamas gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymą iš garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantą raštu, įrodyti pagal garantiją reikalaujamų aplinkybių egzistavimą ar nebuvimą, pateikti tai įrodančius dokumentus. Jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos vykdymo sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą. Ieškovo nurodoma praktika - Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-719-464/2015, negali būti vertinami kaip suformuota teismų praktika, nes yra apskųsta kasacine tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog ieškovas savo reikalavimus grindžia argumentais, kurie prieštarauja tarp šalių nusistovėjusiai praktikai, materialiosios teisės normoms bei pačiai bendradarbiavimo sutarčiai. Kadangi ieškovas neįgyvendino Garantijos sąlygų, ieškovo reikalavimai negali būti tenkinami.
Kiti šalių argumentai neturi reikšmės priimant sprendimą, todėl dėl kiekvieno iš jų atskirai teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo „Swedbank“, AB, j. a. k. 112029651, ieškinį atsakovui UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, j. a. k. 110084026, dėl prašymo pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2015 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (5.1) -178, atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.