- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 1S-15-719/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00415-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovo advokato Algimanto Kolperto skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-12-13 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00586-13 dėl galimo UAB “(duomenys neskelbtini)” komercinės paslapties atskleidimo pagal BK 211 str.
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokurorės D. Šleivaitės 2014-09-12 nutarimu ikiteisminis tyrimas minėtoje byloje buvo nutrauktas, konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R.Grušienės 2014-10-29 nutarimu buvo atmestas UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovo advokato A. Kolperto skundas dėl 2014-09-12 prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 54-1-00586-13 panaikinimo.
Skundžiama Biržų rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nutartimi UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovo advokato A. Kolperto skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. Grušienės 2014-10-29 nutarimo panaikinimo atmestas.
Šalies argumentai
UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovas advokatas A. Kolpertas (toliau vadinama pareiškėju) skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nutartį. Teigia, kad ankstesniuose skunduose buvo nurodęs išsamius nesutikimo su ikiteisminio tyrimo nutraukimu argumentus, į kuriuos neatsakyta. Mano, jog buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. J. atskleidė komercinę paslaptį – būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir jos akcininku, visą gautą informaciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tame tarpe persiviliojo ir įdarbino darbuotojus. Toks elgesys akivaizdžiai yra pažeidžiantis Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo reikalavimus ir yra nusikalstamas.
Pažymi, jog A. J. pagal 1996-04-17 darbo sutartį ėjo UAB “(duomenys neskelbtini)” direktoriaus pareigas, jam iki šiol priklauso 21,38 procentas visų balsavimo teisę suteikiančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. 2012-04-05 darbo sutartis su A. J. buvo nutraukta DK 127 str. 1 d. pagrindu. Jokių objektyvių priežasčių, galėjusių lemti tokį netikėtą norą nutraukti ilgalaikius darbo santykius, nėra. Beveik tuo pat metu A. J. įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios įstatuose numatyta, kad ši bendrovė veikia žemės ūkio, miškininkystės, variklinių transporto priemonių remonto, didmeninės ir mažmeninės prekybos srityje. Nustatyta, kad po „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimo, laikotarpiu nuo 2012-05-04 iki 2012-05-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai – D. G., M. J., S. Ž., J. G. savo noru išėjo iš bendrovės ir nuo 2012-05-17 iki 2012-06-02 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbti iš esmės tokį patį darbą, kurį dirbo pas pareiškėją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mano, kad A. J. atliko neteisėtus veiksmus – perviliojo šiuos darbuotojus, tokiu būdu atlikdamas Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 15 str. nustatytus draudžiamus veiksmus.
Be to, A. J. įsteigus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkuruojančią įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šiai bendrovei pradėjus atstovauti Suomijos įmonei (duomenys neskelbtini), bei A. J. naudojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtą ir veikloje naudotą informaciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko buvusių komercinių ryšių su įmone (duomenys neskelbtini). Dėl negalėjimo pasinaudoti A. J. perimta komercine informacija UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkurencingumas sumažėjo ir bendrovė nebegavo tų pajamų, kurias būtų gavusi, jei nebūtų buvę A. J. neteisėtų, galimai nusikalstamų veiksmų. Šias aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai, tame tarpe buhalteriniai duomenys, A. G. paaiškinimai.
Skunde pažymima, kad vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą buvo naudojama turima ir kuriama nauja informacija, kuri yra individualaus pobūdžio intelektinis produktas – komerciškai svarbūs ir tikrą vertę (naudą) turintys duomenys, t. y. dalykiniai kontaktai, duomenys apie klientus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo sandorius, įskaitant jų sąlygas. A. J. vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos padaliniui, nustatydavo veiklos kryptis ir apimtis, planavo produkcijos įsigijimą ir paslaugų teikimą, sudarydavo su komercines sutartis, komplektavo įmonės darbuotojus ir techninę įrangą, analizavo ekonominę veiklos struktūrą, rūpinosi parduodamos produkcijos reklama, dalyvavimu parodose, žinojo produkcijos pirkėjus ir su jais bendravo. Pažymėtina, kad A. J. pripažino, kad jis naudojosi visa jo turima iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta informacija, kai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. G. nurodė, kad A. J. išeidamas iš darbo 2012-04-05, savo asmeniniame kompiuteryje turėtus visus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) vykdyta veikla susijusius duomenis išsinešė, nepalikęs jų kopijos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjo manymu, A. J. šia informacija neteisėtai pasinaudojo savo įsteigtos įmonės veikloje ir iš to gavo pajamas, o pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebegalėjo toliau šia veikla verstis. A. J. suprato, arba negalėjo nesuprasti, kad tokia informacija neturėtų būti atskleista tretiesiems asmenims ir/ar naudojama ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tikslais, nes tai sumažintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkurencingumą ir/ar padarytų jam ir/ar jo akcininkams žalą arba iškiltų reali tokios žalos grėsmė. Iš to darytina išvada, kad A. J. atskleidė UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercines paslaptis naujai įsteigtai jo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinę paslaptį sudaro visos įmonėje sudarytos sutartys su klientais, su tiekėjais, (duomenys neskelbtini) komerciniai pasiūlymai bendrovei, bendrovės komerciniai pasiūlymai klientams, kainos, nuolaidos, techninė dokumentacija, skirta parduodamos technikos montavimui, remontui, aptarnavimui. Ji saugotina dėl to, kad šios informacijos turėjimas padidina UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranašumą konkurentų atžvilgiu. Ji yra įgyta per ilgą laiką ir jos palaikymui ir vystymui yra įdėta daug įdirbio. Šios esamos informacijos naudojimas sudaro galimybę vykdyti veiklą greičiau ir efektyviau, mažesnėmis darbo ir laiko sąnaudomis, pasiekti komercinių sandorių ir rezultatų, kurių įprastai nebūtų galima pasiekti nenaudojant konfidencialios informacijos. Jos praradimas ir panaudojimas trečiųjų asmenų atima UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkurencines galimybes ir tuo pačiu didina konkurentų pozicijas rinkoje, tiek kontrahentų, tiek klientų atžvilgiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su prokuroro teiginiais 2014-09-12 nutarime apie komercinę paslaptį sudarančių žinių bei asmenų, kuriems suteikta teisė naudotis informacija, sąrašo nebuvimą. Pažymi, kad A. J. buvo specialus subjektas, kuris vadovavo įmonės veiklai, turėjo užtikrinti įmonės turto (materialaus ir nematerialaus) apsaugą, parengti įmonės dokumentus. Teigia, kad nuo 2003-10-24 bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ galiojo A. J. pavedimu technikos direktoriaus A. G. parengtos darbo tvarkos taisyklės. Kadangi A. J. buvo aukščiausias bendrovės pareigas užimantis asmuo, jam pavaldūs darbuotojai neturėjo kompetencijos užtikrinti, kad jis fiziškai pasirašytų apie susipažinimą su šiomis taisyklėmis. Tačiau tai, kad šias taisykles parengti pavedė pats bendrovės vadovas A. J. rodo, jog jis, kaip atsakingas asmuo, žinojo arba turėjo žinoti tiek apie jų paregimo faktą, tiek apie jų turinį, o tuo pačiu ir apie pareigą jas vykdyti ir užtikrinti, kad jų laikytųsi visi darbuotojai, įskaitant ir bendrovės vadovą. Šių taisyklių 1.19.4 punkte yra nustatyta, kad komercinių sutarčių su tiekėjais ir klientais, duomenų apie klientus, kainodaros ir komercinių pasiūlymų, technologinių paslapčių atskleidimas yra laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Taisyklių 1.20 punkte nustatyta, kad darbuotojai privalo gerbti ūkines komercines paslaptis. Taisyklių 1.16 punkte nustatyta atsakomybė už jose nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Todėl bendrovė nuo 2003-10-22 nustatė, kas yra komercinę vertę turinti informacija, įtvirtinta pareiga ją saugoti direktoriaus pavedimu nustatant tai darbo tvarkos taisyklėse ir su jomis pasirašytinai supažindinant bendrovės darbuotojus. Pareiškėjas nurodo, kad iki 2012-06-12 su komercinę paslaptį sudarančia informacija galėjo susipažinti darbuotojai, kuriems darbo funkcijoms tinkamai ir efektyviai atlikti tokia informacija būdavo pateikiama, o ją saugoti juos įpareigojo ir atsakomybę nurodė 2003-10-22 darbo tvarkos taisyklės. Komercinę vertę turinčių duomenų naudojimas buvo kontroliuojamas apribojant darbuotojų prieigą prie bendrovės duomenų bazių ir dokumentų - su šiais duomenimis galėjo dirbti tik tie asmenys, kuriems jų reikėjo atlikti darbinėms funkcijoms ir kurių darbo vietose buvo tik jiems priskirti suteikiantys galimybę naudotis duomenimis personaliniai kompiuteriai, apsaugoti asmeniniais slaptažodžiais. Pareiškėjo teigimu, komercinę paslaptį galima apibrėžti bet kuriame dokumente, tame tarpe ir Vidaus darbo tvarkos taisyklėse, jei jose atsispindi esminės sąlygos, kuriomis nustatyta kas yra laikoma komercine paslaptimi, nustatyta kaip ji saugoma, kokia atsakomybė. Todėl prokurorai netinkamai vertino Vidaus darbo tvarkos taisykles ir be pagrindo šio dokumento nepripažino kaip komercinę paslaptį apibrėžiančio dokumento.
Skunde nukreipiama į negautas pajamas reglamentuojantį CK 6.249 str. 1 d., LR Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, taip pat į komercinę paslaptį apibrėžiantį CK 1.116 str. bei teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-499/2006; Nr. 3K-3-350/2012; Nr. 3K-3-326/2012; Nr. 3K-3-499/2006; Nr. 3K-3-303/2017; Nr. 3K-3-326/2012; Nr. 3K-3-350/2012; Nr. 3K-3-499/2006; Nr. 3K-3-350/2012). Pareiškėjas pateikia 2009-2012 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų paskaičiavimus bei teigia, jog per 16 mėnesių laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ negauto grynojo pelno, kurį bendrovė būtų gavusi, jei nebūtų buvę neteisėtų A. J. veiksmų, suma sudaro 476.522,35 lito (4.963.774,50 x 9,6 proc.), ir ši suma yra laikytina padaryta didele žala.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pareiškėjas nesutinka su ikiteisminio tyrimo subjektų priimtais sprendimais dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00586-13, ginčija įrodymų vertinimą ir išvadą dėl nusikalstamos veikos nebuvimo A. J. veiksmuose. Pareiškėjas mano, kad byloje pakanka duomenų A. J. kaltei dėl BK 211 str. pagrįsti. Tačiau tokie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje įrodymus vertinti savarankiškai bei nepriklausomai, ir būtent išimtinai prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 str.). Be to, teismas, nagrinėdamas proceso dalyvių skundus dėl prokurorų sprendimų, gali juos patikrinti tik teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau negali duoti jokių privalomų nurodymų. Aukštesnės instancijos teismas, nustatęs pažeidimus, gali tik nurodyti juos pašalinti.
Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundžiama teismo nutartimi ir ikiteisminio tyrimo medžiaga konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai esmingai pažeisti nebuvo, o tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, bei ištirti pareiškėjo pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei vėlesniuose jo skunduose nurodytas galimo A. J. nusikalstamo elgesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu aplinkybes. Šių duomenų pagrindu skundžiamuose prokurorų nutarimuose, apylinkės teismo nutartyje konstatuota, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas su šiuo vertinimu sutinka.
BK 211 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atskleidė komercine paslaptimi laikomą informaciją, kuri jam buvo patikėta ar kurią jis sužinojo dėl savo tarnybos ar darbo, jeigu ši veika padarė didelės turtinės žalos nukentėjusiam asmeniui.
Pareiškėjo teigimu, anksčiau vadovaujamas pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjęs A. J., savo vardu įsteigdamas konkuruojančią, analogišką veiklą vykdančią įmonę – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos veikloje panaudodamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą informaciją, taip pat persiviliodamas ir įdarbindamas savo įmonėje buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, šiais savo veiksmais padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę 476522,35 Lt dydžio žalą, elgėsi nusikalstamai BK 211 str. kontekste. Tačiau tokie pareiškėjo teiginiai visiškai nepagrįsti.
Visų pirma skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad konkuruojančios, analogiška veikla užsiimančios įmonės įsteigimas nepatenka į BK 211 str. numatyto nusikaltimo sudėtį ir nėra šia įstatymine teisės norma uždraustas. Be to, sutinkamai su teismų praktika, ūkinės veiklos laisvė užsiimti konkuruojančia veikla negali būti ribojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2012). Taip pat pastebėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių buvus kokius tai A. J. įsipareigojimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu nekonkuruoti.
Antra, pareiškėjo minima aplinkybė dėl tariamo buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų perviliojimo ir įdarbinimo savo įmonėje taip pat neįeina į BK 211 str. numatyto nusikaltimo dalyką. Šiuo atveju dėl nurodytų aplinkybių galimas svarstymas dėl LR Konkurencijos įstatymo nuostatų laikymosi, kas nėra baudžiamosios teisės reguliavimo sritis. Be to, kaip matyti iš Liteko duomenų bazės – šie klausimai iškelti ir buvo nagrinėjami civilinėje byloje Nr. 2-281-198/2014 (teisminio proceso Nr. 2-59-3-00415-2013-5) Panevėžio apygardos teisme, kurioje 2014-10-31 priimtas sprendimas dar neįsiteisėjęs.
Trečia, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl galimai nusikalstamo A. J. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos informacijos panaudojimo jo įsteigtoje konkuruojančioje, analogišką veiklą vykdančioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jas patikrinus baudžiamojo proceso nustatyta tvarka nepasitvirtino, todėl nėra pagrindo teigti apie BK 211 str. numatyto nusikaltimo sudėties buvimą A. J. veiksmuose.
Pažymėtina, kad BK 211 straipsnis yra blanketinė teisės norma, nes jame nurodytos komercinės paslapties apibrėžtį reglamentuoja kiti teisės aktai. Pagal CK 1.116 str. 1 d. informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Teismų praktikoje skelbiama, kad komercine paslaptimi laikoma informacija, kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; ar asmuo ėmėsi priemonių saugoti informaciją, vertinama pagal tai, ar jis priėmė sprendimą paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir ėmėsi protingų saugos priemonių. Be to, komercinė paslaptis turi suteikti jos turėtojui konkurencinį pranašumą, t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir pan. (kasacinė Nr. 3K-3-303/2011). Taigi, komercinę paslaptį turinti informacija jos savininko turi būti tinkamai saugoma.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad UAB “(duomenys neskelbtini)” A. J. darbo šioje įmonėje metu nebuvo sudaryto komercinių paslapčių bei asmenų, turinčių teisę su jomis susipažinti, sąrašų. Nors pareiškėjas skunde kaip atitiktį minėtiems sąrašams nurodo nuo 2003-10-22 bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ galiojantį lokalinį teisės aktą – darbo tvarkos taisykles (1 t., 69-73 b.l.), tačiau jose tėra įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga gerbti ūkines – komercines paslaptis (Taisyklių 1.20 p.), o nesilaikant šio įpareigojimo numatyta atsakomybė LR įstatymų nustatyta tvarka (Taisyklių 1.16 p.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių A. J. susipažinimą su minėtomis Darbo tvarkos taisyklėmis. Pastebėtina ir tai, kad byloje esantys A. J. darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ metu galioję direktoriaus komercijai pareigybiniai nuostatai (šias pareigas A. J. ėjo prieš nutraukdamas darbinius santykius su šia įmone) tenumatė direktoriaus komercijai atsakomybę už įmonės komercinių paslapčių saugojimą (1 t., 41 b.l.). Taigi iš A. J. darbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ metu galiojusių jo veiklą reglamentuojančių lokalinių teisės aktų nuostatų nėra aišku, kokiai informacijai UAB “(duomenys neskelbtini)” taikė komercinės paslapties statusą ir kam ši informacija buvo prieinama.
Nors pareiškėjo manymu, A. J. turėjo suvokti ir suvokė, kas yra įmonės komercinė paslaptis, tai tėra subjektyvus, prielaidinio pobūdžio manymas, nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog ne bet kokia komercinę vertę turinti informacija laikoma komercinę paslaptį sudarančia informacija, ir tik informacijos savininkas vertina, kuri informacija laikoma komercine paslaptimi ir negali būti atskleista. Tuo tarpu byloje esantys duomenys rodo, kad pareiškėjas savalaikiai nesiėmė priemonių juridiškai apibrėžti įmonėje komercinės paslapties statusą turinčią informaciją bei taikyti visus reikalingus tos informacijos apsaugos mechanizmus. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad tik 2012-06-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymu pasitvirtino komercinių paslapčių sąrašą ir komercinių paslapčių saugojimo taisykles (1 t., 67-68 b.l.).
Taigi aukščiau nurodytos aplinkybės neleidžia konstatuoti A. J. veikus nusikalstamai UAB “(duomenys neskelbtini)” atžvilgiu BK 211 str. ar kito baudžiamojo įstatymo kontekste. Todėl sutiktina su ikiteisminio tyrimo subjektų išvada dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nesant nusikalstamos veikos sudėties. Nesant tokių duomenų, nėra jokio pagrindo teigti apie didelės žalos bendrovei “(duomenys neskelbtini)” padarymą nusikalstamais A. J. veiksmais. Be to, sutinkamai su Liteko duomenimis – klausimas dėl tokio paties dydžio nuostolių pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams A. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštesnės instancijos teismui paduotas skundas dėl apylinkės teismo nutarties yra iš esmės identiškas skundams, paduotiems aukštesniajam prokurorui ir apylinkės teismui. Iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos prokurorų nutarimuose, skunde nenurodoma. Skunde nenurodoma, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje byloje nebuvo atlikti ir kokioms aplinkybėms nustatyti, kokius veiksmus dar būtina ar galima atlikti, o tik nurodoma apie netinkamą bylos duomenų įvertinimą, o kaip minėta, duomenų vertinimas yra išimtinė prokuroro kompetencija. Pripažinti, kad prokuroras ikiteisminį tyrimą organizavo ir jį atliko netinkamai, skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio pagrindo.
Taigi, aukštesnės instancijos teismas, konstatuoja, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje iš esmės atliktas išsamiai, atlikti būtini procesiniai veiksmai, prokurorų nutarimuose ir teismo nutartyje įvertintos pareiškėjo pareiškime bei skunduose nurodytos aplinkybės, turinčios reikšmės teisiniam jo nurodytų faktų įvertinimui. Todėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokurorės D. Šleivaitės 2014-09-12 ir vyriausiojo prokuroro pavaduotojos R. G. 2014-10-29 nutarimus bei dėl jų priimtą Biržų rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
UAB “(duomenys neskelbtini)” atstovo advokato Algimanto Kolperto skundą atmesti ir palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2014-12-08 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.