- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- 1A-247-526/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- S. K.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį 51 MGL dydžio (2550 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 34 MGL dydžio (1700 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, S. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per keturis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. K. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad mušdama sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo mažamečiui vaikui: 2023 m. rugpjūčio 5 d. ryte, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne vėliau kaip iki 09.31 val., bute, (duomenys neskelbtini), telefono laidu sudavė ne mažiau kaip vieną kartą savo mažamečiui sūnui N. G., gim. (duomenys neskelbtini),, į kairę šlaunį, taip padarydama poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairėje šlaunyje, dėl ko nukentėjusiajam N. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. K. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-09-23 nuosprendį ir vadovaujantis BK 37 straipsniu, ją, S. K., nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti bei panaikinti jai paskirtą kardomąją priemonę.
2.1. Apeliantės nuomone, šiuo atveju padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio buvo būtina priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, jog pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nurodo, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam N. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Valstybinės teismo tarnybos Jurbarko skyriaus 2023-08-09 Specialisto išvadoje Nr. G 288/2023(1 O) nurodyta, kad N. G. padaryta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti vieno smūgio pasėkoje. Apeliantės manymu, šiuo atveju, nežiūrint to, kad buvo nežymiai sutrikdyta mažamečio vaiko sveikata, ypatingai svarbu tai, kad ji, nuteistoji S. K., savo sūnui sudavė tik vieną smūgį, smūgio sudavimas buvo momentinis, skausmas, kuri pajuto vaikas, taip pat buvo momentinis. Apeliantės tvirtinimu, tai, kad toks nuteistosios elgesys sūnaus atžvilgiu iš tiesų buvo tik momentinis ir vienkartinis, patvirtina kiti netiesioginiai bylos duomenys: lopšelio darželio (duomenys neskelbtini), mokytojos padėjėja A. M. parodė, kad su N. dirbo dvejus metus ir jokių sužalojimų ant matomų N. kūno vietų nėra mačiusi, N. nėra sakęs, kad kas nors prieš jį smurtautų; lopšelio darželio (duomenys neskelbtini),socialinė pedagogė E. Ž. parodė, kad užsiėmimų metu nei vienas iš brolių nėra užsiminęs apie tai, kad prieš juos yra smurtaujama; lopšelio darželio (duomenys neskelbtini), priešmokyklinio ugdymo mokytoja I. G. parodė, kad su N. dirba dvejus metus ir jai nėra žinoma, kad prieš N. būtų smurtaujama, pats N. apie tai taip pat niekada nėra sakęs ar užsiminęs; Šilutės M. J. pradinių klasių mokytoja V. K. parodė, kad jai nėra žinoma, jog kažkuris iš tėvų N. muštų.
2.2. Apeliantė pažymi, jog kitas labai svarbus dalykas, sprendžiant dėl galimybės ją, nuteistąją, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, būtų veikos motyvai ir tikslai. Nurodo, jog šiuo atveju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme ji paaiškino, kad mobiliojo telefono pakrovėjo laidu savo sūnui N. sudavė spontaniškai, atėmusi iš jo tą patį laidą, kuriuo jis mušė savo jaunesnįjį broli P. G.. Pažymi, jog ji paaiškino, kad dar miegojo, kai išgirdo savo jaunesniojo sūnaus P. klyksmą. Nubėgusi vaikų kambarį, P. jai pasiskundė, kad brolis N. trenkė laidu jam į veidą. Nesugebėjusi susivaldyti, ji tuo pačiu laidu sudavė N. per koją. Mano, jog analizuojant jos kaltės turinį, akivaizdu, jog nusikalstamą veiką padarė esant netiesioginei tyčiai. Mano, jog jos padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai atskleidžia, jog ji vartojo fizinį smurtą prieš savo vaiką ne specialiai tam, jog jam būtų sukeliamas fizinis skausmas ar sutrikdyta vaiko sveikata, o tiesiog pasirinko netinkamą būdą auklėti sūnų ir mėginti keisti jo elgesį.
2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog bylos medžiaga patvirtina, kad N. G. yra „sunkus vaikas“: 2024-03-08 - 04-05 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-53/202 l nurodyta, kad N. G. yra nustatyti kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8), kuris formavosi palaipsniui ir yra nulemtas ne tik byloje tiriamų nusikalstamų veikų jo atžvilgiu padarymo. Dar iki byloje tiriamų įvykių jam ėmė reikštis emociniai bei elgesio sutrikimai; (duomenys neskelbtini), lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini), 2023-08-14 rašte nurodyta, kad N. G. nustatyti dideli specialieji ugdymosi poreikiai dėl elgesio ir dėmesio sutrikimų. Jam teikta psichologo, socialinio pedagogo bei nuolatinė mokytojo padėjėjo pagalba. Mama su vaikais lankėsi pas įstaigos psichologę, socialinę pedagogę, dalyvavo Vaiko gerovės komisijos posėdyje, aptariant kompleksinės pagalbos planą; lopšelio darželio (duomenys neskelbtini), priešmokyklinio ugdymo mokytoja I. G., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad mama ne kartą yra pasiguodusi, kad su N. neina susitarti; (duomenys neskelbtini), rajono (duomenys neskelbtini), gimnazijos 2024-03-15 pateiktoje N. G. charakteristikoje nurodyta, kad jis kartais panaudoja fizinę jėgą prieš kitus vaikus, dažnai pasielgia neprognozuojamai, pats nesugeba paaiškinti, kodėl vienaip ar kitaip pasielgė, dažnai nepripažįsta netinkamai pasielgęs; (duomenys neskelbtini), M. J. pradinės mokyklos mokytoja V. K., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad N. yra ne kartą ją apspardęs, apkandžioję, norėjo į mokytoją mesti iš raktų. Apeliantė pažymi, jog niekad neneigė, kad sudavė savo sūnui N., labai apgailestavo, kad nesugebėjo susivaldyti. Apeliantės tvirtinimu, akivaizdu, kad ji nedidele apimtimi pavartojo fizinę jėgą tik tuomet, kai jau žodinėmis pastabomis nebesugebėjo auklėti savo sūnaus, t. y. kai, jos supratimu, išnaudojo visas nesmurtines priemones sudrausminti vaiką. Apeliantė supranta, jog prie tokių jos veiksmų prisidėjo ir objektyvios aplinkybės, t. y. pakankamų auklėjimo ir tėvų valdžios įgyvendinimo žinių neturėjimas. Pažymi, jog ji savo veiksmus suvokė kaip pastangas auklėti ir ugdyti savo sūnų, siekdama pakeisti netinkamą sūnaus N. elgesį, o ne sukelti jam skausmą ar sutrikdyti jo sveikatą.
2.4. Apeliantės teigimu, byloje taip pat nėra duomenų, jog dėl jos prieš vaiką pavartoto smurto mažamečiui būtų padaryti ilgalaikiai neigiami psichologiniai padariniai. Nurodo, jog pradėjus ikiteisminį tyrimą, abu vaikai buvo perduoti tėvui A. G., kuris, kerštaudamas nuteistajai už tai, kad ji teismo keliu išsprendė vaikų išlaikymo klausimą, kreipėsi į Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus su ieškiniu dėl vaikų P. ir N. G. gyvenamosios vietos pakeitimo bei dėl kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-06-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-193-1148/2024 yra patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo A. G. ir atsakovės S. K., pagal tarp šalių sudarytą taikos sutartį, mažametis N. G. grįžo gyventi pas mamą, t. y. nuteistąją S. K.. Mano, ši aplinkybė įrodo, kad vaikas norėjo grįžti gyventi pas mamą, jos pasiilgo, o tai reiškia, kad jos padarytas nusikaltimas nesukėlė ilgalaikių neigiamų išgyvenimų nukentėjusiajam N. G.. Be to, mano, jog aplinkybė, kad ieškovas A. G. sutiko sudaryti tokią taikos sutarti, įrodo, jog vaiko aplinka pas nuteistąją yra saugi. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad tiek bylos medžiaga, tiek jos paaiškinimai įrodo, kad ji deda didžiules pastangas, tiek siekdama pati išmokti tinkamai auklėti savo sūnų, kad tokie atvejai daugiau nebepasikartotų, tiek stengdamasi padėti ir pačiam vaikui: tiek viena pati, tiek kartu su sūnumi lankosi pas psichologą, yra pabaigusi pozityvios tėvystės kursus, tad savo pastangomis maksimaliai sumažino savo nusikalstamais veiksmais sukeltus neigiamus padarinius bei taip dar kartą patvirtina, jog jos pavartotos fizinės jėgos tikslas nebuvo skausmo sukėlimas sūnui.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistosios S. K. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, todėl prašo nuteistosios S. K. apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nuteistosios S. K. apeliaciniame skunde nurodoma, jog jos padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė, todėl baudžiamoji byla jai turėtų būti nutraukta. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.
8. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos, jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-186-689/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.).
9. Pažymėtina, jog atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).
10. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta fizinė žala kito asmens sveikatai arba buvo siekiama tokią žalą padaryti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-299-648/2015, 2K-152-689/2021). Žmogaus sveikata yra vienas iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo saugomų gėrių, todėl asmuo privalo būti apsaugotas nuo neteisėto fizinio poveikio. Todėl bylose, kuriose nusikaltimas padaromas asmens sveikatai, sprendžiant padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimą, turi būti itin kruopščiai įvertintas šio įstatymo saugomo gėrio, t. y. sveikatos, pažeidimo būdas bei laipsnis. Tyčiniai nusikaltimai, kuriais buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai, padaryti panaudojant įrankius ir priemones, suduodant smūgius į gyvybiškai svarbius organus, naudojant intensyvų, taip pat ilgalaikį fizinį smurtą, smurtą naudojant prieš daugiau nei vieną nukentėjusįjį ir panašiomis sąlygomis, neturėtų būti pripažįstami mažareikšmiais.
11. Apeliaciniame skunde S. K. nurodo, jog jos manymu, vienkartinis sudavimas telefono laidu sūnui N. G. į koją ir momentinis skausmo jam sukėlimas neturėtų būti laikomas didele žala. Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas iš tiesų visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam mažamečiui N. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje (t. 1, b. l. 70-72). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistoji S. K., mušdama, t. y. suduodama smūgį mažamečiui sūnui N. G. į šlaunį, panaudojo įrankį – telefono laidą. Iš šių duomenų matyti, jog nusikalstama veika padaryta žala mažamečio vaiko fizinei sveikatai neabejotinai yra didelė ir nenuginčijama. Atsižvelgtina ir į tai, kad paties vaiko tvirtinimu, jam koją skaudėjo ilgai, gal dvi dienas (t. 1, b. l. 117-119). Be to, teismo vertinimu, atsižvelgtina ir į tai, kad būtent mama, t. y. suaugęs ir artimiausias vaikui asmuo, kuris turėtų jį saugoti ir globoti nuo išorinio fizinio ir emocinio neigiamo poveikio, pati pavartojo atvirą fizinį smurtą prieš jį ir sukėlė vaikui ne tik skausmą, bet ir ženkliai sužalojo jam koją. Taip pat, teismo nuomone, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas sukėlė ne tik kraujosruvas ir nubrozdinimus, tačiau neigiamai paveikė ir mažamečio N. G. emocinę būklę. Todėl pritarti apeliacinio skundo argumentams, jog šiuo nusikaltimu nebuvo padaryta didelė žala, negalima.
12. Apeliaciniame skunde S. K. taip pat nurodo, jog ji vartojo fizinį smurtą prieš savo vaiką ne specialiai tam, jog jam būtų sukeliamas fizinis skausmas ar sutrikdyta vaiko sveikata, o tiesiog pasirinko netinkamą būdą auklėti sūnų ir mėginti keisti jo elgesį. Apeliantės manymu, jos tyčia nebuvo nukreipta į sūnaus sužalojimą, ji tik norėjo sudrausminti ir nubausti sūnų. Pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-413-895/2016). Byloje nustatyta, kad S. K. išgirdo savo jaunesniojo sūnaus P. klyksmą ir nubėgus į vaikų kambarį jaunesnysis sūnus P. jai pasiskundė, kad brolis N. trenkė laidu jam į veidą, o ji, veikdama netiesiogine tyčia, tuo pačiu laidu sudavė N. per koją, taip sukeldama jam fizinį skausmą ir padarydama kojos odos kraujosruvas ir nubrozdinimus, kas buvo kvalifikuota kaip N. G. nežymus sveikatos sutrikdymas. Ir nors iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad S. K. veiksmai buvo gana spontaniški, tačiau iš pačios S. K. parodymų matyti, jog ji nesusivaldė, t. y. nesuvaldė savo kilusio pykčio dėl galimai nuskriausto mažojo sūnaus, ir trenkė vyresniam sūnui, t. y. N. G. per koją laidu nuo telefono. Apeliaciniame skunde S. K. nurodo, jog ji nedidele apimtimi pavartojo fizinę jėgą tik tuomet, kai jau žodinėmis pastabomis nebesugebėjo auklėti savo sūnaus, t. y. kai, jos supratimu, išnaudojo visas nesmurtines priemones sudrausminti vaiką. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai klaidingi, kadangi iš byloje esančių duomenų ir pačios S. K. parodymų bei nukentėjusiojo N. G. parodymų matyti, jog jokių žodinių pastabų prieš suduodant smūgį nebuvo, nuteistoji S. K. net nebandė niekaip kitaip sudrausminti sūnaus.
13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog N. G. yra ,,sunkus vaikas“, jam nustatyti emociniai, dėmesio bei elgesio sutrikimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažamečiui nustatyti emociniai, dėmesio bei elgesio sutrikimai neduoda jokio pagrindo smurtiniam tėvų elgesiui su jais, priešingai, fizinio smurto vartojimas gali tik bloginti esamą situaciją ir netgi skatinti emocinius ir elgesio sutrikimus.
14. Apeliantės manymu, dėl jos prieš vaiką pavartoto smurto mažamečiui N. G. nebuvo padaryti ilgalaikiai neigiami psichologiniai padariniai, kadangi Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024-06-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-193-1148/2024 yra patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovo A. G. ir atsakovės S. K., pagal tarp šalių sudarytą taikos sutartį, mažametis N. G. grįžo gyventi pas mamą, t. y. pas nuteistąją S. K.. Mano, ši aplinkybė įrodo, kad vaikas norėjo grįžti gyventi pas mamą, jos pasiilgo, o tai reiškia, kad jos padarytas nusikaltimas nesukėlė jam ilgalaikių neigiamų išgyvenimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad mažametis N. G. po beveik metų nuo nusikaltimo prieš jį padarymo, grįžo gyventi pas mamą – S. K., nepaneigia, jog 2023 m. rugpjūčio 5 d. padaryto nusikaltimo metu ir po jo mažametis N. G. jautė ne tik fizinį skausmą sužalojimo vietoje, bet ir buvo emociškai bei psichiškai traumuotas tokios neigiamos patirties.
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad S. K. padaryta veika pagal aukščiau aptartą objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą yra pavojinga, todėl nėra jokio pagrindo baudžiamosios bylos nutraukti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, keisti jį nuteistosios S. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistosios S. K. apeliacinį skundą atmesti.