- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-1084-370/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02658-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Kreditorius
- AB bankas „Snoras“
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-1084-370/2011
2011 m. birželio 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi hipotekos skolininko ir įkeistų daiktų avininko J. V., įkeistų daiktų savininkų Z. V., J. V. komercinės firmos atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-19 nutarties, suinteresuotas asmuo – hipotekos kreditorius AB bankas „Snoras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
hipotekos kreditorius Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui 2011-01-14 pateikė prašymą Nr. 03/11/00377 dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeistų daiktų: 2,27 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,96 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 2,00 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0585 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Įkeistų daiktų bendra vertė – 2 153 500 Lt.
Kreditorius teismui nurodė, kad 2007-01-31 sudarytos paskolos sutarties Nr. 031-93300 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) pagrindu bankas davė J. V. 1 790 000 Lt kreditą, kuris papildomu susitarimu buvo padidintas iki 1 898 974,22 Lt, iki 2012-01-10 kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Minėta sutartis su kredito gavėju yra nutraukta, nes skolininkas nevykdė prievolių pagal paskolos sutartį. Visą skolą sudaro: 1 898 974,22 Lt negrąžinto kredito, 107 498,95 Lt palūkanų, 187 440,21 Lt iki 2011-01-07 delspinigių už negrąžintą kreditą, 17 074,47 Lt iki 2011-01-07 delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, 12 Lt komisinio mokesčio, iš viso – 2 210 999,85 Lt ir 133 Lt žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-19 nutartimi įkeistus daiktus areštavo savininkams uždraudžiant juos perleisti kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti šių daiktų priklausinius, reikalauti padalyti šiuos daiktus ar nuo jų atskirti priklausinius, įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininkus, kad per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos negrąžinus skolos įkeisti daiktai bus parduoti varžytynėse.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas ir įkeistų daiktų savininkai prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teikdamas teismui pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditorius už laiku negrąžintą paskolą skaičiavo 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, jie laikytini aiškiai per didelėmis netesybomis, todėl mažintini. Kreditavimo sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, priimant banko pateiktas (primestas) standartines sutarties sąlygas, todėl apeliantams, kaip fiziniams asmenims, vartotojams, silpnesniosioms sutarties šalims, buvo apribota bet kokia galimybė derėtis dėl tam tikrų sutarties sąlygų. Iš kreditoriaus teismui pateikto skolos apskaičiavimo neaišku, kaip kreditorius suskaičiavo delspinigius, šiame apskaičiavime ir teismui pateiktame pareiškime delspinigių sumos nesutampa. Be to, dar nėra aišku, ar reikalavimams dėl delspinigių nėra suėjęs senaties terminas. Kreditorius piktnaudžiauja savo teisėmis, nes kredito sutartį nutraukė 2010-06-29, tačiau į teismą kreipėsi tik praėjus pusei metų, taip dirbtinai didindamas delspinigių sumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime hipotekos kreditorius prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad įstatymas nesuteikia teisės Hipotekos teisėjui spręsti kilusių ginčų dėl pagrindinės prievolės, t. y. skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio ir pan., šie ginčai nagrinėjami ginčo teisenos tvarka. Delspinigius bankas apskaičiavo teisingai, pateiktuose paskaičiavimuose sumos skiriasi todėl, kad iš pradžių nurodytos apskaičiuotos delspinigių sumos iki kredito sutarties nutraukimo dienos 2010-06-29, o vėliau dar buvo priskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į Hipotekos skyrių dienos. Apeliantų teiginiai dėl banko piktnaudžiavimo yra nepagrįsti, nes bankas iškart po sutarties nutraukimo nesikreipė dėl priverstinio skolos išieškojimo pačių skolininkų prašymu: patys skolininkai inicijavo derybas dėl skolos mokėjimo terminų atidėjimo, dėl galimybių realizuoti kitą (neįkeistą) turtą, vėliau prašė suteikti laiko patiems surasti pirkėjų įkeistam turtui parduoti ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliantų skundas iš esmės grindžiamas 2007-01-31 sudarytos paskolos sutarties Nr. 031-93300 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) sąlygų dėl delspinigių ginčijimu, jų manymu, neteisingu delspinigių apskaičiavimu bei kreditoriaus nesąžiningumu.
CK 4.192 str. 1 dalyje nustatyta, kad jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą. Apeliantai neteigia, kad skolininkas kreditavimo sutarties sąlygų nepažeidė, kad su kreditoriumi yra atsiskaitęs, todėl esant bent daliniam įsiskolinimui, hipotekos kreditorius turi teisę paduoti pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuris yra pagrindas teismui priimti nutartį areštuoti įkeistus daiktus, įspėti skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui (CK 4.192 str. 2 d., CPK 558 str. 1 d.).
Kreditavimo sutarties sąlygų (dėl netesybų) neatitikimas įstatymų nustatytų teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principų reikalavimų ir priskaičiuotų delspinigių dydžio klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Šie ginčai nagrinėtini CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti kreditavimo sutarties sąlygas ir hipotekos kreditoriaus reikalavimus įstatyme nustatyta tvarka, o sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: 2005-10-29 Nr. 3K-3-523/2005, 2007-05-08 Nr. 3K-3-201/2007, 2008-01-31 Nr. 3K-3-103/2008, 2009-11-27 Nr. 3K-3-536/2009).
Apeliantų nurodytos aplinkybės dėl kreditoriaus delsimo kreiptis į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo yra teisiškai nereikšmingos, nes įstatymas nenumato kreditoriui pareigos apskritai pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūros, jau nekalbant apie konkrečius terminus.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Atskirai pažymėtina, kad CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėjus apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Kreditoriui per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui įteikimo pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, turto areštas panaikinamas ir išieškojimas nepradedamas, o siekdamas išieškoti skolą, jis vėl privalo pakartoti minėtą procedūrą (CPK 558 str. 3 d.). Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.