Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-359-123/2012

NUTARTIS

2012 m. sausio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininko ir įkeisto turto savininko J. V. ir įkeisto turto savininkės Z. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB banko SNORAS pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto turto savininko J. V., įkeisto turto savininkų Z. V., J. V. komercinės firmos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-07-25 gautas kreditoriaus AB banko SNORAS pakartotinis pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodo, kad skolininkas J. V. per nustatytą terminą kreditoriui skolos negrąžino. J. V. skola AB bankui SNORAS pagal 2007-01-31 paskolos sutartį Nr. 031-93300 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) 2011-06-29 dieną yra: 1 898 974,22 Lt negrąžinto kredito, 106 998,95 Lt nesumokėtų palūkanų, 351 701,48 Lt iki 2011-06-29 priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už laiku negrąžintą kreditą, 26 331,38 Lt iki 2011-06-29 priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas ir 12 Lt nesumokėto komisinio mokesčio, iš viso – 2 384 018,03 Lt ir kreditoriaus sumokėtas 133 Lt žyminis mokestis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

2007-01-31 sudarytos paskolos sutarties Nr. 031-93300 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) pagrindu bankas suteikė J. V. 1 790 000 Lt kreditą, kuris papildomu susitarimu buvo padidintas iki 1 898 974,22 Lt, iki 2012-01-10 kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (t. 1, b. l. 7–21). Prievolė pagal paskolos sutartį užtikrinta nekilnojamojo turto įkeitimu (t. 1, b. l. 24–32). Minėta sutartis su kredito gavėju yra nutraukta, nes skolininkas nevykdė prievolių pagal paskolos sutartį.

Apeliantai skolininkas J. V. ir įkeisto turto bendrasavininkė Z. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta išieškoti kreditoriaus AB banko SNORAS prašomą skolą nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą ir už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus.

Dėl civilinių bylų sujungimo

Apeliantai prašo sujungti tris Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas pagal skolininko atskiruosius skundus: nagrinėjamą bylą, civilinę bylą Nr. 2S-525-265/2012 (Nr. 2-4390-144/2011) pagal atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-15 nutarties ir Nr. 2S-358-370/2012 (Nr. 2-4387-144/2011) pagal atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-30 nutarties.

Nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2S-525-265/2012 sprendžiamas nutarties, kuria nutarta iš varžytynių už skolą parduoti 2009-10-14 hipotekos lakštu įkeistą daiktą – pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį J. V. ir Z. V., teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Civilinėje byloje Nr. 2S-358-370/2012 sprendžiamas nutarties, kuria nutarta iš varžytynių už skolą parduoti 2009-07-20 hipotekos lakštu įkeistą daiktą – 2,000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį J. V. ir Z. V., teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Nustatyta, kad civilinėse bylose Nr. 2S-525-265/2012 (Nr. 2-4390-144/2011), Nr. 2S-358-370/2012 (Nr. 2-4387-144/2011) ir nagrinėjamoje byloje hipotekos procedūros vyksta pagal bendrą pagrindą – paskolos sutartį Nr. 031-93300. Reikalavimą sujungti civilines bylas apeliantai grindžia CK 4.194 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y., kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Teismas nesutinka su apeliantų reikalavimu sujungti civilines bylas. CK 4.180 straipsnis nustato, kad jungtinė hipoteka – tai kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą. Nagrinėjamu atveju skolininkui ir įkeistų daiktų savininkams priklausantys daiktai buvo įkeisti norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą – paskolos sutarties Nr. 031-93300 įvykdymą, tačiau nekilnojamieji daiktai įkeisti skirtingu metu pagal skirtingus hipotekos lakštus – 2007-01-31, 2009-07-20, 2009-10-14. Esant nurodytai aplinkybei vykdant priverstinį išieškojimą pagal kiekvieną hipotekos lakštą buvo užvesta atskira civilinė byla.

CPK 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Nurodyto straipsnio nuostatos taikytinos neišnagrinėtoms, pirmąja instancija nagrinėjamoms byloms. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Todėl šiuo atveju, kai civilinės bylos jau yra išnagrinėtos, nėra pagrindo manyti, kad sujungus jas ginčai bus išnagrinėti greičiau ir teisingai, ar kad bylų negalima išnagrinėti atskirai.

Iš civilinės bylos duomenų nenustatyta, kad apeliantai būtų reiškę reikalavimą sujungti civilines bylas nagrinėjant jas pirmosios instancijos teisme. Hipotekos teisėjo nutartis parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių yra vykdoma daikto buvimo vietos antstolio (CPK 558 str. 4 d.), todėl turto pardavimo eiliškumo klausimai bus sprendžiami vykdymo procese.

Dėl paskolos sutarties vertinimo kaip vartojimo sutarties

Apeliantai nurodo, kad skolininkui paskola suteikta vartojimo reikmėms, todėl teismas, kai hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos yra sąžiningos. Teismas nesutinka, kad apelianto sudaryta paskolos sutartis gali būti laikoma vartojimo sutartimi.

Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Iš byloje esančių įrodymų ir kreditoriaus paaiškinimų matyti, kad dalį paskolos (1 500 000 Lt) pagal kredito sutartį bankas skolininkui suteikė UAB (duomenys neskelbtini) akcijoms įsigyti (t. 2, b. l. 2, 4–11), kurios veiklą skolininkas planavo tęsti, už kitą dalį pinigų skolininkas ketino pakeisti bankui įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tikslinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį, suformuojant naujus žemės sklypus ir pardavus juos atsiskaityti su banku (t. 2, b. l. 12–18). Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad vartojimo sutartis – tai prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Nagrinėjamu atveju skolininko vykdyta veikla leidžia laikyti jį verslininku, bet ne vartotoju. Nesant pagrindo pripažinti kreditavimo ir hipotekos sutartis kaip vartojimo, teismas neturi pareigos atlikti jų sąžiningumo kontrolės.

Dėl paskolos sutarties sąlygų pagrįstumo

Apeliantų manymu, paskolos sutarties sąlygos, nustatančios kreditoriaus teisę nutraukti sutartį dėl termino praleidimo įgyvendinimo pagrindus ir tvarką, yra nesąžiningos ir turi būti pripažintos negaliojančiomis ab initio, taip pat nesutinka su sutartyje nustatytu 0,05 proc. delspinigių dydžiu, 8 proc. dydžio metinėmis procesinėmis palūkanomis.

Hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, atlikdamas procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, hipotekos teisėjas turi atlikti teisinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.).

Skolininkas tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB bankui SNORAS pagal 2007-01-31 paskolos sutartį Nr. 031-93300 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), todėl kreditorius pagrįstai kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ši aplinkybė ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankama skolininkui neįvykdžius savo prievolių pagal kredito sutartį išieškoti kreditoriaus prašomą skolą nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą ir už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus.

Taip pat pažymėtina, kad dėl delspinigių dydžio ir kitų aplinkybių jau buvo pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-02 nutartyje, tikrinant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-03-19 nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (t. 1, b. l. 106–107).

Byloje nėra duomenų, kad skolininko įsipareigojimai bankui būtų įvykdyti, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių kredito pagal sutartį grąžinimo terminų, todėl konstatuotina, jog skolininkui ir įkeisto turto savininkams negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo, teismas, gavęs pakartotinį kreditoriaus prašymą, skundžiama nutartimi pagrįstai nutarė įkeistą turtą priverstinai parduoti iš varžytynių (CK 4.192 str., CPK 558 str. 4 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-13 nutartį nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.