Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. E. ieškinį atsakovėms: E. R., J. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Kadangi gyvenamasis namas ir jo priestatas buvo statomi ūkio pastato vietoje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotas kaip pastatas - sandėlis , o jo priestatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip pagalbinio ūkio pastatas .

4. 2005-11-16 Jo. S. ir atsakovė J. S. sudarė sutartį dėl nekilnojamojo daikto dovanojimo, pagal kurią Jo. S. savo sutuoktinei asmeninėn nuosavybėn padovanojo jam nuosavybės teise priklausantį 0,4098 ha ploto žemės sklypą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (plane pažymėtas 1A1m, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinius: pastatą - tvartą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - dirbtuves (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - daržinę (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - viralinę (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - sandėlį (plane pažymėtas 8I1b, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius: šulinį, tualetą, rūkyklą, tvorą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)).

5. 2020-02-11 atsakovės J. S. ir E. R. sudarė dovanojimo sutartį pagal kurią atsakovė J. S. padovanojo atsakovei E. R. 0,4098 ha žemės sklypą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (plane pažymėtas 1A1m, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinius: pastatą - tvartą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - dirbtuves (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - daržinę (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - viralinę (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - sandėlį (plane pažymėtas 8I1b, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinio ūkio pastatą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 10I1b) ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius: šulinį, tualetą, rūkyklą, tvorą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)).

6. 2020-11-19 Šiaulių apylinkės teismas c.b. e2-8650-772-2020 atmesdamas ieškovės ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo sprendime konstatavo, kad nė viena iš atsakovių neprisidėjo lėšomis ar darbu prie ieškovės nurodytų ginčo pastatų statybos, jų nefinansavo, nedavė ieškovei tinkamo sutikimo atlikti statybos darbus atsakovėms priklausančiame žemės sklype, nors tuo pačiu ir nekėlė jokių sąlygų ieškovei dėl nuosavybės teisės įgijimo į statybos darbų rezultatus ir naudojimosi pastatytais pastatais, kuomet pati ieškovė finansavo statybos rangos darbus.

7. Teismo sprendime konstatuota, kad nors tokia statyba nesukūrė ieškovei nuosavybės teisių į pastatytus pastatus, kaip savarankiškus objektus, pripažintina, jog šie pastatai pagal paskirtį negali būti naudotini kaip nekilnojamojo turto objektai ir šiuo metu jie laikytini pastatais sudarytais iš statybinių medžiagų, kurie šiuo metu nuosavybės teise viešame registre yra įregistruoti atsakovės E. R. vardu.

8. Ieškovei nuosavybės teise priklauso pastato - sandėlio (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinio ūkio pastato (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) statyboje panaudotos medžiagos.

9. Atsakovėms nuo pat minėtų pastatų statybos pradžios žinant, kad juos savo lėšomis ir darbu stato ieškovė, sudarytos dovanojimo sutartys yra prieštaraujančios ieškovės, kaip pastatų savininkės, interesams.

10. Pagal CK 6.470 str. 3 d. dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas arba nebuvo tinkamai įgaliotas sudaryti tokią sutartį.

11. Nagrinėjamu atveju pastatas - sandėlis (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris dovanojimo sutartimi Nr. 1 buvo padovanotas atsakovei J. S., sandorio sudarymo metu nepriklausė Jo. S. asmeninės nuosavybės teise, o priklausė ieškovei. Taip pat pagalbinio ūkio pastatas (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dovanojimo sutartimi Nr. 2 buvo padovanotas atsakovei E. R., sandoriu sudarymo metu nepriklausė J. S., o priklausė ieškovei. Todėl tiek Jo. S., tiek E. R. neturėjo teisės dovanoti jiems nepriklausančio turto dalių, todėl sudarydami ginčijamus sandorius veikė nesąžiningai.

34. Ginčo atveju, taikytinos CK 6.470 straipsnio 3 dalies nuostatos, nustatančios, kad dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas nebuvo dovanos savininkas, kadangi tiek Jo. S., tiek Atsakovė 2 nebuvo dovanojimo daikto savininkais visa apimtimi, todėl Dovanojimo sutartis Nr. 1 ir Dovanojimo sutartis Nr. 2 dalyse, kuriose dovanotas ginčo turtas, laikytinos niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.

Dėl senaties termino

36. Ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

37. Dovanojimo sutartis Nr. 1 tarp Jo. S. ir atsakovės J. S. buvo sudaryta 2005-11-06, t. y. prieš beveik 16 metų.

38. Šiuo atveju ieškinio senaties pradžios momentu laikytinas 2020-11-19 Šiaulių apylinkės teismo c.b. e2-8650-772-2020 priimtas sprendimas, kuriame teismas konstatavo, kad Ieškovei priklauso pastato - sandėlio (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinio ūkio pastato (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini)) statyboje panaudotos medžiagos. Ši aplinkybė pripažintina prejudiciniu faktu, nereikalaujančiu papildomo įrodinėjimo (CK 1.82 straipsnio 2 punktas).

39. Taip pat nustatant senaties termino pradžios momentą svarbu pažymėti, kad Dovanojimo sutarties Nr. 1 šalys sudarydamos ginčijamą sandorį veikė nesąžiningai, kadangi jiems iš anksto buvo žinoma, kad pastato - sandėlio faktinė statytoja ir savininkė yra ieškovė.

40. Apie Dovanojimo sutarties Nr. 1 dovanoto pastato - sandėlio teisinio režimo pasikeitimą ieškovei tapo žinoma tik po 2020-11-19 Šiaulių apylinkės teismo c.b. e2-8650-772-2020 priimto sprendimo. Todėl ieškovės vertinimu tai yra svarbi aplinkybė nelaikyti, kad ieškinio senaties termino pradžios momentu yra sandorio sudarymo momentas.

Motyvuojamoji dalis

41. Atsižvelgiant į išdėstytą, tuo atveju, jeigu Teismas manytų, kad ieškinio senaties terminas dėl Dovanojimo sutarties Nr. 1 yra praleistas, ieškovė prašo Teismo jį atnaujinti.

Dėl sandoriu pripažinimo niekiniais

Dėl dovanojimo sutarčių prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms

62. LR CK 4.47 straipsnis, kuriame konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, nenumato nuosavybės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo būdo - jų pastatymo už pretendento lėšas ar iš pretendento statybinių medžiagų.

Minėtame įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad tik V. E. priklauso šių pastatų statyboje panaudotos medžiagos, kad V. E. pastatyti pastatai „kol kas tėra tik iš kilnojamųjų daiktų (pastato konstrukcijų ir statybinių medžiagų), todėl V. E., esant E. R. reikalavimui, privalės pasirinkti vieną iš jos nuosavybės gynimo būdų: arba juos nugriauti, arba parduoti E. R..

Atsakovė E. R. pasirinko nuosavybės gynimo būdą, kad ieškovė V. E. nugriautų pastatytus pastatus ir pasiimtų statybines medžiagas bei sutvarkytų žemės sklypo dalį po pastatų nugriovimo ir kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-9159-776/2021), todėl ieškovės V. E. ieškinio pagrindas - kad ginčo pastatai pastatyti už jos lėšas - yra kitos civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.

63. Gyvenamojo namo statymas yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, jeigu statybos procesas vyksta teisės aktų nustatyta tvarka. Siekiant įgyti nuosavybės teises į sukurtą naują daiktą, turi būti laikomasi tam tikrų įstatymo įtvirtintų reikalavimų. Visų pirma daiktas turi būti sukurtas teisėtai, t. y. nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Ginčo pastatai Jo. S. ir J. S. buvo žemės sklypo, ant kurio jie pastatyti, savininkai, pastatai jų vardu nuosavybės teise buvo teisiškai įregistruoti, teisinė registracija nenuginčyta.

64. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad V. E. „statyba nesukūrė nuosavybės teisių į pastatytus pastatus, kaip savarankiškus objektus, tai pripažintina, jog šie pastatai pagal paskirtį negali būti naudotini kaip nekilnojamojo turto objektai ir šiuo metu jie laikytini pastatais, sudarytais iš statybinių medžiagų, kurie šiuo metu nuosavybės teise viešame registre yra registruoti E. R. vardu“. Tai reiškia, kad šie du ūkio pastatai negalėjo būti savarankiški nekilnojamojo turto nuosavybės sukūrimo ieškovės vardu objektai, ieškovė neturėjo teisės pretenduoti į jų nuosavybę, nes ieškovė neturėjo teisės į žemės sklypą, todėl negalėjo būti teisėta šių pastatų statytoja. Šie ūkio pastatai, kaip antraeiliai daiktai, kaip žemės sklypo ir gyvenamojo namo priklausiniai, nuosavybės teise priklausė Jo. S. ir J. S., ir jie turėjo teisę laisvai disponuoti savo turtu, taigi ir jį padovanoti. Dovanojimo sutartys patvirtintos notariškai, laikantis sandorio sudarymo formos.

Ieškovė turi pareigą įrodyti, kad Jo. S., J. S. ir E. R., sudarydami ginčo dovanojimo sutartis, buvo nesąžiningi. Tačiau buvo priešingai - pati V. E. elgėsi nesąžiningai ir siekė pasisavinti S. turtą:

Dėl ieškovės teisės ginčyti Dovanojimo sandorių dalį

70. Ieškovė nebuvo ginčo Dovanojimo sutarčių šalis, nebuvo ginčo ūkio pastatų savininkė, nebūdama atsakovių J. S. ir E. R. atstovė ir neturėdama įgaliojimų ginti viešąjį interesą, šioje byloje neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti dovanojimo sandorį, t.y. neturi reikalavimo teisės.

71. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiomis Dovanojimo sutarčių dalis nuo jų sudarymo momento, o tai iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismai sprendžia dėl negaliojančio sandorio padarinių (restitucijos) ar dėl kitu pagrindu atsiradusios šalių tarpusavio prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „G4S Lietuva“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-564-469/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

73. Jei teismas patenkintų ieškovės ieškinį, ji netaptų ginčo ūkio pastatų savininke: Minėta, įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2020-11-19 sprendimu Civilinėje byloje Nr. e2-8650- 772-20 konstatuota, kad ieškovė V. E. savo veiksmais neįgijo asmeninės nuosavybės teisių į nurodytus pastatus, t.y. buvo nustatyti šios bylos baigčiai reikšmingi prejudiciniai faktai.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

75. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu).

81. Kadangi geruoju susitarti nepavyko, o ieškovė ir toliau gyveno atsakovės E. R. nuosavybėje ir ja nemokamai naudojosi, 2020-05-29 atsakovė E. R. nusiuntė ieškovei įspėjimą išsikelti išjos nuosavybės.

82. Todėl ieškovė neteisingai teigia, kad apie sutarties sudarymą sužinojo tik po 2020-11- 19 Šiaulių apylinkės teismo Civilinėje byloje Nr. e2-8650-772-20 priimto sprendimo.

83. Atsakovė J. S. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai.

80. Atsakovių J. S. ir E. R. atstovė advokatė Eugenija Povilaitienė prašo taikyti ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimui dėl 205-11-06 Dovanojimo sutarties dalies panaikinimo, ieškinį atmesti ir priteisti atsakovėms iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys atmestinas.

81. Bylos dokumentais, šalių paaiškinimais byloje nustatyta, jog ieškovė V. E. prašo pripažinti 2005-11-06 sudarytos sutarties dėl nekilnojamojo daikto dovanojimo dalį, kuria Jo. S. padovanojo atsakovei J. S. pastatą- sandėlį bei 2020-02-11 sudarytą dovanojimo sutarties dalį, kuria atsakovė J. S. padovanojo E. R. pastatą – sandėlį, niekinėmis ir negaliojančiomis.

Dėl sandoriu negaliojimo teisinių pagrindų

Dėl Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio taikymo

83. Pagal CK 1.80 straipsnį imperatyviosioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantis sandoris laikomas niekiniu, t. y. nesukuriančiu teisinių padarinių, įstatymo pagrindu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-6-915/2015).

Apie tai, ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius. Teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu, procesiniame sprendime turi nurodyti ne tik CK 1.80 straipsnį, bet ir konkrečią imperatyviąją įstatymo normą, kuriai sandoriai prieštarauja, nes, to nepadarius, teismų procesiniai sprendimai būtų nepakankamai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-695/2015; kt.).

84. Įstatymų leidėjas nustatė galimybę sandorį CK 1.80 ir 1.81 straipsnių pagrindu traktuoti niekiniu ir negaliojančiu tik tuo atveju, kai jis prieštarauja imperatyviosioms normoms, yra pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to buvo pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai.

Pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu ex officio ar suinteresuoto asmens prašymu gali tik teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Jeigu aplinkybė, kad sandoris yra niekinis, nėra akivaizdi, būtina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. UAB „Kraitenė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2003; 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. R. N., kt., Nr. 3K-3-409/2012).

85. Imperatyvioji teisės norma Lietuvos Respublikos CK 1.80 str. prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010, kt).

86. Nepakanka teiginio, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, būtina nurodyti, kokioms konkrečiai. Ieškovė nurodo CK 6.470 str. 3 d., kuri nėra imperatyvioji, nes joje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo. Net jeigu teismas laikytų, kad CK 6.470 str. 3 d. yra imperatyvioji teisės norma, tai nebūtų pagrindas sandorius laikyti niekiniais, nes vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014). Todėl manau, kad ieškovė neįrodė, kad sudarant ginčo Dovanojimo sutartis, buvo pažeistos imperatyviosios teisės normos.

87. Ginčo dovanojimo sutartys yra nuginčijamieji sandoriai, todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad dovanotojai nebuvo perleidžiamų nekilnojamųjų daiktų savininkai. Šios pareigos ieškovė neįvykdė. Dovanos davėjai Jo. S. ir J. S. buvo dovanojamų daiktų: pastato - sandėlio, plane pažymėto 811b , ir pagalbinio ūkio pastato , plane pažymėto 1011b, savininkai, todėl galėjo juos padovanoti:

88. Pagal LR 4.40 str. 1 d., žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai. Ginčo pastatai pastatyti žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklausė dovanotojams, o ne ieškovei.

89. Pagal LR CK 4.47 str. 4 p., nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus įgyjama pagaminant naują daiktą. Pagal VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, nekilnojamasis daiktas - pastatas - sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 811 b) pastatytas 2005 metais, jo paskirtis: pagalbinio ūkio. 2005 m. spalio 28 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Aktu Nr. 218 sandėlis 811 b pripažintas tinkamu naudotis ir teisiškai įregistruotas Jo. S. vardu. 2005-10-17 nustatyti šio pastato kadastro duomenys, jis įregistruotas Nekilnojamųjų daiktų registre Jo. S. vardu.

Jo. S. buvo pagrindinių nekilnojamųjų daiktų - žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininkas, o taip pat jo vardu suformuotų ir teisiškai įregistruotų antraeilių daiktų - ūkio pastatų savininkas, todėl turėjo teisę 2005-11-16 Dovanojimo sutartimi jam priklausančius nekilnojamuosius daiktus padovanoti savo žmonai J. S..

2007 metais minėtame žemės sklype buvo pastatytas pagalbinio ūkio pastatas, plane pažymėtas 1011b. 90. 2007 m. spalio 10 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Aktu sandėlis 1011 b pripažintas tinkamu naudotis ir Valstybės Įmonės „Registrų centras“ kadastro duomenų bazėje teisiškai įregistruotas J. S. vardu, pastato kadastro duomenys nustatyti 2007-08-24.

Atsakovė J. S. buvo pagrindinių nekilnojamųjų daiktų - jai padovanotų pagrindinių daiktų : žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininkė, o taip pat jos vardu suformuoto ir teisiškai įregistruoto antraeilio daikto - ūkinio pastato, plane pažymėto 1011 b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl turėjo teisę 2020-02-11 Dovanojimo sutartimi jai priklausančius nekilnojamuosius daiktus padovanoti savo dukrai E. R..

91. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ginčo pastatai, padovanoti E. R., sandorių sudarymo metu priklausė ieškovei.

92. Įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo 2020-11-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 8650-772-20 konstatuota, kad pastatai pastatyti už ieškovės V. E. lėšas, „tačiau dėl to V. E. netapo teisėta šių pastatų valdytoja ir/ar savininke. V. E., neturėdamas statytojos teisių ir pareigų, jas įgyvendino netinkamai, tai yra ne pagal teisės aktų reikalavimus, todėl ji savo veiksmais neįgijo asmeninės nuosavybės teisių į nurodytus pastatus“.

Teismas sprendė, kad nors V. E. kaip statytoja faktiškai sukūrė naują daiktą -ginčo pastatus, o vienas jų statytas ir anksčiau buvusio statinio vietoje, tačiau dėl to V. E. netapo teisėta šių pastatų valdytoja ir/ar savininke. V. E., neturėdamas statytojos teisių ir pareigų, jas įgyvendino netinkamai, tai yra ne pagal teisės aktų reikalavimus, todėl ji savo veiksmais neįgijo asmeninės nuosavybės teisių į nurodytus pastatus.

93. LR CK 4.47 straipsnis, kuriame konstatuoti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai, nenumato nuosavybės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo būdo - jų pastatymo už pretendento lėšas ar iš pretendento statybinių medžiagų.

94. Šie pastatai nebuvo pastatyti savavališkai, Jo. S. ir J. S. buvo žemės sklypo, ant kurio jie pastatyti, savininkai, pastatai jų vardu nuosavybės teise buvo teisiškai įregistruoti, teisinė registracija nenuginčyta. Šie ūkio pastatai, kaip antraeiliai daiktai, kaip žemės sklypo ir gyvenamojo namo priklausiniai, nuosavybės teise priklausė Jo. S. ir J. S., ir jie turėjo teisę laisvai disponuoti savo turtu, taigi ir jį padovanoti. Dovanojimo sutartys patvirtintos notariškai, laikantis sandorio sudarymo formos.

95. Ginčijamų dovanojimo sutarčių objektai, jų dovanojimas nepažeidė nei imperatyviųjų, nei dovanojimo sutartims taikomų teisės normų, todėl jų perleidimas teisėtas.

Dėl Lietuvos Respublikos CK 1.81 straipsnio taikymo

96. Ieškovė teigia, kad ginčijamos Dovanojimo sutarčių dalys prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatoms, bet ir Lietuvos Respublikos CK 1.81 straipsnio 1 daliai.

97. Pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką viešajai tvarkai ir gerai moralei prieštaraujantys sandoriai negalioja, nes pažeidžia bendruosius visuomenės narių bendro gyvenimo principus, jais siekiama neteisėtų tikslų, tokių kaip neteisėto atlygio davimas, imperatyvių įstatymo normų veikimo išvengimas, žalos padarymas tretiesiems asmenims, sąžiningos konkurencijos verslo sektoriuje paneigimas, asmens orumo pažeminimas ir pan. arba siekiama teisėto tikslo, tačiau neteisėtomis priemonėmis.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, remiantis Lietuvos Respublikos CK 1.81 str. turi būti įrodyta, jog pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekti. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2014; 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2018-06- 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018).

Ieškovės argumentai dėl šio teisinio pagrindo yra nepagrįsti, todėl atmestini.

98. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad „ginčijamų sandorių šalys siekė neteisėtai pasisavinti Ieškovei priklausantį turtą“. Dovanojimo sutarčių šalys elgėsi sąžiningai, neturėjo tikslo pasisavinti ieškovės turto ar „apsunkinti ieškovei galimybes įrodyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus“. Statant pastatus, tarp ieškovės ir S. nebuvo jokio susitarimo nei dėl žemės sklypo, nei dėl pastatų nuosavybės teisių perleidimo ieškovei. Ieškovė iki šiol gyvena ant atsakovės

Dėl ieškovės teisės ginčyti Dovanojimo sandorių dalį

99. LR CPK 5 straipsnyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas - tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

100. Ieškovė nebuvo ginčo Dovanojimo sutarčių šalis, nebuvo ginčo ūkio pastatų savininkė, nebūdama atsakovių J. S. ir E. R. atstovė ir neturėdama įgaliojimų ginti viešąjį interesą, šioje byloje neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti dovanojimo sandorį, t. y. neturi reikalavimo teisės.

101. Ieškovė nenurodė, kokius materialiuosius teisinius padarinius ieškovei sukeltų ginčijamų sandorių pripažinimas negaliojančiais. Prašydama pripažinti negaliojančiais sandorius iš dalies, ieškovė neprašo teismo taikyti jos teisių gynimo būdų. Teismo sprendimas ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukeltų, t. y. ji netaptų ginčo ūkio pastatų savininke.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

102. Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal LR CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovės reikalavimui dėl 2005-11-06 dovanojimo sandorio dalies pripažinimo negaliojančia prašysime taikyti LR CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą.

103. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu).

104. Kasacinis teismas formuoja teismų praktiką, kad teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu tais atvejais, ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną; teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama objektyvesniais kriterijais, nepasikliaujant vien subjektyviais kriterijais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

105. Ieškovė Ieškinyje nurodė, kad apie 2005-11-06 Dovanojimo sutarties „dovanoto pastato - sandėlio (plane pažymėtas 811 b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinio režimo pasikeitimą Ieškovei tapo žinoma tik po 2020-11-19 Šiaulių apylinkės teismo Civilinėje byloje Nr. e2-8650-772-20 priimto sprendimo. Ieškovės aiškinimas laikytinas subjektyviu, neteisingu, nes bylos dokumentais įrodyta, jog ieškovė žinojo apie abi dovanojimo sutartis, kai jos buvo sudarytos.

106. Ieškovė prašo teismo, nusprendus, kad ieškinio senaties terminas praleistas, pripažinti, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau tokių priežasčių nenurodė, todėl nėra pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, todėl šis reikalavimas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. ( CPK 93str.1d.)

Atsakovės yra sumokėjusios 1000Eur už advokatės suteiktą teisinę pagalbą. Ieškinį atmetus šios išlaidos atsakovėms priteistinos iš ieškovės. (108 b.l.)

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškovės V. E. ieškinį atsakovėms: E. R., J. S. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmesti.

Priteisti iš V. E. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) E. R. už jai suteiktą advokato teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.