Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Zenas Zenkevičius, D. K., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio Zeno Zenkevičiaus veiksmų, prašė panaikinti antstolio 2023 m. liepos 18 d. raštą dėl prašymo Nr. S-23-14-5816, juo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo; patenkinti pareiškėjos prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, t. y. grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 9 punktas) ir vykdomąją bylą dėl skolininkės užbaigti (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagrindiniai skundo argumentai:

1.1. Pareiškėja nurodė, kad kreipėsi į antstolį prašydama užbaigti vykdomąją bylą ir kartu su išieškojimo negalimumo aktu grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“. Antstolis pareiškėjos prašymo netenkino. Pažymėjo, kad vykdomoji byla antstolio kontoroje pradėta 2016 metais, priverstinis išieškojimas vykdomas daugiau nei 6 metus, skolininkė yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirba, neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir pajamų, iš kurių būtų galima daryti išskaitas vykdomojoje byloje. Taigi šiuo atveju antstolis, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojai kartu su išieškojimo negalimumo aktu; to nepadaręs, antstolis pažeidė pareiškėjos teises ir interesus taip didindamas priverstinio išieškojimo išlaidas. Pareiškėja nevengia mokėti skolos, tačiau realiai negali jos sumokėti, nes jos materialinė padėtis yra labai sunki. Be to, CPK 631 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymo numatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti, todėl vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojos teisių nepažeis.

2. Suinteresuotas asmuo antstolis Zenas Zenkevičius CPK 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjos skundą, 2023 m. rugpjūčio 4 d. patvarkymu Nr. S-23-14-6458 skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0014/16/07231 perdavė teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju išieškotojai buvo išduotas vienas vykdomasis dokumentas – teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų UAB „Lietuviški baldai“, D. K. ir L. K..

3.2. Skolininkas D. K. nuo 2020 m. liepos 2 d. vykdo individualią veiklą ir gauna pajamas. Antstolis 2023 m. liepos 18 d. priėmė nurodymą Nr. S-23-14-5814 priverstinai nurašyti 12 134,14 Eur sumos pinigines lėšas, esančias visose skolininkui priklausančiose banko sąskaitose. Antstolis 2023 m. liepos 18 d. priėmė nurodymą Nr. S-23-14-5815 priverstinai nurašyti 12 116,28 Eur sumos pinigines lėšas, esančias visose skolininkei priklausančiose banko sąskaitose. Juridinių asmenų registro duomenimis, skolininkė UAB „Lietuviški baldai“ nuo 2013 m. birželio 21 d. likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

3.3. Teismas pažymėjo, kad vykdomajame dokumente nurodyta, jog skola yra solidari, t. y. solidariai išieškotina iš skolininkų UAB „Lietuviški baldai“, D. K. ir L. K.. Skolininkei kyla prievolė solidariai atsakyti ir kartu mokėti įsiskolinimą su kitais skolininkais. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3, 4, 6 dalys).

3.4. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, pareiškėja Lietuvoje turi savo vardu atidarytas 3 banko sąskaitas, yra darbingo amžiaus, todėl turi galimybę bet kada įsidarbinti ar kitokiu būdu gauti turto ar pajamų; duomenų, kad pareiškėja dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negali dirbti, byloje nėra, todėl pareiškėjos turtinė padėtis bet kada gali pasikeisti. Šiuo atveju pareiškėja deklaratyviai teigia, kad jos turtinė padėtis yra sunki, tačiau įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nepateikia – nepateikia jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, socialines išmokas užsienyje. Pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jos pačios kaip solidarios skolininkės tinkamą pareigų vykdymą.

3.5. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad dėl visų solidarių skolininkų buvo išduotas tik vienas vykdomasis dokumentas ir pradėta viena vykdomoji byla, skolos išieškojimas iš solidaraus skolininko D. K. tęsiamas, taip pat tai, kad išieškotoja nepageidauja, jog vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji neturi turto ir pajamų, iš kurių būtų galimas išieškojimas, nesudaro pagrindo surašyti išieškojimo negalimumo akto dėl pareiškėjos ir tuo pagrindu užbaigti vykdomąją bylą dėl visų solidarių skolininkų (CPK 631, 632 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir patenkinti skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirojo skundo argumentai:

4.1. Pareiškėja pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodo, kad pareiškėja deklaratyviai teigia, jog jos turtinė padėtis yra sunki, tačiau įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nepateikia. Pareiškėja nesutinka su teismo teiginiais, kadangi nurodyti subjektyvūs samprotavimai iš esmės prieštarauja teismui pateiktiems duomenims, t. y. vykdomosios bylos duomenims, kurių pirmosios instancijos teismas apskritai neįvertino. Pareiškėjos įsitikinimu, bylos duomenys patvirtina faktą, jog pareiškėjos turtinės padėtis yra sunki, o tai suteikia pagrindą padaryti išvadą, kad pareiškėja negalėjo ir šiuo metu negali įvykdyti teismo sprendimo. Taip pat tikėtina, jog pareiškėjos finansinė padėtis nepasikeis, t. y. ji neturės jokio turto ir pajamų, iš kurių būtų galima daryti išskaitas.

4.2. Atkreipia dėmesį į tai, jog negrąžinus vykdomojo dokumento išieškotojai tik didinamos priverstinio išieškojimo išlaidos.

4.3. Pareiškėjos nuomone, nutartyje daromos prielaidos yra iš esmės bylą nagrinėjusios teisėjos samprotavimai, kurie neatitinka bylos aplinkybių. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino teismui pateiktus duomenis, dėl to padarė elementariai logikai prieštaraujančias išvadas.

4.4. Atkreipia dėmesį į tai, jog beveik metus laiko iš D. K. nėra išieškota jokių piniginių lėšų, t. y. D. K. banko sąskaitos yra areštuotos, tačiau jose jokių piniginių lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra.

4.5. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog tiek pareiškėjos, tiek solidaraus skolininko D. K. finansinė padėtis yra sunki, t. y. abu skolininkai neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, o antstoliui Zenui Zenkevičiui toliau vykdant vykdomąją bylą vis didėja vykdymo išlaidos.

4.6. Išieškotoja, iš naujo pateikusi vykdomąjį dokumentą vykdyti ir sumokėjusi būtinąsias vykdymo išlaidas, nepatirtų papildomų išlaidų, kadangi įgytų teisę atgauti iš skolininkų ne tik teismo priteistą sumą, bet ir sumokėtas vykdymo išlaidas.

4.7. Vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojai per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti, todėl vykdomojo rašto grąžinimas išieškotojos teisių nepažeis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas netenkino jos skundo dėl antstolio veiksmų; pareiškėja prašė panaikinti antstolio 2023 m. liepos 18 d. raštą dėl prašymo Nr. S-23-14-5816, juo netenkintas pareiškėjos prašymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo; patenkinti pareiškėjos prašymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo, t. y. grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“ ir vykdomąją bylą dėl skolininkės užbaigti. Apeliantės atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėja neturi turto ir pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti, todėl antstolis neapgrįstai neužbaigė vykdomosios bylos; apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

7. CPK 631 straipsnyje nurodyti atvejai, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, vykdomasis dokumentas gali būti grąžinamas išieškotojui skolininkui neturint turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškota. Kaip turi elgtis antstolis, esant vienam iš CPK 631 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, įtvirtinta CPK 625 straipsnyje, kuriame nustatyta vykdomojo dokumento grąžinimo tvarka. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis turi teisę grąžinti išieškotojui savo iniciatyva arba grąžina jį vykdymo proceso dalyvių prašymu.

8. Pasisakydamas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojui, kai nustatoma, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti išieškota, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme nenustatyta pareiga antstoliui grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, esant CPK 631 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Jeigu antstolis mano, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų – antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, areštuoti skolininko turtą, išieškotojui iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso. Tai jam būtų privalu atlikti, jei vykdomasis dokumentas būtų grąžintas, o vykdymo byla būtų užbaigta. Dėl tokių biurokratinio pobūdžio procedūrų gali nukentėti vykdymo operatyvumas arba išieškotojas gali neturėti galimybės turto pas skolininką atsiradimo momentu, kai reikia veikti neatidėliotinai, kreiptis dėl vykdymo atlikimo. Dėl šių ir kitų aplinkybių išieškotojas taip pat gali išlaikyti suinteresuotumą tęsti vykdymą. Jo valia dėl vykdymo tęsimo išreiškiama neteikiant prašymo sugrąžinti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2014).

9. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, pabrėžtina, jog būtent antstolis, vykdantis išieškojimą iš skolininko, prieš tai ėmęsis visų būtinų, teisės aktuose numatytų veiksmų, reikalingų teismo sprendimui, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, įvykdyti, turi teisę konstatuoti išieškojimo negalimumą teisės aktuose nustatyta tvarka. Jeigu skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių gali būti išieškota, antstolis išieškojimo negalimumą konstatuoja surašydamas išieškojimo negalimumo aktą, grąžina vykdomąjį dokumentą išieškotojui, o vykdomąją bylą užbaigia (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis Zenas Zenkevičius vykdo vykdomąją bylą Nr. 0014/16/07231, pradėtą pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. teismo įsakymą Nr. L2-1466-666/2009 dėl 11 843,45 Eur skolos (40 589,07 Lt) išieškojimo iš solidarių skolininkų UAB „Lietuviški baldai“, L. K. ir D. K. išieškotojai Danske Bank, AS. 2009 m. spalio 2 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. 2019 m. gruodžio 13 d. patvarkymu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo Nr. S-19-14-8026 pradinis išieškotojas Danske Bank, AS, pakeistas nauja išieškotoja UAB „Intrum Lietuva“. Antstolio kontoroje 2023 m. birželio 27 d. gautas skolininkės L. K. prašymas grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“ (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vykdomąją bylą užbaigti (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi skolininkai L. K. ir D. K. neturi jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, tai sudaro pagrindą surašyti išieškojimo negalimumo aktą ir vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojai UAB „Intrum Lietuva“. Antstolis 2023 m. liepos 18 d. patvarkymu Nr. S-23-14-5816 skolininkės prašymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo netenkino, motyvuodamas tuo, kad skolos išieškojimas galimas iš kito solidaraus skolininko D. K..

11. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdomųjų raštų išdavimo tvarka reglamentuota CPK XLIV skyriuje; CPK 647 straipsnyje yra reglamentuota kelių vykdomųjų raštų išdavimo pagal vieną sprendimą tvarka. CPK 647 straipsnyje nurodyta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai gali būti išduodami keli vykdomieji raštai. Tais atvejais, kai nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus. Teismas, remdamasis sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų (CPK 647 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Įstatyme nėra įtvirtinta nuostata, kad pagal vieną teismo sprendimą gali būti užvesta tik viena vykdomoji byla, o CPK 647 straipsnyje įtvirtinta galimybė tam tikrais atvejais išduoti kelis vykdomuosius dokumentus pagal vieną teismo sprendimą leidžia spręsti, kad pagal vieną teismo sprendimą gali būti užvestos kelios vykdomosios bylos.

12. Šiuo konkrečiu atveju išieškojimas vykdomas vieno vykdomojo dokumento – teismo įsakymo dėl skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų UAB „Lietuviški baldai“, D. K. ir L. K. – pagrindu. Išieškotojas 2009 m. spalio 2 d. pateikė antstoliui vykdomąjį dokumentą (teismo įsakymą) dėl skolos išieškojimo iš visų solidarių skolininkų, todėl antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, 2009 m. spalio 2 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir dėl visų solidarių skolininkų pradėjo vieną vykdomąją bylą Nr. 0014/16/07231. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011; 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018). Nagrinėjamu atveju antstolis vykdo solidarios skolos išieškojimą, t. y. skola išieškoma iš solidarių skolininkų UAB „Lietuviški baldai“, D. K. ir L. K.. Taigi skolininkei kyla prievolė solidariai atsakyti ir mokėti įsiskolinimą kartu su kitais skolininkais. Bendraskoliai yra įpareigoti iki tol, kol bus įvykdyta visa prievolė (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 3, 4, 6 dalys).

13. Pareiškėja išieškojimo negalimumą grindė tuo, jog yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirba, neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir pajamų, iš kurių galima daryti išskaitas vykdomojoje byloje. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja nuo 2011 m. kovo 4 d. yra deklaravusi išvykimą į (duomenys neskelbtini); skolininko D. K. gyvenamoji vieta nuo 2003 m. spalio 8 d. deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos transporto priemonių registro, Valstybinio ginklų registro duomenų apie pareiškėją nėra, socialinių išmokų pareiškėja negauna. L. K. ir D. K. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Kretingos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-480-325/2014. Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) duomenimis, pareiškėjos vardu atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“, AB. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre informacijos apie pareiškėjos draudėjus, periodus ir draudžiamąsias pajamas nėra. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėja nekilnojamojo turto neturi. Skolininkas D. K. nuo 2020 m. liepos 2 d. vykdo individualią veiklą ir gauna pajamas. Iš skolininko pajamų daromos tam tikros išskaitos. Pavyzdžiui, iš 2022 m. balandžio 8 d. išieškotų lėšų patvarkymo Nr. S-22-14-2656 matyti, kad iš skolininko D. K. išieškota 27,59 Eur suma, 8,28 Eur skirta vykdomosios išlaidoms padengti, skolininkui grąžinta 19,31 Eur suma; iš 2022 m. spalio 21 d. išieškotų lėšų patvarkymo Nr. S-22-14-8260 matyti, kad iš skolininko D. K. išieškota 18,05 Eur suma, 5,42 Eur skirta vykdomosios išlaidoms padengti, skolininkui grąžinta 12,63 Eur suma. Antstolis 2023 m. liepos 18 d. priėmė nurodymą Nr. S-23-14-5814 priverstinai nurašyti 12 134,14 Eur sumos pinigines lėšas, esančias visose skolininkui priklausančiose banko sąskaitose. 2023 m. liepos 18 d. antstolis priėmė nurodymą Nr. S-23-14-5815 priverstinai nurašyti 12 116,28 Eur sumos pinigines lėšas, esančias visose skolininkei priklausančiose banko sąskaitose. Juridinių asmenų registro duomenimis, skolininkė UAB „Lietuviški baldai“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. birželio 21 d. likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

14. Taigi pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl pagrindo grąžinti vykdomąjį raštą egzistavimo, įvertino visų solidarių skolininkų turtinę padėtį pagal byloje esančius duomenis. Šiuo aspektu pareiškėjos argumentai, kad teismas neįvertino tam tikrų įrodymų, susijusių su jos turtine padėtimi, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja Lietuvoje turi savo vardu atidarytas 3 banko sąskaitas, yra darbingo amžiaus, todėl turi galimybę bet kada įsidarbinti ar kitokiu būdu gauti turto ar pajamų; duomenų, kad pareiškėja dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negali dirbti, byloje nėra, todėl pareiškėjos turtinė padėtis bet kada gali pasikeisti. Teismas nurodė, jog pareiškėja deklaratyviai teigia, kad jos turtinė padėtis yra sunki, tačiau įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes, nepateikia – nepateikia jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, socialines išmokas užsienyje. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria šiam pirmosios instancijos teismo vertinimui. Iš esmės pareiškėja nepateikia jokių duomenų apie savo turtinę padėtį užsienyje. Įvertinus tai, taip pat pareiškėjos turtinės padėties perspektyvas (kaip nurodyta, pareiškėja darbingo amžiaus, todėl bet kada gali sugeneruoti pajamų), tai, jog išieškojimas vykdomas iš solidarių skolininkų ir tam tikros pinigų sumos iš skolininko D. K. yra išskaitomos, tai, jog ir skolininko D. K. turtinė padėtis bet kada gali pasikeisti (kaip nurodyta, jis vykdo individualią veiklą, taigi bet kada gali sugeneruoti daugiau pajamų), konstatuotina, jog antstoliui manant, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus antstolis turėjo teisę negrąžinti išieškotojai vykdomojo dokumento. Tai atitinka vykdymo proceso tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojos reikalavimą. Pasikeitus solidarių skolininkų turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, antstolis turėtų galimybę iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, išieškotojai iš naujo nesikreipiant į antstolį ir nepradedant naujo vykdymo proceso.

15. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių tinkamą jos pačios kaip solidarios skolininkės pareigų vykdymą – nepateikė įrodymų, jog ėmėsi pakankamų veiksmų, kad pagerintų savo turtinę padėtį, siekdama įvykdyti teismo sprendimą, kuriam galioja privalomumo principas, ir atsiskaityti su išieškotoja (CPK 178 straipsnis).

16. Tai, kad priverstinio vykdymo proceso metu neišvengiamai patiriama vykdymo išlaidų, savaime nesudaro pagrindo vertinti antstolio veiksmų negrąžinant vykdomojo dokumento kaip neteisėtų. Ankstesnėse nutarties dalyse jau įvertintas antstolio veiksmų vykdomojo dokumento negrąžinimo klausimu pagrįstumas, o pareiškėja pati netinkamai vykdydama savo kaip skolininkės pareigas neturi pagrindo tikėtis, jog sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principas šiuo atveju bus mažiau reikšmingas nei pareiškėjos vykdymo procese patiriamos neigiamos pasekmės. Kita vertus, kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojai per įstatymų nustatytą terminą netrukdo iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti. Iš naujo pateikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti išieškotojai tektų sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas, taigi vykdymo išlaidos priverstinio vykdymo procese bet kokiu atveju yra neišvengiamos, ir tai nesudaro pagrindo dabartinio vykdymo proceso vertinti kaip neekonomiško (CPK 610 straipsnio 1 dalis).

17. Įvertinus tai, jog dėl visų solidarių skolininkų buvo išduotas tik vienas vykdomasis dokumentas ir pradėta viena vykdomoji byla, iš solidaraus skolininko D. K. skolos išieškojimas tęsiamas, išieškotoja nenori, jog vykdomasis dokumentas būtų jai grąžintas, skolininkų turtinė padėtis ateityje gali pasikeisti, pareiškėja iki galo neatskleidė savo turtinės padėties, darytina išvada, jog antstolis turėjo pagrindą manyti esant tikslinga tęsti vykdymo procesą ir atsisakyti surašyti išieškojimo negalimumo aktą, o pareiškėja neįrodė šių antstolio veiksmų neteisėtumo.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas pagrindas grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai, taigi antstolio veiksmai atsisakant grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai vertintini kaip teisėti ir pagrįsti, užtikrinantys sprendimo privalomumo, vykdymo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principą ir protingą išieškotojos ir skolininkų teisių ir pareigų pusiausvyrą.

19. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą ir atskirojo skundo argumentus, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento grąžinimo ir vykdomosios bylos užbaigimo klausimus, panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.