Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, dalyvaujant asmeniui, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, V. B., teismo posėdyje išnagrinėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvės, LR pilietės, našlės, turinčios spec. vidurinį išsilavinimą, dirbančios, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistos, administracine tvarka nebaustos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

policijos įgaliotas pareigūnas 2013 m. lapkričio 7 d. V. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d. už tai, kad 2013-10-01 apie 20 val. jos nepilnametis sūnus M. B., gim. (duomenys neskelbtini), socialiniame tinklapyje „facebook“ platino nuogos mažametės P. M. nuotraukas, kad V. B., auklėdama sūnų, neįskiepijo jam teigiamų elgesio normų, ir pažeidė LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 str. , 21 str. 1 d.

V. B. asmens tapatybė nustatyta pagal asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2013-07-24, Alytaus VPK MS (52).

V. B. į teismo posėdį atvyko, pripažino, kad ji turi problemų dėl savo sūnaus netinkamo elgesio ir deda visas pastangas auklėjant savo sūnų, todėl jos kaltės dėl netinkamo auklėjimo nėra, paaiškino, kai jos sūnus atliko priešingą teisei veiką, ji tuo metu buvo darbe, o vaikas - mokykloje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina nesant V. B. kaltės dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 2 d. padarymo.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Vertinant tai, ar V. B. gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį dėl šios tėvų valdžios nepanaudojimo ar netinkamo panaudojimo atvejo (epizodo), t. y. dėl jos sūnaus veiksmų, būtina įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą ATPK 181 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1–1379/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010, 2011 m. balandžio 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-128/2011 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, t. y. apklausiami vaiko pedagogai, surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada).

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, V. B. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nepakanka tik fakto, kad jos sūnus atliko priešingą teisei veiką.

Šiuo atveju turi būti nustatyta, kuo (kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu) pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs (įtakojęs) priešingos teisei veikos padarymą. Teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, t. y. policijos pareigūnams inicijuojant administracinio teisės pažeidimo teiseną, nebuvo tiriama, ar V. B. tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad jos sūnus nedarytų teisės pažeidimų, t. y. deramai užtikrino nuolatinę jo priežiūrą ir auklėjimą.

Teismo ištirtų ir įvertintų byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. B. tinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnyje.

Alytaus miesto savivaldybės Vaiko teisų apsaugos pateiktame 2013-11-18 rašte nurodoma, kad V. B. šeima, kurioje auga 3 nepilnamečiai vaikai, į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą neįrašyta (b.l. 28).

Alytaus Piliakalnio pagrindinės mokyklos rašte, nurodoma, kad M. B. mama V. B. sūnaus mokymosi laikotarpiu nuolat rūpinosi sūnumi, palaikė ryšius su klasės auklėtoja, socialiniu pedagogu, dalyvavo visuose klasės susirinkimuose, vaiko gerovės komisijos posėdžiuose, visada atvykdavo, iškviesta klasės auklėtojos ar mokyklos administracijos; mokyklai pasiūlius, geranoriškai sutiko kreiptis dėl sūnaus elgesio į Alytaus PPT (ilgą laiką ten lankėsi, į Vaiko raidos centrą, kad V. B. mirus vyrui viena nuoširdžiai rūpinasi savo trimis vaikais, dėl kitų dviejų vaikų jokių pretenzijų mokymosi įstaiga neturi. (b.l. 27).

Šias aplinkybes patvirtina ir Vaiko raidos centro išrašas iš medicininių dokumentų (b.l. 30), Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos raštas, iš kurio matyti, kad M. B. nustatytas kompleksinis sutrikimas: bendrieji mokymosi, fonologinės kalbos bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimai, iš kurių matyti, kad dėl šių nustatytų sutrikimų M. B. reikalinga kitų specialistų pagalba (b.l. 30, 36).

Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad V. B. yra našlė ir viena augina tris vaikus, yra dirbanti, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas mano, kad vien tik formalus administracinių teisės pažeidimų protokolo surašymas bei V. B. baudimas už motinos valdžios nepanaudojimą vaiko interesams šiuo atveju negali išspręsti jos šeimoje kilusių problemų dėl sūnaus elgesio – kaip patvirtina teismo aptarti byloje esantys duomenys, vienai V. B. sunku įtakoti sūnaus elgesį, kad jai reikalinga didesnė Vaiko teisių apsaugos tarnybos, mokyklos pedagogų pagalba, ir V. B. sūnus netinkamai elgiasi ne dėl to, kad jo motina nevykdo arba netinkamai vykdo savo, kaip motinos pareigas, o dėl paties M. B. turimų sveikatos sutrikimų, kuriems reiklainga specialistų pagalba.

Šie rašytiniai bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. B., kaip M. B. motina, rūpinasi savo sūnumi, imasi visų įmanomų priemonių, kad jos sūnus nedarytų teisės pažeidimų ir deramai bei atsakingai užtikrina nuolatinę jo priežiūrą, gydymą ir auklėjimą, taip pat imasi priemonių dėl jo turimų sveikatos problemų.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina savo įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu ir teisine sąmone. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimo bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis adm. bylose Nr. N9-990/2006, Nr. N444-1315/2008, Nr. N62-3686/2008).

Nesant V. B. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d. straipsnio dispozicijoje, įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad tokią praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismai, kurie nagrinėdami tokio pobūdžio bylas, yra pažymėję, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Kauno apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-427-238/2011).

Analogiškai teismų praktiką formuoja ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-293-81/2013).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti nesant V. B. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 str. 1 d. straipsnio dispozicijoje, įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą tiesiogiai jam arba nutarimą priėmusiam teismui.