Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Bujokaitės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Visi Visi“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. galutinio sprendimo, kuriuo preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas, civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „SKR GRUPĖ“ ieškinį atsakovei UAB „Visi Visi“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „SKR GRUPĖ“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ieškinį nagrinėti dokumentinio tvarka ir priteisti iš atsakovės UAB „Visi Visi“ 3973,13 Eur skolos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.Ieškinį grindė tuo, kad šalys 2015 m. rugsėjo 1 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. 2015/G/05, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei sandėlio, esančio Šiltnamių g. 30, Vilniuje, dalį. Taip pat tarp šalių sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Sudarytų sutarčių pagrindu atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei ne tik sutartą nuomos mokestį, bet ir užmokestį už sunaudotą elektros energiją. Ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo. Atsakovė, ieškovės teigimu, už suteiktas nuomos paslaugas bei sunaudotą elektros energiją yra skolinga 3 973,13 Eur. Ieškovė ragino atsakovę atsiskaityti, tačiau atsakovė skolos nesumokėjo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB „SKR GRUPĖ“ iš atsakovės UAB „Visi Visi“ 3 973,13 Eur skolą, 6 % dydžio metines procesines palūkanas bei 45 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsakovė UAB „Visi Visi“ pateikė prieštaravimus, kuriuose su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl patalpų nuomos laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. 2015 m. spalio 23 d. šalys pasirašė susitarimą dėl atsiskaitymų pagal minėtą sutartį. 2015 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta nauja sutartis vienerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. kartu buvo sudaryta ir elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Pasikeitus ekonominei atsakovės situacijai ir pakitus gamybos apimtims, atsakovė pranešė, jog nutraukia sutartį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. pasibaigus nuomos sutarčiai turėjo baigtis ir elektros energijos pardavimo sutartis. Sutartimi nebuvo nustatytas terminas, per kurį nuomininkas privalo informuoti apie sutarties nutraukimą, todėl atsakovė nuo 2015 m. lapkričio 1 d. išsikraustė iš patalpų ir neprivalo mokėti už jas. Sutartyje buvo numatytas mokėjimas už tris mėnesius, todėl ieškovė galėtų pripažinti ieškovės reikalavimo teisę už tris mėnesius, kurie galėtų būti išskaitomi iš atsakovės sumokėto depozito.Ieškovė UAB „SKR grupė“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog sutartis yra terminuota nuomos sutartis, kurios terminas yra trumpas – vieneri metai. Pagal sutartį, nuomininkas neturėjo teisės nutraukti sutarties prieš terminą, todėl sutartis galėjo baigtis tik pasibaigus terminui arba pareiškus reikalavimus teisme, todėl atsakovės pareiškimas dėl sutarties nutraukimo neturėjo teisinių pasekmių ir turėjo būti vykdoma iki jos termino pabaigos. Aplinkybė, jog nuomininkė išsikraustė iš patalpų, nenutraukia pačios sutarties. Be to, ieškovė ne kartą informavo atsakovę, jog nelaiko sutarties pasibaigusia ir patalpų nėra priėmusi. Atsakovė nepasinaudojo jokiomis priemonėmis, kad nutraukti elektros energijos tiekimo sutartį, todėl ji pasibaigė kartu su nuomos sutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. Preliminarų sprendimą, kuriuo priteista ieškovei UAB „SKR GRUPĖ“ iš atsakovės UAB „Visi Visi“ 3 973,13 Eur skolą, 6 % dydžio metines procesines palūkanas bei 45 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas vienerių metų laikotarpiui. Ši sutartis pasibaigė ir buvo sudaryta kita nuomos sutartis. 2015 m. rugsėjo 1 d. šalys pasirašė Nuomos sutartį Nr. 2015/G/05, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei 141,73 m2 negyvenamąsias patalpas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. 2015 m. rugsėjo 1 d. šalys pasirašė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/G/04/E, kuria ieškovė įsipareigojo tiekti elektros energiją atsakovei išnuomotose patalpose, o ši įsipareigojo už ją sumokėti. Atsakovė 2015 m. spalio 1 d. raštu informavo ieškovę, jog nuo 2015 m. lapkričio 1 d. nutraukia nuomos sutartį. Ieškovė, 2015 m. spalio 6 d. atsakydama į atsakovės raštą, nurodė, jog nesutinka su vienašališku Sutarties nutraukimu ir kad atsakovė neturi teisės vienašališkai nutraukti Sutarties bei pasiūlė nutraukti Sutartį dvišaliu sutarimu, atvykus pas ieškovę. Ieškovė 2015 m. lapkričio 9 d. išsiuntė pretenziją atsakovei dėl skolos už nuomą sumokėjimo, o 2015 m. gruodžio 2 d. pakartotinę pretenziją dėl skolos pamokėjimo. Ieškovė taip pat 2016 m. kovo 14 d., 2016 m. birželio 1 d. bei 2016 m. rugsėjo 8 d. siuntė pretenzijas atsakovei dėl skolos apmokėjimo. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu atsakė į ieškovės pretenzijas, jog kompromiso būdu siekia taikiai užbaigti ginčą. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 15 d. raštu informavo atsakovę, jog sutartis nėra nutraukta ir jog pagal ją turi grąžinti patalpas pasibaigus terminui 2016 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 26 d. išsiuntė pakartotinį pranešimą dėl patalpų grąžinimo. Atsakovei neatvykus perduoti patalpų, ieškovė vienasmeniškai sudarė 2016 m. spalio 3 d. aktą, kuriame fiksavo patalpų būklę.Ginčo Sutarties 4.1 p. šalys sutarė, jog Sutartis yra terminuota, prasideda 2015 m. rugsėjo 1 d. ir baigiasi 2016 m. rugsėjo 30 d. Teismo vertinimu, ginčo patalpos yra komercinės, todėl 1 metų nuomos terminą laikė trumpu.Sutarties 13 dalyje yra šalių sutarti Sutarties nutraukimo pagrindai. Sutarties 13.1 p. numatyta, jog Sutartis galioja iki termino pabaigos arba nutraukimo Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 13.2 p. nustatyta nuomotojo teisė vienašališkai prieš terminą nutraukti Sutartį, jei nuomininkas pažeidžia Sutarties sąlygas. Sutarties 13.7 p. nustatyta, jog nuomotojas, nesant nuomininko kaltės, turi teisę nutraukti Sutartį, pranešęs prieš tris mėnesius. Šalys Sutartyje nėra sutarusios, jog atsakovė, kaip nuomininkė, gali nutraukti Sutartį anksčiau laiko, nesant nuomotojo kaltės. Atsižvelgiant į tai, jog Sutartis sudaryta trumpam terminui ir šalims Sutartyje sutarus, jog nuomininkė neturi teisės nutraukti Sutarties anksčiau termino, nuomininkė galėjo nutraukti Sutartį CK 6.298 str. nustatytais pagrindais, kreipdamasi į teismą, tačiau to nepadarė.Teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, darė išvadą, jog atsakovės nusiųstas pasiūlymas nutraukti Sutartį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. yra atsakovės pasiūlymas, kuris nebuvo akceptuotas ieškovės, todėl neįsigaliojo ir teisinių pasekmių nesukėlė. Į ieškovės pasiūlymą atvykti ir susitarti dėl Sutarties nutraukimo atsakovė neatsakė.Pasak teismo, nustačius, jog Sutartis nebuvo nutraukta 2015 m. lapkričio 1 d., atsakovė turėjo pareigą mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus pagal Sutartį, įskaitant ir mokėjimus už elektros energiją.Teismas laikė, kad depozito klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl plačiau dėl jo nepasisakė.Atsakovė neginčijo, jog pagal pateiktas sąskaitas ieškovė neteisingai būtų paskaičiavusi mokesčius, todėl preliminarų sprendimą, kuriuo priteista 3 973,13 Eur, 6 proc. dydžio procesinės palūkanos ir 45 Eur bylinėjimosi išlaidos, teismas paliko galioti.Be to, pažymėjo, jog šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo pagal 2015 m. gruodžio 31 d. – 2016 m. balandžio 1 d. sąskaitas. Dėl skolų už nuomos laikotarpį iki ir po minėtų datų yra priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. Preliminarus sprendimas priimtas c. b. Nr. 2-50766-864/2015 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. Preliminarus sprendimas priimtas c. b. Nr. e2-43008-534/2016.Teismas patyrė 2,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikim, bet kadangi išlaidos neviršijo teisės aktų nustatytos minimalios sumos, todėl jų atlyginimo klausimo teismas nesprendė (CPK 96 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Visi visi“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB “SKR GRUPĖ” ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pasikeitus ekonominei situacijai ir pakitus gamybos apimtims, atsakovė 2015 m. spalio 1 d. raštu pranešė ieškovei apie savo ketinimus ir pageidavimą nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuo 2015 m. lapkričio 1 d., todėl tiek negyvenamųjų patalpų nuomos, tiek ir iš jos išvestinė elektros energijos tiekimo sutartys nuo sutarto periodo, t. y. 2015 m. lapkričio 1 d. turėjo pasibaigti. Tokiu būdu atsakovė faktiškai pradedant 2015 m. lapkričio mėn. ieškovei žinant nesinaudojo išnuomotomis patalpomis. Atitinkamai, nesant atsakovės minėtose patalpose negalėjo būti naudojama ir elektros energija. Atsakovė sutiko su aplinkybe, kad antrąja sutartimi keliose vietose buvo numatytas sutarties nevykdymo mokėjimų 3 mėn. įspėjamasis periodas, todėl minusavus depozitinį užstatą, sutiko, kad galėtų kaip išlygą, pripažinti nuomos mokesčio įsiskolinimą iki 2015 m. gruodžio 31 d. Ieškovė, siekdama nepagrįstai praturtėti, beveik vienų metų nuomos laikotarpį suskaldė į tris dalis (2015 m. lapkritis – 2016 m. sausis; 2016 m. vasaris – birželis ir 2016 m. liepa – spalis). Dėl kiekvieno iš šių periodų paruošė tris ieškininius ir pateikė teismui. Preliminariais sprendimais visi trys ieškiniai buvo pilnai patenkinti.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „SKR GRUPĖ“ prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Ginčo nuomos sutartis Nr. 2015/G/05 nebuvo nutraukta ir nuomos terminas baigėsi 2016 m. rugsėjo 30 d., atsakovė neturėjo teisės vienašališkai nutraukti nuomos sutarties, o jos pranešimas apie nuomos sutarties nutraukimą vertintinas kaip pasiūlymas, kuris nebuvo akceptuotas. Ieškovės pasiūlymą atvykti ir susitarti dėl sutarties nutraukimo atsakovė ignoravo, į jį neatsakė. Atsakovei piktavališkai nemokant nuomos mokesčio ir kitų priklausančių mokėjimų, ieškovė, nelaukdama, kol išaugs skola, tris kartus yra kreipusis į teismą su ieškiniu dėl skolos išieškojimo. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo pagal 2015 m. gruodžio 31 d. – 2016 m. balandžio 1 d. sąskaitas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei negyvenamąsias patalpas vienerių metų laikotarpiui. Šiai sutarčiai pasibaigus, 2015 m. rugsėjo 1 d. šalys sudarė Nuomos sutartį Nr. 2015/G/05, kuria ieškovė išnuomojo atsakovei 141,73 m2 negyvenamąsias patalpas laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. 2015 m. rugsėjo 1 d. šalys sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/G/04/E, kuria ieškovė įsipareigojo tiekti elektros energiją atsakovei išnuomotose patalpose, o ši įsipareigojo už ją sumokėti. Atsakovė 2015 m. spalio 1 d. raštu informavo ieškovę, jog nuo 2015 m. lapkričio 1 d. nutraukia nuomos sutartį. Ieškovė, 2015 m. spalio 6 d. atsakydama į atsakovės raštą, nurodė, jog nesutinka su vienašališku Sutarties nutraukimu ir kad atsakovė neturi teisės vienašališkai nutraukti Sutarties bei pasiūlė nutraukti Sutartį dvišaliu sutarimu, atvykus pas ieškovę. Ieškovė 2015 m. lapkričio 9 d. išsiuntė pretenziją atsakovei dėl skolos už nuomą sumokėjimo, o 2015 m. gruodžio 2 d. pakartotinę pretenziją dėl skolos pamokėjimo. Ieškovė taip pat 2016 m. kovo 14 d., 2016 m. birželio 1 d. bei 2016 m. rugsėjo 8 d. siuntė pretenzijas atsakovei dėl skolos apmokėjimo. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu atsakė į ieškovės pretenzijas, jog kompromiso būdu siekia taikiai užbaigti ginčą. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 15 d. raštu informavo atsakovę, jog sutartis nėra nutraukta ir jog pagal ją turi grąžinti patalpas pasibaigus terminui 2016 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 26 d. išsiuntė pakartotinį pranešimą dėl patalpų grąžinimo. Atsakovei neatvykus perduoti patalpų, ieškovė vienasmeniškai sudarė 2016 m. spalio 3 d. aktą, kuriame fiksavo patalpų būklę.Pasak apeliantės, pasikeitus ekonominei situacijai ir pakitus gamybos apimtims, ji 2015 m. spalio 1 d. raštu pranešė ieškovei apie savo ketinimus ir pageidavimą nutraukti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuo 2015 m. lapkričio 1 d., todėl tiek negyvenamųjų patalpų nuomos, tiek ir iš jos išvestinė elektros energijos tiekimo sutartys nuo sutarto periodo, t. y. 2015 m. lapkričio 1 d., turėjo pasibaigti. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); antra, neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).Sutarties šalių galimybė vienašališkai nutraukti sutartį taip pat ribojama tuo, kad įstatyme nustatyta privaloma vienašališko sutarties nutraukimo tvarka. Apie vienašališką sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Išvardyti teisės vienašališkai nutraukti sutartį ribojimai užtikrina sutarties pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, teisinės padėties apibrėžtumą. Vienai iš šalių piktnaudžiaujant vienašalio nutraukimo teise, kita turi teisę teisme reikalauti pripažinti tokius veiksmus neteisėtais ir atlyginti nuostolius; tokiu atveju teismas įvertina, ar sutartis nutraukta pagrįstai ir teisėtai bei apgina sąžiningos šalies interesus. Taigi sutartį vienašališkai nutraukianti šalis prisiima riziką dėl vienašalio sutarties nutraukimo neteisėtumo ir dėl to jai tenkančių nepalankių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-694-969/2015).Bylos šalių sudarytos Sutarties 4.1 p. šalys sutarė, jog Sutartis yra terminuota, prasideda 2015 m. rugsėjo 1 d. ir baigiasi 2016 m. rugsėjo 30 d. Sutarties 13 dalyje šalys sutarė dėl Sutarties nutraukimo pagrindų. Sutarties 13.1 p. numatyta, jog Sutartis galioja iki termino pabaigos arba nutraukimo Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 13.2 p. nustatyta nuomotojo teisė vienašališkai prieš terminą nutraukti Sutartį, jei nuomininkas pažeidžia Sutarties sąlygas. Sutarties 13.7 p. nustatyta, jog nuomotojas, nesant nuomininko kaltės, turi teisę nutraukti Sutartį, pranešęs prieš tris mėnesius. Šalys Sutartyje nesutarė, jog apeliantė, kaip nuomininkė, gali nutraukti Sutartį anksčiau laiko, nesant nuomotojo kaltės. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas, jog Sutartis sudaryta trumpam terminui ir šalims Sutartyje nesutarus dėl nuomininkės teisės nutraukti Sutartį anksčiau termino, apeliantės siųstas pasiūlymas nutraukti Sutartį nuo 2015 m. lapkričio 1 d. neįsigaliojo ir teisinių pasekmių nesukėlė.Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis), laikytis savo sudarytų sutarčių sąlygų. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 4 dalis). CK 6.38 ir 6.200 str. yra įtvirtinti prievolių ir sutarčių vykdymo principai. Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu būdu kitai šaliai, laikytis teisingumo ir protingumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad šalių sudaryta Sutartis nebuvo nutraukta 2015 m. lapkričio 1 d., apeliantei išliko pareiga mokėti tiek nuomos mokestį, tiek ir kitus mokėjimus.Teisėjų kolegija, atmesdama apeliantės argumentus dėl ieškovės siekio nepagrįstai praturtėti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas, o atsakovės argumentai dėl nepagrįsto praturtėjimo yra deklaratyvūs. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nuomos mokesčio mokėjimo pagal 2015 m. gruodžio 31 d. – 2016 m. balandžio 1 d. sąskaitas, o dėl skolų už nuomos laikotarpį iki ir po minėtų datų yra priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. Preliminarus sprendimas, priimtas c. b. Nr. 2-50766-864/2015, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. Preliminarus sprendimas, priimtas c. b. Nr. e2-43008-534/2016.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisiniu reglamentavimu, atsižvelgęs į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą bei nuomos santykius, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo.Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės UAB „Visi visi“ patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Ieškovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas bei jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl klausimas dėl ieškovės patirtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme nespręstinas (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.