Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2024 m. gegužės 29 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, pensininkas, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. vasario 11 d. apie 19.15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia keturis kartus kumščiu sudavė savo šeimos narei – sutuoktinei O. D. į galvą, vieną kartą kumščiu sudavė jai į krūtinę, suėmė jai už abiejų rankų ir stipriai spaudė, padarydamas muštines žaizdas viršugalvyje ir nosies srityje, poodines kraujosruvas kaktos-smilkinio srityje, dešinės akies vidiniame kampe ir apatiniame voke, kairės akies viršutiniame voke, kairės ausies kaušelyje, krūtinėje, kairio peties ir žasto srityse, kairio IX šonkaulio lūžį ir nosikaulio lūžį, taip šiais veiksmais nesunkiai sužalojo O. D. sveikatą.

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos nepamena, galėjo būti 2024 m. vasario 11 d., vakare, namuose (duomenys neskelbtini) primušė sutuoktinę. Buvo neblaivus, vartojo degtinę. Neskaičiavo, kiek kartų sudavė sutuoktinei, bet galėjo suduoti 4 kartus į galvą, kartą į krūtinę. Neprisimena tiksliai, bet galėjo būti, kad laikė sutuoktinei už rankų. Sutinka, kad nuo jo veiksmų sutuoktinei sulūžo šonkauliai, nosies kaulas. Žmona ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes teisingai nurodė. Žmonos neatsiprašė, nes ji nepasakė, kur dingo pinigai už parduotą žemę. Galvoja, jog jo atsiprašymas nieko nepakeis. Dėl savo veiksmų nesigaili, mano, jog per vėlu gailėtis, nes tai nieko nepakeis.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu niekas nepaimta (1 t., b. l. 22-29).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta O. D., ant veido, po dešine akimi, matosi kraujosruva ir kirstinė žaizda. Ant nosies matosi kirstinė žaizda, bei raudonos spalvos dėmė panaši į kraują. Galvoje matosi kirstinė žaizda bei raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 30-36).

Neblaivumo akte nurodyta, kad buvo nustatyti A. D. neblaivumo požymiai: iš burnos jam sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. A. D. vengė neblaivumo patikrinimo (1 t., b. l .41).

Nukentėjusioji O. D. parodė, kad su A. D. yra susituokusi apie 41 metus, turi keturis vaikus, kurie jau yra pilnamečiai ir kartu su jais negyvena. Namas, kuriame jie gyvena su sutuoktiniu dviese, yra jų bendra nuosavybė. 2024-02-11 prieš 15.00 val. parduotuvėje abu nusipirko vieną 0,7 l talpos degtinės butelį. Grįžus namo, A. žiūrėjo televizorių, ji dirbo buities darbus ir abu gurkšnojo degtinę. A. jos išgėrė daugiau, nei ji. Apie 19.15 val. sutuoktinis pašoko nuo kėdės ir be jokios priežasties pradėjo šaukti kur ji padėjo pinigus, gautus už parduotą žemę. Ji sėdėjo ant kėdės ir nieko nesakė, kadangi matė jog sutuoktinis yra agresyvus, todėl nenorėjo dar labiau jį erzinti. A. jai du kartus kumščiu sudavė į galvą, vieną kartą kumščiu sudavė į krūtinę ir vieną kartą kumščiu sudavė į nosį. Ji pasiėmė rankšluostį bei juo užsidengė veidą, kadangi iš nosies bėgo kraujas. Sutuoktinis stovėjo priešais ją ir vieną kartą kumščiu sudavė į galvą ir ji pajuto, kad iš viršugalvio smarkiai bėga kraujas. Ji susiėmė už galvos ir išsigandusi palindo po stalu. Ji verkė ir prašė sutuoktinio daugiau jos nemušti, tačiau šis į jos prašymus nereagavo, vaikščiojo aplink stalą ir suėmęs už abiejų rankų, jas stipriai spaudė ir bandė ją ištraukti, tačiau to padaryti jam nepavyko. Ji greitai išlindo iš po stalo, pagriebė savo telefoną ir išbėgo į kiemą. Nubėgusi už namo paskambino sūnui S. D., kuris gyvena Kėdainiuose ir paprašė, kad šis iškviestų policiją, kadangi tėvas mušasi, o ji stovi už namo, jai smarkiai bėga kraujas. Sūnus pasakė, kad tuoj atvažiuos. Ji stovėjo lauke ir laukė sūnaus, nes bijojo grįžti namo. Tuoj pat atvyko sūnus bei dukra A. I., policijos pareigūnai, medikai. Kuomet sutuoktinis prieš ją smurtavo, spaudė rankas, ji jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 48-51).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 308/2024 (02) nurodyta, kad O. D. konstatuota: muštinės žaizdos viršugalvyje ir nosies srityje, poodinės kraujosruvos kaktos-smilkinio srityje, dešinės akies vidiniame kampe ir apatiniame voke, kairės akies viršutiniame voke, kairės ausies kaušelyje, krūtinėje, kairio peties ir žasto srityje, kairio IX šonkaulio lūžis, nosikaulio lūžis. Remiantis ,,Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių" 7.1 punktu dėl konstatuotų lūžių, kurie sugyja per ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį O. D. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 67-69).

Liudytojas S. D. parodė, kad A. D. yra jo tėvas, duoti parodymus sutinka. 2024-02-11 apie 19.20 val. paskambino mama O. D. ir verkdama prašė iškviesti policiją, kadangi tėvas ją muša. Abu tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Po mamos skambučio jis tuoj pat paskambino seseriai A. I., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) r., pasakė apie mamos skambutį bei paprašė, kad ji taip pat atvažiuotų. Atvykęs pas tėvus pamatė mamą, stovinčią ant kelio, kurios veidas buvo kruvinas, prie galvos ji laikė prispaudusi rankšluostį, kuris buvo kruvinas. Jis mamai liepė sėstis į automobilį bei paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Tuo metu atvažiavo ir jo sesuo, kuri paėmė iš jo telefoną, kadangi jis dėl susijaudinimo negalėjo paaiškinti apie mamai padarytus sužalojimus. Laukiant pareigūnų jis klausė mamos kas nutiko, ši pasakė, kad su tėvu išgėrinėjo bei tėvas pradėjo klausinėti apie pinigus bei ją mušė. Atvykus medikams ir pareigūnams visi bandė patekti į namo vidų, tačiau negalėjo, nes tėvas buvo užsirakinęs. Pabeldus į langą, tėvas atidarė duris. Pareigūnai bendravo su tėvu, klausė jo kas nutiko, tačiau šis akivaizdžiai vaizdavo, kad yra nustebęs ir nesupranta ko yra klausinėjama, taip pat jis atsisakė tikrintis girtumą (1 t., b. l. 89-92).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A186 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 – 7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. To paties poįstatyminio teisės akto 5 punkte susargdinimas apibrėžiamas kaip organizmo funkcijų sutrikdymas biologiniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu arba nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos. Taigi, sistemiškai aiškinant šias nuostatas, darytina išvada, kad asmens sveikata, be kita ko, gali būti sutrikdyta ir fiziniu ir psichiniu poveikiu. BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. D. padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką pasitvirtino. A. D. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įvykdymo prisipažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti parodymai, kurie iš esmės sutapo su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusios, liudytojų parodymai, taip pat aukščiau įvertinti kiti rašytiniai įrodymai, tame tarpe specialisto išvada, konstatuojanti nukentėjusios sužalojimo mechanizmą ir mastą, neginčijamai patvirtina, kad A. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. vasario 11 d. apie 19.15 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia keturis kartus kumščiu sudavė savo šeimos narei – sutuoktinei O. D. į galvą, vieną kartą kumščiu sudavė jai į krūtinę, suėmė jai už abiejų rankų ir stipriai spaudė, padarydamas muštines žaizdas viršugalvyje ir nosies srityje, poodines kraujosruvas kaktos-smilkinio srityje, dešinės akies vidiniame kampe ir apatiniame voke, kairės akies viršutiniame voke, kairės ausies kaušelyje, krūtinėje, kairio peties ir žasto srityse, kairio IX šonkaulio lūžį ir nosikaulio lūžį, taip šiais veiksmais nesunkiai sužalojo O. D. sveikatą. Ginčo byloje nekilo, kad kaltinamąjį su nukentėjusiąja sieja šeiminiai ryšiai, jie sutuoktiniai. Kaltinamojo kaltę dėl minėto nusikaltimo neginčijamai patvirtina specialisto išvada, kuria konstatuotas nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio, nes pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles, nukentėjusios sveikata buvo sutrikdyta daugiau nei 10 dienų. Pažymėtina, kad kaip matyti iš bylos medžiagos minėtos specialisto išvados teismo eksperto atliktos objektyviai ištiriant asmenį, remiantis medicinos dokumentų duomenimis, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo metu užduotyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajai padaryto sužalojimo sunkumo laipsnis, nustatyto nesunkaus sveikatos sutrikdymo mechanizmas, aiškiai nurodant, kad jis padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, sužalojimai griuvimui nebūdingi, jie galėjo atsirasti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Šią išvadą patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, kad jis trenkė su kumščiu ne kartą nukentėjusiajai į veidą, į krūtinę, nukentėjusios parodymai, kad kaltinamasis jai su kumščiu trenkė galvos ir krūtinės sritį, taip pat rašytinė bylos medžiaga (įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, asmens apžiūros protokolu). Taigi, kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu. Abejoti nukentėjusios parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, rašytiniais įrodymais nėra pagrindo, jie sutampa dėl esminių aplinkybių, papildo vieni kitus ir visiškai patvirtina A. D. kaltę, kurios kaip minėta jis viso baudžiamojo proceso metu neneigė, pripažino kaltę dėl inkriminuotos veikos.

Ištyrus ir įvertinus aptartų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad A. D., veikdamas tiesiogine tyčia, nustatytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą, padarydamas jai sužalojimus, todėl jis privalo atsakyti už atsiradusius padarinius. Kadangi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, tyčinė kaltė, konstatuotina, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir jo padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino, tačiau, nurodė, jog nesigaili, nukentėjusiosios neatsiprašė, motyvuodamas, jog ir ji kalta dėl įvykio. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, Nr. 2K-163/2014, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-273-245/2018).

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas teismo vertinimu ir paties kaltinamojo prisipažinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį, tyčinį, baigtą nusikaltimą. A. D. neteistas (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 146), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 149), pensininkas, Kėdainių VšĮ PSPC Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neregistruotas (1 t., b. l. 154).

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijos vidurkis. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Kaltinamasis yra brandaus amžiaus, pensininkas, neteistas, kaltu prisipažino. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, dar gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikos pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam laikotarpiui, skiriant kaltinamajam šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė smurtaudamas prieš savo sutuoktinę, kartu su bausme kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinio ieškinio.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pateikė civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų – 182,88 Eur atlyginimo (1 t., b. l. 77-79).

Dėl kaltinamojo A. D. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai O. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ligoninėje nukentėjusiajai buvo suteikta skubiosios medicinos pagalbos paslaugos: gydytojo radiologo konsultacija, atlikta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, naudoti vaistai. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 182,88 Eur. Kauno teritorinė ligonių kasa yra apmokėjusi nukentėjusiosios gydymo išlaidas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, prie ieškinio pridėta žalos detalizacija (1 t., b. l. 79), todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, ir iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistinas 182,88 Eur turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas buvo nuo 2024 m. vasario 11 d. 20.35 val. iki 2024 m. vasario 12 d. 16.17 val., paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 138-140), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 15,86 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti A. D. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti A. D. šiuos įpareigojimus:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti A. D. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (teismas išaiškina, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. D. 182,88 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų 88 ct) turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

Priteisti iš A. D. 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.