Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB „D.“ atstovui A. M., jo įgaliotam atstovui N. U.,

išnagrinėjusi UAB „D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Šiaulių skyrius) 2015-08-14 privalomąjį nurodymą Nr. PN-814-(19.29) UAB „D.“ iki 2015-10-15 privalėjo aptveri statybvietę, įrengiant įspėjamuosius ženklus arba apsaugoti kitais būdais, kad nebūtų galimybės pašaliniams asmenims patekti į nebaigtą statyti gamybinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2015-07-30 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso minėtai įmonei. 2015-10-19 Šiaulių skyriaus vyr. specialistas atliko pirmiau minėto objekto patikrinimą ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą 2015-10-19 Nr. FAK-1268-(19.31). Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „D.“ Šiaulių skyriaus 2015-08-14 privalomojo nurodymo Nr. PN-814-(19.29) neįvykdė. Statybvietė prie nebaigto statyti pastato yra neaptverta, įspėjamųjų ženklų nėra, į statybvietę netrukdomi gali patekti pašaliniai asmenys. Tokiais veiksmais UAB „D.“ pažeidė 2013-07-02 Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 11 straipsnio 6 dalį bei statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 5 priedo 5 punktą.

UAB „D.“ atstovas A. M. su padarytu pažeidimu nesutiko ir teisme paaiškino, kad UAB „D.“ birželio – liepos mėn. nusipirko sklypą. Realiai raštas iš institucijos surašytas, kai jis nedirbo, nes pradėjo dirbti nuo rugsėjo mėn. Kai pradėjo dirbti, institucijos pradėjo jį atakuoti, jau spalio mėn. surašyti protokolai, mokamos baudos, nors dar net nebuvo su tuo sklypu susipažinęs. Jis yra samdomas vadovas, pradėjo dirbti nuo rugsėjo 18-20 d. Su įmonės turimu turtu susipažinęs. Apie pastatą (duomenys neskelbtini) žinojo. Su institucijos nurodymu taip pat susipažino, bet buvo daug klausimų, kurie nėra greitai sprendžiami, nes reikalingi matininkų skaičiavimai, ten žemė ribojasi su savivaldybės sklypu. Reikalavo atlikti labai daug darbų, tam reikalingos didelės investicijos, nes didelis plotas, per mėnesį tai atlikti sunku. Reikėjo aptverti teritoriją, kad į ją nepapultų žmonės. Ten dar yra pavojingos angos, kurias reikia sandarinti, nuo senų laikų palikti šuliniai. Per vieną mėnesį tokių darbų atlikti neįmanoma. Nurodymas skirtas atlikti iki 2015-10-15. Iki jo kito įmonės vadovo nebuvo, nes įmonė registruota naujai. Pusę metų jam buvo nedarbingumo lapelis, negalėjo įsidarbinti. Per tą laiką parengė projektavimo darbus, jie buvo pateikti institucijai, bet nekreipė dėmesio. Pavasarį planuojamos statybos, kad būtų užbaigtas objektas. Norint atlikti institucijos nurodymus, reikia pusės metų, tad nieko neatliko. Buvo išpjauta daug krūmų, atvertas vaizdas. Šiemet atlikti teritorijos valymo darbai. Pusę metų daryti darbus, o po to juos naikinti, jo manymu neracionalu. Ta teritorija tokia ne pirmi metai, nieko nenutiko, tai kodėl dabar turi nutikti. Miestas turėtų būti suinteresuotas, kad jie plėstųsi. Dėl termino pratęsimo į instituciją nesikreipė, nežinojo, kad galima taip daryti, niekas nepaaiškino. Pripažįsta, kad nesiėmė veiksmų atlikti darbus pagal nurodymą, tačiau čia nėra pažeidimo. Jis pažeidimą supranta kitaip, dėl to jo nepripažįsta. Pagal įstatymą institucijos nurodymas yra privalomas, bet neaišku, kaip jį traktuoti. Galėjo aptverti geltona juosta ir viskas. Nėra parašyta, kaip aptverti teritoriją, todėl kreipėsi į instituciją su klausimu, kokio aukščio tvora turi būti, ar užtenka tik ženklo. Jei parašo įstatymą, tai turi būti nurodoma, kaip tai įgyvendinti. Atsakymo nesužinojo. Pastatų pirkimo- pardavimo sutartį pasirašė jis, nors nedirbo. Jis turi teisę pasirašyti sutartis, nors tuo metu buvo nedarbingas. Kai įkūrė įmonę, kol atėjo dokumentai, pusei metų tapo nedarbingas. Privalomą nurodymą gavo registruotu laišku tikriausiai rugpjūčio mėn. Kai gavo nurodymą, buvo įmonės vadovu, bet nedarbingas. Tai nauja įmonė, buvo tik buhalterė ir jis. Įmonė registruota kovo – balandžio mėn. Nurodymo gavimo dieną buvo įmonės vadovas.

UAB „D.“ įgaliotas atstovas N. U. teisme paaiškino, kad toje vietoje 1999 m. pradėti statyti pastatai, žemės reikalai nebuvo sutvarkyti. Savivaldybė tą sklypą įtraukė į apleistų sklypų sąrašą. Suderinus su savivaldybės komisija, aplinką aptvarkė. Padarė kaip UAB „I.“ buvo nurodžiusi savivaldybė. Sklypas buvo išbrauktas iš apleistų sklypų sąrašo. Kyla klausimas dėl ribų ir aptvėrimo. Savivaldybė sakė netverti sklypo, nes negražiai žiūrėsis. Jei sklypas įtrauktas į apleistų sklypų sąrašą, reikia mokėti didesnius mokesčius. Buvo nutarta sklypo neaptverti, kad žiūrėtųsi geriau. Taip buvo sutarta su savivaldybe. Nėra toponuotraukos. Nesant raudonų linijų, negali nieko aptverti. Dabar sklypas yra UAB „D.“. Yra surastas architektas, padarytas projektas. Reikalavimas atsirado tuo metu, kai tvarkė pagal savivaldybės reikalavimus. Savavališkai statyti tvoros negalima. Kai pradės statyti objektą, tuomet ir apsitvers. Institucijos reikalavimai kertasi su savivaldybės reikalavimais. Jei aptvers sklypą kuolais ir juostomis, negražiai atrodys, savivaldybė kels pretenzijas. Nuo 1999 m. teritorija aptverta nebuvo. A. M. kelis kartus per metus yra baudžiamas baudomis, gal čia koks suinteresuotumas. Su nurodymu susipažinęs nebuvo, bet jam apie jį sakė. Dirba įmonėje. Nurodymo neskundė, nes jo nematė. Kai dirbo UAB „I.“, gavo raštą, kad reikia išvalyti teritoriją, jog matytųsi pastatas, klausė apie tvoras, sakė, jog nereikia. Liepė išvalyti teritoriją, o institucija liepė pastatyti tvoras. Nežinant teritorijos ribų, negalima nieko statyti, reikia gauti leidimą. Tai perteklinis nurodymas. Nuo 1999 m. niekas teritorija nesirūpino, o dabar, kai atsirado kas ja rūpinasi, baudžia.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas A. P. teisme paaiškino, kad yra du skirtingi atvejai, nes jie reikalauja aptverti statybvietę, o ne visą teritoriją. Galima ir sargus pastatyti, čia įmonės pasirinkimas. Protingai galvojant, galima pastatyti laikiną tvorą su įspėjamuoju ženklu. Angų sandarinti nereikia. Užtenka laikinos tvoros. Jų reikalavimas yra tam, kad nelandžiotų vaikai. Kol rašė aktą, viena plokštė jau nukrito. Ten žaidžia paaugliai, kai kas nors nutiks, atsakys vadovas. Buvo raštas, kad turi teisę prašyti terminą pratęsti, tačiau dėl termino pratęsimo kreiptasi nebuvo.

Be UAB „D.“ atstovų, institucijos atstovo paaiškinimų, UAB „D.“ kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, UAB „D.“ direktoriaus A. M. paaiškinimu, 2015-10-19 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, UAB „D.“ įstatais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, 2015-08-14 privalomuoju nurodymu, raštu „Dėl privalomojo nurodymo termino nustatymo“, kvietimu atvykti į patikrinimą, 2015-06-12 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu su fotonuotraukomis.

ATPK 2 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų. Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, kol jie nustatyta tvarka neįtraukti į šį kodeksą, Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai. Statybos įstatymo 14 skirsnis numato juridinių asmenų atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus. Statybos įstatymo 55 straipsnyje numatyta, kad šio įstatymo 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 53 ir 54 straipsniuose nurodyti pažeidimai taikomi ir juridinių asmenų filialams, taip pat kitoms užsienio organizacijoms; nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose nurodyti pažeidimai. Teismas pažymi, jog ATPK 2 straipsnis tiesiogiai leidžia taikyti kitus teisės aktus dėl administracinės atsakomybės. Toks teisės aktas yra ir Statybos įstatymas, kuris tiesiogiai numato juridinio asmens atsakomybę už statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą (analogišką praktiką formuoja ir Šiaulių apygardos teismas 2012-01-11 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-14-309/2012).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už statybos valstybinę priežiūrą atliekančių pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą arba trukdymą jiems atlikti savo pareigas skiriama bauda nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų; už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki septynių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimties eurų. Iš bylos aplinkybių matyti, kad UAB „D.“ iki 2015-10-15 privalėjo įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-08-14 privalomąjį nurodymą Nr. PN-814-(19.29) ir aptverti statybvietę, įrengiant įspėjamuosius ženklus arba apsaugoti kitais būdais, kad nebūtų galimybės pašaliniams asmenims patekti į nebaigtą statyti gamybinį pastatą. Teisminio nagrinėjimo metu UAB „D.“ atstovas taip pat patvirtino, kad su gautu nurodymu jį gavęs susipažino, taip pat pripažino ir tai, kad nurodymo neįvykdė. Iš A. M. teisme duotų paaiškinimų matyti ir tai, kad nurodymas nebuvo įvykdytas nei per institucijos nurodytą terminą, nurodymas nepradėtas vykdyti ir šiai dienai. Tokias aplinkybes patvirtina ir institucijos atstovo paaiškinimai bei byloje esantis faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas su fotonuotraukomis. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „D.“ gautą institucijos nurodymą, jei su juo nesutiko, galėjo skųsti per vieną mėnesį teismui, tačiau tiriant bylą paaiškėjo, kad nurodymas skųstas nebuvo. Kas rodo, kad šis nurodymas teisėtas, nustatyta tvarka nepanaikintas ir galiojantis. Pažymėtina ir tai, kad iš institucijos rašto dėl privalomojo nurodymo termino nustatymo matyti, kad UAB „D.“, dėl objektyvių priežasčių per nurodytą terminą negalėdama įvykdyti nurodymo, turėjo teisę kreiptis į instituciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tačiau nagrinėjant bylą teisme, paaiškėjo, kad į instituciją dėl termino pratęsimo kreiptasi nebuvo. Esant tokių aplinkybių visumai, teismas daro neginčijamą išvadą, kad UAB „D.“ veika atitinka pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, požymius.

UAB „D.“ atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 31 str., 32 str.).

Atsižvelgiant į UAB „D.“ atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, skirtina administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 281, 286-288 str., 291-293 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nutarė:

UAB „D.“ už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje, paskirti administracinę nuobaudą – 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.